Kategorijos

Archyvas

Kodėl vis intensyviau kuriamas V. Putino kultas?

Praėjusį savaitgalį, kai Rusijos rinktinė dar nežinojo, kad kovoje dėl aukso medalių juos sutriuškins kanadiečiai ir Prahoje skynėsi kelią į aukščiausius planetos ledo ritulio čempionato apdovanojimus, Sočyje, mieste, kuris tapo labai svarbus Vladimiro Putino, valstybės lyderio įvaizdžio kūrimui, įvyko ir Rusijos ledo ritulio žvaigždžių rungtynės.

Nugalėjo, aišku, komanda, kurioje žaidė Rusijos prezidentas V.Putinas, o pats V.Putinas įmušė net šešis įvarčius, įskaitant, žinoma, ir patį pirmą iš jų.

Skaityti toliau apie Kodėl vis intensyviau kuriamas V. Putino kultas?

Ar po gegužės 9-osios atsinaujins karas Donbase?

Praėjusį savaitgalį, gegužės 9-ąją, labiau militaristine dvasia nei žuvusiųjų per Antrąjį pasaulinį karą pagerbimu dvelkianti ceremonija – karinis paradas – vyko ne tik Maskvoje ir kituose Rusijos miestuose, bet ir Kremliaus aneksuotame Sevastopolyje bei Rusijos separatistų kontroliuojamame Donecke.
Nepaisydamas nuolatinio karinės galios demonstravimo, Vladimiras Putinas toliau skelbiasi esąs taikos balandis. Jo teigimu, karinė galia tik rodo savo žmonėms ir pasauliui už Rusijos ribų, kad Maskva pasirengusi apsiginti nuo užsienio priešų. Nuo kokių, neskelbiama, bet galima suprasti, kad nuo Vakarų valstybių, o ne nuo, pavyzdžiui, islamistų, kurie dviem krikščioniškoms kultūroms yra rimtas iššūkis.

Demokratinės valstybės ar KGB epochos praktika?

Į valstybės tarnybą, juo labiau į aukščiausius postus valdžioje, turėtų pakliūti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, bet, jeigu kurio nors asmens kandidatūra yra atmetama, remiantis kokia slapta pažyma, ar neturėtų visuomenė, piliečiai ir pats kandidatas į pareigas žinoti, kuo jis yra kaltinamas, kuo aukštesnei valdžiai neįtiko?

Vienas iš sovietinės valstybės bruožų, kurioje didžiulę įtaką turėjo KGB ir su šia slaptąja tarnyba bendradarbiavę asmenys, buvo tai, kad joks žmogus negalėjo būti tikras dėl savo ateities, kad vieną dieną neateis ir rusiškai nepasakys: „est mnenije“ (yra nuomonė), „estj informacija“  (yra informacija), kad tu esi padaręs tokius ir tokius nusikaltimus. Ir visai nesvarbu, ar esi tikrai nusižengęs, ar tai buvo sukurta, siekiant įbauginti tą žmogų ir kitus, parodyti, jog yra aukštesnė valdžia, kurios įgeidžių bei interesų akivaizdoje bet kuris asmuo yra beteisis, todėl turi būti klusnus.

Skaityti toliau apie Demokratinės valstybės ar KGB epochos praktika?

Kas tie „Nepriklausomybės sąsiuviniai“

Išaugusios tarptautinės grėsmės akivaizdoje daugelis Lietuvos žmonių iš naujo suvokia, ką mums reiškia nepriklausomybė. Tad galbūt kitomis akimis pažvelkime ir į „Nepriklausomybės sąsiuvinių“, vieno žmogaus toliaregišką iniciatyvą, kurią palaikė grupelė bendražygių, svarbą. Ši iniciatyva kilo dar iki įvykių Ukrainoje, bet jos svarba kol kas neįsisąmoninta valstybės mastu.
Ne vienam „Lietuvos žinių“ skaitytojui, labai tikiuosi, „Nepriklausomybės sąsiuviniai“ jau žinomi. Tačiau tiems, kurie apie tai nieko iki šiol negirdėjo, pravartu išgirsti dabar. Juolab kad šią savaitę vėl prisiminsime idėjos autorių Romualdą Ozolą, vieną iš Sąjūdžio kūrėjų, kurio kai kurios iniciatyvos kartais likdavo nesuprastos. Nepriklausomybės Akto signataras, išėjęs prieš mėnesį, balandžio 6 dieną, „Nepriklausomybės sąsiuvinius“ paliko mums, tad svarbu, kad ši idėja neužgestų drauge su R. Ozolo išėjimu.

Darbo partija: teisėti reikalavimai ir kelias į rekordą

Artėjant Gegužės 1-ajai, Darbo žmonių šventei, politinio triukšmo epicentre atsidūrė Lietuvos partija turinti žodį „darbas“ savo pavadinime. Ne pirmą kartą ir, matyt, ilgam. Kokios priežastys šį kartą nulėmė, kad vėl imta linksniuoti Darbo partija?

Priežastys, kodėl oligarcho Viktoro Uspaskicho ir toliau, dabar jau nuotoliniu būdu, valdoma Darbo partija vis pakliūna į kokį nors politinį triukšmą yra dvi. Pirma: Darbo partija padaro kažką, pažeisdama politinio gyvenimo taisykles, o gal net ir įstatymus.

Skaityti toliau apie Darbo partija: teisėti reikalavimai ir kelias į rekordą

Politikų dinastijos. Lietuviška versija

Tą patį reiškinį, kuris pastaruoju metu vis labiau įgauna pagreitį Lietuvoje, kai įtakingi tėvai, kiti artimi asmenys prisideda prie savo atžalų patekimo į politiką galima vadinti įvairiai: politikų dinastijos arba nepotizmas. Viskas priklauso nuo to, ar šalyje veikia civilizuotos taisyklės šiam reiškiniui reguliuoti. Jų nesant, gali kilti lipimas per galvas.

Šeimyninių dinastijų sutinkame įvairiose valstybėse ir skirtingose gyvenimo sferose: gydytojų, teisininkų, aktorių, verslininkų, kitų profesijų atstovų. Šia prasme, politikų dinastijos ne išimtis.

Skaityti toliau apie Politikų dinastijos. Lietuviška versija

Kur stumiama vaiko teisių gynimo politika?

Į Seimą atkeliavo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisos, parengtos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM). Jomis siūloma daug naujų valstybės politikos elementų. Ko siekiama šiuo įstatymu: išspręsti vaikų priežiūros, ypač asocialiose šeimose ir vaikų namuose, skaudulius ar, neretai tuo tik prisidengiant, visiškai ko kito?
Visuomenėje ir valstybėje, kur žmogaus prestižas yra matuojamas turimų pinigų kiekiu ir galimybe prieiti prie valdžios, o tokios vertybės kaip žmogiškumas stumiamos į šalį, susiduriama su viena didžiule problema iki šiol apleistose valstybės gyvenimo srityse. Tokia Lietuvoje vis dar yra socialinė apsauga ir rūpinimasis beglobiais vaikais.

Koks skirtumas miškui, kas jį kerta ar šiukšlina

Šį savaitgalį Lietuvos žmonės, kaip įprasta, išeis į miškus rinkti čia kažkieno suverstų šiukšlių. Ar yra mums skirtumas, kas tas šiukšles ten atvežė: pavieniai asmenys, valstybinių įstaigų ar privačių kompanijų darbuotojai. Vietinių kompanijų, ar užsienio investuotojai. Mums svarbu tik tai, kad miškas niokojamas. O, jei nuvykę į mišką, kasmet matome vis daugiau iškirstų medžių? Ar yra skirtumas, kas tai iškirto?

Kad medžių kirtimas yra Lietuvoje geras verslas, gal neretai ir biznis, nes gali būti daromas taip pat ir už mūsų piliečių nugarų, apeinant įstatymus, tuo visi turime progos įsitikinti apsilankę vis labiau kertamuose mūsų miškuose. O per keletą šių savaičių girdėjome dar ir ugningus debatus Seime ir ne tik, dėl to, kas turi pirmenybę miškus kirsti: vietos gamintojai, ar tarpininkai, valstybės urėdijos ar privatininkai.

Skaityti toliau apie Koks skirtumas miškui, kas jį kerta ar šiukšlina

Kada reikia taisyti rinkimų įstatymus?

Praėjusią savaitę Seime vyko diskusija dėl įstatymų, reguliuojančių savivaldos rinkimus ir jų eigą. Ją inicijavo parlamentinė grupė „Už Lietuvą be korupcijos“, nors, matyt, būtų buvę teisingiausia, jeigu tai būtų padariusi Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Iškilo klausimas, į kurį vis dar nėra atsakymo: kada ir kaip turėtų būti lopomos įstatymų spragos, išryškėjusios per rinkimus.
Kol kas Lietuvoje rinkimų įstatymai dažniausiai taisomi tada, kai partijos po rinkimų identifikuoja savo silpnąsias vietas ir svarsto, ką daryti, kad per kitus rinkimus įstatymai būtų joms palankesni. Taip pasielgė, pavyzdžiui, konservatoriai artėjant 2000 metų Seimo rinkimams. Jie pasiūlė atsisakyti antrojo turo ir labai apsiriko. Rinkimus konservatoriai triuškinamai pralaimėjo. Paskui buvo grįžta prie dviejų turų rinkimų.

Ar padorumas politikoje yra silpnumo ženklas?

Praėjusią savaitę išlydint į anapilį sąjūdininką, Nepriklausomybės Akto signatarą Romualdą Ozolą, tikiuosi, ne vienas suvokė, kokio masto žmogus mus paliko. Kartu viešojoje erdvėje radosi naujų temų. Viena jų – ar gali būti laikomas vienu iškiliausių politikų žmogus, nėjęs valstybėje aukščiausiųjų pareigų.
Paprastai, kai kalbame apie asmenis, kurie brėžia valstybės politiką, turi didžiulę įtaką valstybės veidui, įvardijame tuos, kurie užėmė svarbiausius pagal Konstituciją postus: prezidento, parlamento vadovo ar premjero. R. Ozolas buvo vicepremjeras, parlamento vicepirmininkas, bet nėjo aukščiausiųjų pareigų. Jis taip pat buvo vienas pagrindinių Sąjūdžio kūrėjų, bet netapo jo vadovu, nors ir galėjo.

Ar suprantame, kas Lietuvai buvo Romualdas Ozolas?

Šią savaitę po sunkios ligos išėjus į anapilį Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariui, Nepriklausomybės Akto signatarui Romualdui Ozolui, netrūko gražių atsiliepimų apie šį žmogų, politiką, visuomenininką, nuskambėjusių tiek iš šiandieninės Lietuvos valdžios, tiek ir bendražygių sąjūdininkų lūpų.

Kyla tik klausimas, ar Lietuvos žmonės, kurie asmeniškai R.Ozolo nepažinojo, tačiau džiaugiasi, kad mūsų valstybė po ilgų okupacijos metų atgavo Nepriklausomybę, supranta, koks žmogus buvo R.Ozolas.

Skaityti toliau apie Ar suprantame, kas Lietuvai buvo Romualdas Ozolas?

Kodėl Sąjūdžio lyderiu tapo V. Landsbergis, o ne R. Ozolas

Anapilin iškeliavęs signataras Romualdas Ozolas vadinamas vienu kertinių Lietuvos Sąjūdžio žmonių. Jis buvo suvokiamas kaip neformalus Sąjūdžio lyderis, kartu su kolegomis suteikęs jam turinį.
Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio ištakos apskritai siejamos su neformalia įvairių būrelių veikla. Pavyzdžiui R. Ozolas priklausė neformaliam filosofų ir istorikų klubui, kuris rengdavo diskusijas apie istoriją, kultūrą, istorinę sąmonę. Tokios diskusijos tapo įmanomos Michailui Gorbačiovui paskelbus apie pertvarką.

Kodėl užmėtome akmenimis prieš leisdami prisikelti

Per šv. Velykas norisi kalbėti tik apie tai, kas gražu – gyvenimo džiaugsmą, atgimimą, prisikėlimą, bet tenka šnekėti ir apie mirtį. Didįjį penktadienį išėjo žmogus, kurio paskutiniai gyvenimo metai buvo labai apkartinti, o dabar jis vadinamas dvasios kariu, titanu.
Tas žmogus – sąjūdininkas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Algirdas Patackas. Nebuvau labai artimas A. Patacko draugas, bičiulis. Pažinojau jį labiau kaip sąjūdininkas. Todėl šis tekstas yra veikiau pamąstymas apie mūsų visuomenės žiaurumą tiems, kurie visą gyvenimą buvo principingi melo, vagystės, neteisingumo atžvilgiu, bet kai tik paslydo, buvo piktdžiugiškai pateikti kaip nedorėliai.

Jemenas: naftos ir kitų didžiųjų interesų sankirta

Kai sunitų Saudo Arabija su kitais partneriais iš arabų pasaulio prieš keletą dienų nusprendė smogti iš oro per šiitų husių pozicijas Jemene, ne vienas galvojo, kad tai dar vienas eilinis įvykis, kurių neretai pasitaiko įtampos kupinuose musulmonų kraštuose.

Ir tik giliau panagrinėjus konflikto galimas pasekmes, supranti, kad jis yra ypač svarbus.

Skaityti toliau apie Jemenas: naftos ir kitų didžiųjų interesų sankirta

Kodėl „Didvyrių aikštės“ herojus nebenori protestuoti?

Kodėl žmogus, matydamas tai, kas negera vyksta aplink, nesutikdamas su tuo, kas, jo manymu, yra neteisinga, nedora, vis dėlto po kurio laiko nustoja priešintis? Arba nusprendžia nedalyvauti kolektyviniame proteste ir pasirenka individualų. Atsakymų gali būti daug.
Labai prasminga, kai atsakymą bando pateikti ir teatras. Lietuvos nacionalinis dramos teatras vėl mums siūlo panirti į socialinio teatro gelmę. Praėjusią savaitę vyko garsaus austrų dramaturgo Thomaso Bernhardo, beje, iš pradžių nepripažinto savo šalyje, pjesės „Didvyrių aikštė“ premjera. Ją pastatė režisierius iš Lenkijos Krystianas Lupa, sutelkęs nemažai mūsų teatro žvaigždžių.

Ką kalbėjo A. Hitleris apie Austrijos ir Sudetų aneksiją?

Praėjusią savaitę Vladimiro Putino Rusija pompastiškai minėjo įvykių, kurias Maskva vadina ,,Krymo sugrįžimu namo, į Rusiją“, metines. Demokratinis Vakarų pasaulis tai vadina kitaip – Ukrainai priklausančio Krymo aneksija. Rusijos prezidentas V. Putinas, kalbėdamas Raudonojoje aikštėje, paskelbė: ukrainiečiai ir rusai yra viena tauta. Tokia frazė, paneigianti kitos tautos teisę egzistuoti, istorijoje, deja, jau buvo.
Vertinant istorinius ir šių dienų įvykius, negalima aklai daryti analogijų. Nors kai kurie politikai lygina V. Putiną su nacistinės Vokietijos vadovu Adolfu Hitleriu, reikia pabrėžti, kad A. Hitleris, be teritorinės aneksijos, darė ir kitus nusikaltimus: vykdė žydų holokaustą, kitų tautų naikinimą, pasitelkė koncentracijos stovyklas. Todėl pergalė prieš fašizmą, kaip prieš didžiulį blogį, yra labai svarbi visoms tautoms.

Kodėl šie savivaldybių rinkimai taip sujudino partijas?

Po šių savivaldybių rinkimų netikėtai net dviejose įtakingose Lietuvos partijose nuspręsta atlikti lyderių kaitą. Paprastai savivaldybių rinkimai nėra labai svarbūs nei Lietuvos žmonėms, nei partijoms juose dalyvaujantiems, kurios rimtus pokyčius viršūnėse dažnai vengė atlikti net po daug svarbesnių joms nepalankiai pasibaigusių Seimo rinkimų. Tad, kodėl, vis dėlto, šie savivaldybių rinkimai privertė jas sukrusti?

Iš pradžių pabandykime atsakyti, kodėl iki šiol savivaldybių rinkimai nei partijoms, nei Lietuvos žmonėms neatrodė tokie svarbūs. Žmonės vengė eiti į juos balsuoti, suvokdami, kad ir po jų balsavimo nedaug, kas savivaldybėse gali pasikeisti. Vis tiek valdžioje bus tie patys.

Skaityti toliau apie Kodėl šie savivaldybių rinkimai taip sujudino partijas?

Apie ką byloja vis purvinesni rinkimai

Po šį savaitgalį pasibaigusių savivaldybių rinkimų kai kurios partijos ar visuomeniniai komitetai džiaugiasi jų rezultatais, o kiti liūdi, tačiau visi mes turėtume susirūpinti dėl pažeidimų ir purvo, išpilto per šiuos rinkimus. Plakatus su politikų veidais keitė konkurentus juodinantieji, o pašto dėžutėse radome nepasirašytų lapelių, kuriuose kritikuojami oponentai. Daug kur balsuota iš anksto, ir būtent ten merai neretai išrinkti iš karto.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, išankstinio balsavimo metu šia savo teise antrajame savivaldybių rinkimų ture paskutinę dieną pasinaudojo: Zarasų rajone – 10, 67 proc., Varėnos – 9,91 proc., Švenčionių – 9,24 proc. gyventojų, turinčių rinkimų teisę. Pirmajame rinkimų ture šie rajonai taip pat buvo tarp lyderių pagal išankstinį balsavimą. Tuomet Zarasų rajone paskutinę dieną iš anksto balsavo 13,5 proc., Varėnos rajone – 12,72 proc., Švenčionių – 11,18 proc. rinkėjų.

Kaip Rusija kariauja savo karą Ukrainoje

Prieš daugiau nei dvi savaites, kovo 1 d., Rusijos opozicijos lyderis Borisas Nemcovas rengėsi pateikti faktus, kaip Rusija, o ne tik Rusijos remiami separatistai daugiau nei pusę metų kariauja nepaskelbtą karą Ukrainoje, bet nespėjo.

Kulkos Kremliaus pašonėje nutraukė jo gyvybę. Vargu, ar bus išsiaiškinti ne tik šios žmogžudystės vykdytojai, bet ir užsakovai. Vis dėlto, ne mažiau svarbu kita: pasakyti tai, ką sutrukdyta atskleisti B. Nemcovui. Ir ko Kremlius labiausiai bijo. Faktus, kad Rusija tikrai kariauja Ukrainoje.

Skaityti toliau apie Kaip Rusija kariauja savo karą Ukrainoje

Datos, susijusios su Kovo 11-ąja

Kovo 11-ąją minėsime Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-metį. Kiekviena šalis taip pat turi savo ištakas, postūmį nepriklausomybei paskelbti, valstybės saugumui, gerovei užtikrinti. Taigi yra dar kelios svarbios datos. Pirma – Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena.
Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios įvardijimas yra labai panašus. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena ir Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Todėl neretai painiojamasi, kuri iš šių dviejų dienų svarbesnė, kuri yra ta nacionalinė diena.

Pilietiška Lietuva socialdemokratus paliktų be kelnių

Savivaldybės rinkimuose socialdemokratai pripažinti laimėtojais, tačiau yra vienas dalykas, kuris galėtų labai stipriai apkartinti jų pergalės džiaugsmą. Žinoma, tik tada, jeigu Lietuvoje piliečiai būtų linkę ginti savo teises.

Apie pilietiškumą Lietuvoje kalbama daug. Tam skirtos įvairios ugdymo programos. Iš aukštų tribūnų valdžia, politikai ragina būti žmones pilietiškais. Tą daro taip pat ir socialdemokratų lyderiai, šiandien vadovaujantys Vyriausybei ir Seimo daugumai.

Skaityti toliau apie Pilietiška Lietuva socialdemokratus paliktų be kelnių

Ar atsitiktinės V. Putino oponentų mirtys

Kai penktadienio vakarą Maskvoje, šalia Kremliaus, buvo nužudytas vienas ryškiausių Rusijos prezidento Vladimiro Putino oponentų Borisas Nemcovas, mūsų šalies informacinę erdvę netrukus perskrodė komentaras, neva tai – kriminalinės Rusijos bruožas ir V. Putinas, matyt, čia niekuo dėtas. Esą B. Nemcovas nebuvo ryški figūra. Jo žudyti Kremliui nereikėjo. Ar tikrai? Peržvelkime seriją oponentų žūčių V. Putino Rusijoje.
Asmenų, tyrusių tamsius oligarchų ir valdžios veiklos užkaborius, nuomone, nužudymas tikrai nėra tik V. Putino Rusijos bruožas. Atsitiktinai ar ne, bet B. Nemcovas žuvo kaip tik minint kito garsaus asmens Rusijoje – žurnalisto Vlado Listjevo 20-ąsias žūties metines. Populiarios televizijos laidos ,,Vzgliad“ vedėjas buvo nušautas savo namo laiptinėje 1995 metais, kai šalį valdė Borisas Jelcinas. Tikrosios nužudymo priežastys nėra aiškios, bet manoma, kad jis mėgino paviešinti faktus apie korupciją oligarchų valdomoje televizijoje.

Visuomeniniai komitetai: oligarchų ar piliečių balsas?

Per savivaldybių tarybos ir merų rinkimus ketvirtąją poziciją pagal rinkėjų balsus iškovojo visuomeniniai rinkimų komitetai. Pajutę naują konkurentą Lietuvos politiniame gyvenime, kai kurių partijų atstovai, pavyzdžiui, konservatoriai, pareiškė, kad dalis šių komitetų tėra tik oligarchų įrankis. Tuo metu daugybė piliečių, susibūrusių į šiuos komitetus, matyt, tam prieštarautų. Taigi, kieno balsas yra šis naujas darinys Lietuvos politikoje: oligarchų ar aktyvių piliečių?

Nepaisant užimtos aukštos, ketvirtos, vietos per rinkimus, kurios dabar neįmanoma būtų pasiekti jokiai naujai partijai, visuomeniniai rinkimų komitetai, vis dėlto, nėra vientisas organiškas darinys. Tai daug įvairių struktūrų, atsiradusių per šiuos rinkimus praktiškai kiekviename rajone ir mieste, o kai kuriuose jų buvo net keletas. Šie dariniai neturi jokių tarpusavio sąsajų, todėl juos vertinti, kaip vienetą, neteisinga.

Skaityti toliau apie Visuomeniniai komitetai: oligarchų ar piliečių balsas?

Pasirinkimas Vilniuje: už korupciją ar prieš

Per savivaldybės rinkimus, vykusius šį savaitgalį, Lietuvos sostinės gyventojai sprendė labai nelengvą problemą. Vilniečiai, kaip ir kitose Lietuvos vietose gyvenantys žmonės, ne tik turėjo rinktis iš daugybės kandidatų į merus, partinių sąrašų ir visuomeninių rinkimų komitetų, bet ir balsuoti taip, kad antrajame ture neliktų vien liūdna perspektyva, kai galėtume savo balsą atiduoti tik už korupciją arba Georgijaus juostelę.
Paskelbus rinkimų rezultatus Vilniuje žmonės, būgštavę, jog antrajame ture galbūt teks rinktis arba dabartinį merą Artūrą Zuoką, arba Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) lyderį Valdemarą Tomaševskį, gali lengviau atsikvėpti. Šių dienų Rusijos imperinio simbolio – Georgijaus juostelės – nevengiantis nešioti V. Tomaševskis nepateko į antrą turą. Seimo rinkimus Žirmūnų apygardoje pralaimėjo ir skandalingoji šios partijos politikė Renata Cytacka, už savo darbus neseniai išprašyta iš energetikos viceministro posto. Abu šie asmenys gali būti tik Vilniaus savivaldybės tarybos nariai, nors V. Tomaševskis, matyt, liks Briuselyje.

Vienalytės poros Lietuvos politikoje

Jeigu šiomis dienomis į Lietuvą atvyktų kokie nors gėjų teisių gynimo aktyvistai iš Vakarų šalių, tai jie ,matyt, labai pasipiktintų ponu Simonko. Šis nuolatos jiems skundžia Lietuvą, kad čia negerbiamos gėjų teisės, kad vienalytės poros bijo rodyti savo jausmų, ką kalbėti apie teisę įvaikinti šiems asmenims, o iš savivaldybių rinkimų plakatų, užpirktų partijų finansais, žvelgia daug vienalyčių porų ir gausesnių grupių.

Ypač tiesiai savo tikslus rodo dviejų maždaug panašaus amžiaus vyrų pora Lietuvos sostinės Žirmūnų rajone. Artūras ir Algis, meiliai susiglaudę vienas prie kito, aiškiai demonstruoja, kad jie ne tik visur kartu, bet, kad jau ruošiasi auginti ir savo vaiką. Ir dar kažkodėl nori, kad kiti prisidėtų. Matyt, jiems dviem tėvystės našta per sunki.

Skaityti toliau apie Vienalytės poros Lietuvos politikoje

Iškraipyta istorija: tai buvo ne Maidano metinės

Praėjusį savaitgalį, kai Ukraina rengė Orumo eiseną, neretai teigta, kad tai Maidano metinės. Toks požiūris iškraipo istoriją. Vasario 22 d. galima minėti tik metines, kai pašalintas iš valdžios prezidentas Viktoras Janukovyčius, pagerbti atminimą, (kas ir padaryta), žuvusiųjų, pavadintų Dangaus Šimtine. Bet ne minėti Maidano metines.

Maidanas gimė 2013 m. lapkričio 21 d., t.y. jau gerokai daugiau, nei prieš metus. Išgirdę, kad Ukrainos valdžia nepasirašys Asociacijos sutarties su Europos Sąjunga (ES), kurios Ukrainoje, ypač jauni žmonės, taip laukė, kaip kelialapio į kitokį, geresnį, teisingesnį europietišką gyvenimą, kaip galimybę gauti mokslus Europoje, vykti ten be sienų, į pagrindinę Kijevo, Maidano, aikštę išėjo studentai, kiti visuomenininkai.

Skaityti toliau apie Iškraipyta istorija: tai buvo ne Maidano metinės

Rebusai artėjant savivaldos rinkimams

Ateinantį savaitgalį vyks savivaldos rinkimai. Kiekvienam mūsų kyla vis daugiau klausimų, už ką balsuoti norint neapsirikti. Tai tarsi rebusas, nuo kurio teisingo sprendimo galbūt priklauso ir tai, ar Lietuvoje savivalda „pajudės“.
Kol kas mūsų šalyje savivaldos reikia ieškoti su žiburiu. Nes tai – ne tik savivaldybių valdžia, bet ir vietos bendruomenės, žmonės, gyvenantys konkrečiame mieste, rajone, jų galimybė dalyvauti sprendžiant vietovės problemas.

Vengrijos sindromas. Kaip tampama mažuoju Putinu?

Rusijos prezidento Vladimiro Putino vizitas į Vengriją sulaukė didžiulio pasaulinės žiniasklaidos dėmesio, nebūdingo užsienio politikos įvykiams nedidelėje Centrinės Europos šalyje.

Tarp Rusijos ir Vengrijos pasirašyta keletas susitarimų, iš kurių ypač didelį susidomėjimą bei nerimą Vakarų šalyse kelia Rusijos įsipareigojimas duoti Vengrijai 10 mlrd. eurų kreditą, statant du atominius reaktorius Pakšo atominėje elektrinėje ir derybos dėl galimų ilgalaikių Vengrijos įsipareigojimų pirkti dujas iš kompanijos „Gazprom“. Manoma, kad tai gali turėti ir politinę kainą.

Skaityti toliau apie Vengrijos sindromas. Kaip tampama mažuoju Putinu?

Savo žodį dabar galėtų tarti Amerika

Praėjusią savaitę pasirašius Minsko susitarimą nutilo sunkioji artilerija, raketų sistemos, nusinešusios ne vieno taikaus gyventojo Donbase gyvybę. Kiek tai truks, niekas nežino. Netyla ginklai Debalcevėje, o separatistų reikalavimai didėja: jie Minsko susitarimo įgyvendinimą jau sieja su noru diktuoti užsienio politiką.
Dabar labai svarbu, kad Ukrainą remiančios Vakarų šalys per šį laikotarpį ryžtųsi atlikti darbus, kurie ateityje labiau sustiprintų Kijevo pozicijas. Ne tik dėl šios šalies ateities ir saugumo, nors tai irgi labai svarbu. Ukraina kiek gali stabdo Europai, Vakarų pasauliui pavojingą Vladimiro Putino Rusijos agresyvią politiką, o tai daryti yra visų šalių, taip pat ir Lietuvos, ką tik paminėjusios dar vienas Valstybės atkūrimo metines, interesas. Svarbu ir tai, kad V. Putinas nelaimėtų.

Politologas: yra svari priežastis, kodėl Ukrainai gali būti tiekiami ginklai

Rusija, Juntinės Amerikos Valstijos (JAV), Jungtinė Karalystė ir Prancūzija Ukrainai saugumą ir neliečiamumą garantavo dar 1994 m. Budapešto susirinkime, kai Ukraina atidavė savo branduolinį ginklą. Jei valstybėms nepavyksta įvykdyti savo įsipareigojimų, jos galėtų tiekti gynybinę ginkluotę Ukrainai, kad ši apsigintų pati, sako Mykolo Romerio universiteto (MRU) dėstytojas, politologas Alvydas Medalinskas.

Anot politologo, karštieji taškai Ukrainoje išlieka tie patys – Debalcevė ir šalia Mariupolio esantis Širokino miestelis. Šiose vietovėse mūšiai iš tiesų iki šiol vyksta.

Skaityti toliau apie Politologas: yra svari priežastis, kodėl Ukrainai gali būti tiekiami ginklai

Ar gresia naujas Miuncheno sandėris Europoje

Agresyvi Rusijos prezidento Vladimiro Putino politika Ukrainos atžvilgiu ir Europos valstybių vadovų noras ją pažaboti tik diplomatinėmis priemonėmis kelia klausimą, kas dabar gali būti sutarta, kad agresorius atsitrauktų. Ši mintis dominavo praėjusią savaitę pasaulio politikoje, išprovokuodama kalbas ir apie galimą naują Miuncheno sandėrį.
Svarbiausias yra klausimas: o kas bus vėliau? Kaip atrodys Europa, jeigu vienaip ar kitaip šių valstybių vadovai susitars? Ar kišimasis į kitos, niekam negrasinančios valstybės reikalus, valstybių ir regionų dalijimas į įtakos zonas, jų aneksija taps naujos pasaulio tvarkos pagal V. Putiną gyvenimo norma, ar tai bus sustabdyta?

Politologas: prasidėjo rimta užkulisinė valstybių diplomatija

Susitarime tarp Rusijos, Prancūzijos ir Vokietijos vadovų būtų galima įžvelgti Miuncheno suokalbio bruožų, jei prieš tai Angela Merkel ir Francois Hollande`as nebūtų apsilankę Kijeve, sako politologas Alvydas Medalinskas. Savo ruožtu politologas Laurynas Kasčiūnas priduria, kad prasidėjo rimta užkulisinė valstybių diplomatija.

„Akivaizdu, kad prasidėjo rimta užkulisinė valstybių diplomatija. Kai susiklosto tokia situacija, nori ar nenori, atsiranda balsų, bandančių perspėti, kad susitarimai, kurie gali būti sudaryti Ukrainos savarankiškumo sąskaita, gali perbraižyti Europos saugumo žemėlapį taip, jog Rusija iš esmės diktuos žaidimo taisykles“, – sako Rytų Europos studijų centro analitikas L. Kasčiūnas.

Skaityti toliau apie Politologas: prasidėjo rimta užkulisinė valstybių diplomatija

Ar Lietuvoje yra vietos savivalda?

Praėjusią savaitę Vyriausiajai rinkimų komisijai patikrinus visų kandidatų į savivaldybių tarybas ir merus sąrašus, uždegta žalia šviesa rinkimams. Kyla klausimas, kada Lietuvoje bus uždegta žalia šviesa vietos savivaldai.
Kad sąvokos „vietos savivalda“ ir „savivaldybių tarybos“ yra toli gražu visai ne tas pats, galima suprasti ir iš Vietos savivaldos įstatymo. Jau pavadinimas rodo, kad jame kalbama būtent apie savivaldą, o tai yra gerokai platesnė sąvoka nei savivaldybių tarybų ar merų veikla.

Norvegija: socialinių eksperimentų su vaikais pasekmės

Šokiruojanti žinia pasiekė iš Norvegijos: lietuvė mama, norėjusi išsaugoti savo vaiką šeimoje ir nutarusi jį paimti iš Norvegijos valstybės institucijų prievarta jam paskirtų globėjų, gali sėsti už grotų. Ką turi daryti Lietuva, išgirdusi šią žinią? Kodėl Norvegija, vakarietiška valstybė, ima taikyti metodus, kurie primena socialinį konstravimą?

Valstybinė institucija, kuri pastaruoju metu užsiima vis dažniau keistu amatu: atimti iš šeimų vaikus ir perduoti juos kitoms šeimoms, vadinasi Barnevernet arba Vaikų Gerovės Tarnyba. Ji remiasi 1992 m. Vaikų Gerovės Aktu, siekiant užtikrinti, kad vaikai, jauni žmonės, gyvenantys sąlygomis, galinčiomis pažeisti jų vystymąsi ir sveikatą, gautų iš valstybės būtiną pagalbą ir globą, turėtų saugią vaikystę.

Skaityti toliau apie Norvegija: socialinių eksperimentų su vaikais pasekmės

5 priežastys, kodėl rinkimai Graikijoje sukrėtė Europą

Praėjusį savaitgalį parlamento rinkimai, įvykę nedidelėje Graikijoje, sukrėtė visą Europos Sąjungą (ES). Dabar daugelis laukia, kaip elgsis nauja šios šalies valdžia. Ar rinkiminė retorika išliks kraštutinių kairiųjų partijai „Syriza“ , suformavus naujojo parlamento daugumą ir Vyriausybę, ar sušvelnės. Tokiu atveju įtakingiausios pasaulio bei Europos finansinės institucijos bei ES šalių lyderiai galės atsikvėpti.

Dažniausiai, kai yra kalbama apie nerimą tarp ES šalių ir tarptautinių finansinių institucijų po rinkimų Graikijoje yra nurodoma ekonominė priežastis. Teigiama, kad jų pasekmėje gali būti suduotas dar vienas smūgis eurui, kaip ES valiutai, kurią nuo šių metų sausio mėnesio pasirinko ir Lietuva, o taip pat ir euro zonos stabilumui.

Skaityti toliau apie 5 priežastys, kodėl rinkimai Graikijoje sukrėtė Europą

Naujas V. Putino įvaizdis: genialus „taikdarys“

Ne pirmą mėnesį matau vis didesnį polinkį viešojoje erdvėje vadinti Vladimirą Putiną geru strategu, ką nori darančiu Ukrainoje.
Rusijos žiniasklaida dar pabrėžia ir jo, kaip taikos iniciatoriaus, vaidmenį neva vidiniame Ukrainos konflikte, o Vakarai nė nemirktelėję pagavo Kremliaus terminologiją, kad Minsko susitarimas yra ne tik prezidento Petro Porošenkos, bet ir TAIKI prezidento V. Putino iniciatyva. Dėl kosmetinių Rusijos žingsnių Ukrainos klausimu yra siūlančiųjų sušvelninti sankcijas. Skaityti toliau apie Naujas V. Putino įvaizdis: genialus „taikdarys“

Replės, gniaužiančios Europą iš dviejų pusių

Kas atsakingas už prieš dvi savaites įvykdytą išpuolį Paryžiuje? Arabai, musulmonai ar šių žmonių tautinės, religinės pažiūros nėra svarbios, nes terorizmas neturi religijos ir tautybės. Kas yra atsakingas už kraujo liejimą Donbase, už tai, kad neretai net ir to paties tikėjimo žmonės: stačiatikiai lieja vienas kito kraują Rytų Ukrainoje?

Rusai, stačiatikiai, o gal tiesiog tie, kas įtikėjo, kad gina taip vadinamo „Rusų pasaulio“ interesus“, kurie, tiesą pasakius, neturi nieko bendro nei su šia tauta, nei religija.

Skaityti toliau apie Replės, gniaužiančios Europą iš dviejų pusių

Ar šiandien Rusijos žmonės stotų už Lietuvą?

Praėjo savaitė, prisimenant dienas, kai Lietuvos žmonės prie parlamento ir televizijos bokšto parodė valią apginti savo valstybę. Tačiau dažnai užmirštama, kad tada, Sausio 13-ąją, į aikštes ginti Lietuvos išėjo ir Rusijoje žmonės. Jų parama mūsų valstybei buvo labai svarbi. Ar galime įsivaizduoti, kad Rusijos žmonės šiandien stotų už Lietuvą?
Apie savo valstybės gynybą visų pirma turi galvoti jos valdžia ir piliečiai. Vis dėlto svarbi ir kitų šalių žmonių pagalba. Kaip ir tarpusavio supratimas.

Smurtas yra baisu. O patyčios?

Šią savaitę svarbiausia žinia iš Paryžiaus, sukrėtusio ką tik visą pasaulį: pasirodė naujas karikatūrų žurnalo „Charlie Hebdo“ numeris ir, nors šį kartą jis išėjo kelių milijonų tiražu, visą jį netrukus išpirko.

O numerio viršelyje ir vėl pranašo Mahometo karikatūra. Ar tai nerodo, kad pasaulis, įskaitant, žinoma, Prancūziją, pareiškęs, jog smurtas yra nepriimtinas, o žodžio laisvė turi būti nevaržoma, nesuprato kito labai svarbaus dalyko: patyčių kultūra, užkrėtusi Europą, irgi neturėtų būti toleruojama.

Skaityti toliau apie Smurtas yra baisu. O patyčios?

Ar žmonės šiandien gintų parlamentą

Tai mūsų valstybėje kasmet kartojama kaip mantra: 1991 metų sausio 13-ąją žmonės, negailėdami gyvybės, beginkliai stovėjo prie televizijos ir parlamento, taip gindami ir šalies Nepriklausomybę. Tačiau dabar tie, kurie gimė po sausio 13-osios, ir net tuomet stovėjusieji aikštėje, žvelgdami į dabartinės ar ankstesnių kadencijų Seimo darbą, galvoja: kodėl reikėjo ginti šiuos valdžios rūmus, kai dabar jie yra taip toli nuo žmonių.
Akivaizdu, kad Seimas neretai tiesiog tampa atpirkimo ožiu dėl visų valdžios negerovių, bet tikrai esama ir realių aplinkybių, formuojančių tokį žmonių požiūrį. Vis dėlto būtina vengti vien populistinių kartais net ir Seimo narių ar kitų valdžios institucijų atstovų pareiškimų, kad parlamentas esąs tuščia vieta, neva ten sėdi tik vagys. O geriausias vaistas ydoms išgyvendinti – piktnaudžiavimus stabdantys įstatymai. Taip pat – piliečių nepakantumas, kai įstatymus pažeidžia valdžia.