|
|
|||
|
Į valstybės tarnybą, juo labiau į aukščiausius postus valdžioje, turėtų pakliūti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, bet, jeigu kurio nors asmens kandidatūra yra atmetama, remiantis kokia slapta pažyma, ar neturėtų visuomenė, piliečiai ir pats kandidatas į pareigas žinoti, kuo jis yra kaltinamas, kuo aukštesnei valdžiai neįtiko? Vienas iš sovietinės valstybės bruožų, kurioje didžiulę įtaką turėjo KGB Skaityti tolia apie Demokratinės valstybės ar KGB epochos praktika? Išaugusios tarptautinės grėsmės akivaizdoje daugelis Lietuvos žmonių iš naujo suvokia, ką mums reiškia nepriklausomybė. Tad galbūt kitomis akimis pažvelkime ir į „Nepriklausomybės sąsiuvinių“, vieno žmogaus toliaregišką iniciatyvą, kurią palaikė grupelė bendražygių, svarbą. Ši iniciatyva kilo dar iki įvykių Ukrainoje, bet jos svarba kol kas neįsisąmoninta valstybės mastu. Ne vienam „Lietuvos žinių“ skaitytojui, labai tikiuosi, „Nepriklausomybės Skaityti tolia apie Kas tie „Nepriklausomybės sąsiuviniai“ Artėjant Gegužės 1-ajai, Darbo žmonių šventei, politinio triukšmo epicentre atsidūrė Lietuvos partija turinti žodį „darbas“ savo pavadinime. Ne pirmą kartą ir, matyt, ilgam. Kokios priežastys šį kartą nulėmė, kad vėl imta linksniuoti Darbo partija? Priežastys, kodėl oligarcho Viktoro Uspaskicho ir toliau, dabar jau nuotoliniu būdu, valdoma Darbo partija vis pakliūna į kokį nors politinį triukšmą Skaityti tolia apie Darbo partija: teisėti reikalavimai ir kelias į rekordą Tą patį reiškinį, kuris pastaruoju metu vis labiau įgauna pagreitį Lietuvoje, kai įtakingi tėvai, kiti artimi asmenys prisideda prie savo atžalų patekimo į politiką galima vadinti įvairiai: politikų dinastijos arba nepotizmas. Viskas priklauso nuo to, ar šalyje veikia civilizuotos taisyklės šiam reiškiniui reguliuoti. Jų nesant, gali kilti lipimas per galvas. Šeimyninių dinastijų sutinkame įvairiose valstybėse Skaityti tolia apie Politikų dinastijos. Lietuviška versija Į Seimą atkeliavo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisos, parengtos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM). Jomis siūloma daug naujų valstybės politikos elementų. Ko siekiama šiuo įstatymu: išspręsti vaikų priežiūros, ypač asocialiose šeimose ir vaikų namuose, skaudulius ar, neretai tuo tik prisidengiant, visiškai ko kito? Visuomenėje ir valstybėje, kur žmogaus prestižas yra matuojamas turimų pinigų Skaityti tolia apie Kur stumiama vaiko teisių gynimo politika? Šį savaitgalį Lietuvos žmonės, kaip įprasta, išeis į miškus rinkti čia kažkieno suverstų šiukšlių. Ar yra mums skirtumas, kas tas šiukšles ten atvežė: pavieniai asmenys, valstybinių įstaigų ar privačių kompanijų darbuotojai. Vietinių kompanijų, ar užsienio investuotojai. Mums svarbu tik tai, kad miškas niokojamas. O, jei nuvykę į mišką, kasmet matome vis daugiau iškirstų medžių? Ar Skaityti tolia apie Koks skirtumas miškui, kas jį kerta ar šiukšlina Praėjusią savaitę Seime vyko diskusija dėl įstatymų, reguliuojančių savivaldos rinkimus ir jų eigą. Ją inicijavo parlamentinė grupė „Už Lietuvą be korupcijos“, nors, matyt, būtų buvę teisingiausia, jeigu tai būtų padariusi Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Iškilo klausimas, į kurį vis dar nėra atsakymo: kada ir kaip turėtų būti lopomos įstatymų spragos, išryškėjusios per rinkimus. Kol kas Skaityti tolia apie Kada reikia taisyti rinkimų įstatymus? Praėjusią savaitę išlydint į anapilį sąjūdininką, Nepriklausomybės Akto signatarą Romualdą Ozolą, tikiuosi, ne vienas suvokė, kokio masto žmogus mus paliko. Kartu viešojoje erdvėje radosi naujų temų. Viena jų – ar gali būti laikomas vienu iškiliausių politikų žmogus, nėjęs valstybėje aukščiausiųjų pareigų. Paprastai, kai kalbame apie asmenis, kurie brėžia valstybės politiką, turi didžiulę įtaką valstybės veidui, Skaityti tolia apie Ar padorumas politikoje yra silpnumo ženklas? Šią savaitę po sunkios ligos išėjus į anapilį Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariui, Nepriklausomybės Akto signatarui Romualdui Ozolui, netrūko gražių atsiliepimų apie šį žmogų, politiką, visuomenininką, nuskambėjusių tiek iš šiandieninės Lietuvos valdžios, tiek ir bendražygių sąjūdininkų lūpų. Kyla tik klausimas, ar Lietuvos žmonės, kurie asmeniškai R.Ozolo nepažinojo, tačiau džiaugiasi, kad mūsų valstybė po ilgų okupacijos metų Skaityti tolia apie Ar suprantame, kas Lietuvai buvo Romualdas Ozolas? Per šv. Velykas norisi kalbėti tik apie tai, kas gražu – gyvenimo džiaugsmą, atgimimą, prisikėlimą, bet tenka šnekėti ir apie mirtį. Didįjį penktadienį išėjo žmogus, kurio paskutiniai gyvenimo metai buvo labai apkartinti, o dabar jis vadinamas dvasios kariu, titanu. Tas žmogus – sąjūdininkas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Algirdas Patackas. Nebuvau labai artimas A. Patacko draugas, Skaityti tolia apie Kodėl užmėtome akmenimis prieš leisdami prisikelti Kai sunitų Saudo Arabija su kitais partneriais iš arabų pasaulio prieš keletą dienų nusprendė smogti iš oro per šiitų husių pozicijas Jemene, ne vienas galvojo, kad tai dar vienas eilinis įvykis, kurių neretai pasitaiko įtampos kupinuose musulmonų kraštuose. Ir tik giliau panagrinėjus konflikto galimas pasekmes, supranti, kad jis yra ypač svarbus. Skaityti tolia apie Jemenas: naftos ir kitų didžiųjų interesų sankirta Kodėl žmogus, matydamas tai, kas negera vyksta aplink, nesutikdamas su tuo, kas, jo manymu, yra neteisinga, nedora, vis dėlto po kurio laiko nustoja priešintis? Arba nusprendžia nedalyvauti kolektyviniame proteste ir pasirenka individualų. Atsakymų gali būti daug. Labai prasminga, kai atsakymą bando pateikti ir teatras. Lietuvos nacionalinis dramos teatras vėl mums siūlo panirti į socialinio teatro Skaityti tolia apie Kodėl „Didvyrių aikštės“ herojus nebenori protestuoti? Praėjusią savaitę Vladimiro Putino Rusija pompastiškai minėjo įvykių, kurias Maskva vadina ,,Krymo sugrįžimu namo, į Rusiją“, metines. Demokratinis Vakarų pasaulis tai vadina kitaip – Ukrainai priklausančio Krymo aneksija. Rusijos prezidentas V. Putinas, kalbėdamas Raudonojoje aikštėje, paskelbė: ukrainiečiai ir rusai yra viena tauta. Tokia frazė, paneigianti kitos tautos teisę egzistuoti, istorijoje, deja, jau buvo. Vertinant istorinius Skaityti tolia apie Ką kalbėjo A. Hitleris apie Austrijos ir Sudetų aneksiją? Po šių savivaldybių rinkimų netikėtai net dviejose įtakingose Lietuvos partijose nuspręsta atlikti lyderių kaitą. Paprastai savivaldybių rinkimai nėra labai svarbūs nei Lietuvos žmonėms, nei partijoms juose dalyvaujantiems, kurios rimtus pokyčius viršūnėse dažnai vengė atlikti net po daug svarbesnių joms nepalankiai pasibaigusių Seimo rinkimų. Tad, kodėl, vis dėlto, šie savivaldybių rinkimai privertė jas sukrusti? Iš pradžių Skaityti tolia apie Kodėl šie savivaldybių rinkimai taip sujudino partijas? Po šį savaitgalį pasibaigusių savivaldybių rinkimų kai kurios partijos ar visuomeniniai komitetai džiaugiasi jų rezultatais, o kiti liūdi, tačiau visi mes turėtume susirūpinti dėl pažeidimų ir purvo, išpilto per šiuos rinkimus. Plakatus su politikų veidais keitė konkurentus juodinantieji, o pašto dėžutėse radome nepasirašytų lapelių, kuriuose kritikuojami oponentai. Daug kur balsuota iš anksto, ir būtent ten Skaityti tolia apie Apie ką byloja vis purvinesni rinkimai Prieš daugiau nei dvi savaites, kovo 1 d., Rusijos opozicijos lyderis Borisas Nemcovas rengėsi pateikti faktus, kaip Rusija, o ne tik Rusijos remiami separatistai daugiau nei pusę metų kariauja nepaskelbtą karą Ukrainoje, bet nespėjo. Kulkos Kremliaus pašonėje nutraukė jo gyvybę. Vargu, ar bus išsiaiškinti ne tik šios žmogžudystės vykdytojai, bet ir užsakovai. Vis dėlto, ne Skaityti tolia apie Kaip Rusija kariauja savo karą Ukrainoje Kovo 11-ąją minėsime Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-metį. Kiekviena šalis taip pat turi savo ištakas, postūmį nepriklausomybei paskelbti, valstybės saugumui, gerovei užtikrinti. Taigi yra dar kelios svarbios datos. Pirma – Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios įvardijimas yra labai panašus. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena ir Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Todėl Skaityti tolia apie Datos, susijusios su Kovo 11-ąja Savivaldybės rinkimuose socialdemokratai pripažinti laimėtojais, tačiau yra vienas dalykas, kuris galėtų labai stipriai apkartinti jų pergalės džiaugsmą. Žinoma, tik tada, jeigu Lietuvoje piliečiai būtų linkę ginti savo teises. Apie pilietiškumą Lietuvoje kalbama daug. Tam skirtos įvairios ugdymo programos. Iš aukštų tribūnų valdžia, politikai ragina būti žmones pilietiškais. Tą daro taip pat ir socialdemokratų lyderiai, šiandien Skaityti tolia apie Pilietiška Lietuva socialdemokratus paliktų be kelnių Kai penktadienio vakarą Maskvoje, šalia Kremliaus, buvo nužudytas vienas ryškiausių Rusijos prezidento Vladimiro Putino oponentų Borisas Nemcovas, mūsų šalies informacinę erdvę netrukus perskrodė komentaras, neva tai – kriminalinės Rusijos bruožas ir V. Putinas, matyt, čia niekuo dėtas. Esą B. Nemcovas nebuvo ryški figūra. Jo žudyti Kremliui nereikėjo. Ar tikrai? Peržvelkime seriją oponentų žūčių V. Putino Skaityti tolia apie Ar atsitiktinės V. Putino oponentų mirtys Per savivaldybių tarybos ir merų rinkimus ketvirtąją poziciją pagal rinkėjų balsus iškovojo visuomeniniai rinkimų komitetai. Pajutę naują konkurentą Lietuvos politiniame gyvenime, kai kurių partijų atstovai, pavyzdžiui, konservatoriai, pareiškė, kad dalis šių komitetų tėra tik oligarchų įrankis. Tuo metu daugybė piliečių, susibūrusių į šiuos komitetus, matyt, tam prieštarautų. Taigi, kieno balsas yra šis naujas darinys Lietuvos Skaityti tolia apie Visuomeniniai komitetai: oligarchų ar piliečių balsas? Per savivaldybės rinkimus, vykusius šį savaitgalį, Lietuvos sostinės gyventojai sprendė labai nelengvą problemą. Vilniečiai, kaip ir kitose Lietuvos vietose gyvenantys žmonės, ne tik turėjo rinktis iš daugybės kandidatų į merus, partinių sąrašų ir visuomeninių rinkimų komitetų, bet ir balsuoti taip, kad antrajame ture neliktų vien liūdna perspektyva, kai galėtume savo balsą atiduoti tik už korupciją Skaityti tolia apie Pasirinkimas Vilniuje: už korupciją ar prieš Jeigu šiomis dienomis į Lietuvą atvyktų kokie nors gėjų teisių gynimo aktyvistai iš Vakarų šalių, tai jie ,matyt, labai pasipiktintų ponu Simonko. Šis nuolatos jiems skundžia Lietuvą, kad čia negerbiamos gėjų teisės, kad vienalytės poros bijo rodyti savo jausmų, ką kalbėti apie teisę įvaikinti šiems asmenims, o iš savivaldybių rinkimų plakatų, užpirktų partijų finansais, žvelgia Skaityti tolia apie Vienalytės poros Lietuvos politikoje Praėjusį savaitgalį, kai Ukraina rengė Orumo eiseną, neretai teigta, kad tai Maidano metinės. Toks požiūris iškraipo istoriją. Vasario 22 d. galima minėti tik metines, kai pašalintas iš valdžios prezidentas Viktoras Janukovyčius, pagerbti atminimą, (kas ir padaryta), žuvusiųjų, pavadintų Dangaus Šimtine. Bet ne minėti Maidano metines. Maidanas gimė 2013 m. lapkričio 21 d., t.y. jau gerokai Skaityti tolia apie Iškraipyta istorija: tai buvo ne Maidano metinės Ateinantį savaitgalį vyks savivaldos rinkimai. Kiekvienam mūsų kyla vis daugiau klausimų, už ką balsuoti norint neapsirikti. Tai tarsi rebusas, nuo kurio teisingo sprendimo galbūt priklauso ir tai, ar Lietuvoje savivalda „pajudės“. Kol kas mūsų šalyje savivaldos reikia ieškoti su žiburiu. Nes tai – ne tik savivaldybių valdžia, bet ir vietos bendruomenės, žmonės, gyvenantys konkrečiame mieste, Skaityti tolia apie Rebusai artėjant savivaldos rinkimams Rusijos prezidento Vladimiro Putino vizitas į Vengriją sulaukė didžiulio pasaulinės žiniasklaidos dėmesio, nebūdingo užsienio politikos įvykiams nedidelėje Centrinės Europos šalyje. Tarp Rusijos ir Vengrijos pasirašyta keletas susitarimų, iš kurių ypač didelį susidomėjimą bei nerimą Vakarų šalyse kelia Rusijos įsipareigojimas duoti Vengrijai 10 mlrd. eurų kreditą, statant du atominius reaktorius Pakšo atominėje elektrinėje ir derybos dėl Skaityti tolia apie Vengrijos sindromas. Kaip tampama mažuoju Putinu? Praėjusią savaitę pasirašius Minsko susitarimą nutilo sunkioji artilerija, raketų sistemos, nusinešusios ne vieno taikaus gyventojo Donbase gyvybę. Kiek tai truks, niekas nežino. Netyla ginklai Debalcevėje, o separatistų reikalavimai didėja: jie Minsko susitarimo įgyvendinimą jau sieja su noru diktuoti užsienio politiką. Dabar labai svarbu, kad Ukrainą remiančios Vakarų šalys per šį laikotarpį ryžtųsi atlikti darbus, kurie Skaityti tolia apie Savo žodį dabar galėtų tarti Amerika Agresyvi Rusijos prezidento Vladimiro Putino politika Ukrainos atžvilgiu ir Europos valstybių vadovų noras ją pažaboti tik diplomatinėmis priemonėmis kelia klausimą, kas dabar gali būti sutarta, kad agresorius atsitrauktų. Ši mintis dominavo praėjusią savaitę pasaulio politikoje, išprovokuodama kalbas ir apie galimą naują Miuncheno sandėrį. Svarbiausias yra klausimas: o kas bus vėliau? Kaip atrodys Europa, jeigu vienaip Skaityti tolia apie Ar gresia naujas Miuncheno sandėris Europoje Praėjusią savaitę Vyriausiajai rinkimų komisijai patikrinus visų kandidatų į savivaldybių tarybas ir merus sąrašus, uždegta žalia šviesa rinkimams. Kyla klausimas, kada Lietuvoje bus uždegta žalia šviesa vietos savivaldai. Kad sąvokos „vietos savivalda“ ir „savivaldybių tarybos“ yra toli gražu visai ne tas pats, galima suprasti ir iš Vietos savivaldos įstatymo. Jau pavadinimas rodo, kad jame kalbama Skaityti tolia apie Ar Lietuvoje yra vietos savivalda? Šokiruojanti žinia pasiekė iš Norvegijos: lietuvė mama, norėjusi išsaugoti savo vaiką šeimoje ir nutarusi jį paimti iš Norvegijos valstybės institucijų prievarta jam paskirtų globėjų, gali sėsti už grotų. Ką turi daryti Lietuva, išgirdusi šią žinią? Kodėl Norvegija, vakarietiška valstybė, ima taikyti metodus, kurie primena socialinį konstravimą? Valstybinė institucija, kuri pastaruoju metu užsiima vis dažniau keistu Skaityti tolia apie Norvegija: socialinių eksperimentų su vaikais pasekmės Praėjusį savaitgalį parlamento rinkimai, įvykę nedidelėje Graikijoje, sukrėtė visą Europos Sąjungą (ES). Dabar daugelis laukia, kaip elgsis nauja šios šalies valdžia. Ar rinkiminė retorika išliks kraštutinių kairiųjų partijai „Syriza“ , suformavus naujojo parlamento daugumą ir Vyriausybę, ar sušvelnės. Tokiu atveju įtakingiausios pasaulio bei Europos finansinės institucijos bei ES šalių lyderiai galės atsikvėpti. Dažniausiai, kai yra Skaityti tolia apie 5 priežastys, kodėl rinkimai Graikijoje sukrėtė Europą Ne pirmą mėnesį matau vis didesnį polinkį viešojoje erdvėje vadinti Vladimirą Putiną geru strategu, ką nori darančiu Ukrainoje. Rusijos žiniasklaida dar pabrėžia ir jo, kaip taikos iniciatoriaus, vaidmenį neva vidiniame Ukrainos konflikte, o Vakarai nė nemirktelėję pagavo Kremliaus terminologiją, kad Minsko susitarimas yra ne tik prezidento Petro Porošenkos, bet ir TAIKI prezidento V. Putino iniciatyva. Skaityti tolia apie Naujas V. Putino įvaizdis: genialus „taikdarys“ Kas atsakingas už prieš dvi savaites įvykdytą išpuolį Paryžiuje? Arabai, musulmonai ar šių žmonių tautinės, religinės pažiūros nėra svarbios, nes terorizmas neturi religijos ir tautybės. Kas yra atsakingas už kraujo liejimą Donbase, už tai, kad neretai net ir to paties tikėjimo žmonės: stačiatikiai lieja vienas kito kraują Rytų Ukrainoje? Rusai, stačiatikiai, o gal tiesiog tie, Skaityti tolia apie Replės, gniaužiančios Europą iš dviejų pusių Praėjo savaitė, prisimenant dienas, kai Lietuvos žmonės prie parlamento ir televizijos bokšto parodė valią apginti savo valstybę. Tačiau dažnai užmirštama, kad tada, Sausio 13-ąją, į aikštes ginti Lietuvos išėjo ir Rusijoje žmonės. Jų parama mūsų valstybei buvo labai svarbi. Ar galime įsivaizduoti, kad Rusijos žmonės šiandien stotų už Lietuvą? Apie savo valstybės gynybą visų pirma Skaityti tolia apie Ar šiandien Rusijos žmonės stotų už Lietuvą? Šią savaitę svarbiausia žinia iš Paryžiaus, sukrėtusio ką tik visą pasaulį: pasirodė naujas karikatūrų žurnalo „Charlie Hebdo“ numeris ir, nors šį kartą jis išėjo kelių milijonų tiražu, visą jį netrukus išpirko. O numerio viršelyje ir vėl pranašo Mahometo karikatūra. Ar tai nerodo, kad pasaulis, įskaitant, žinoma, Prancūziją, pareiškęs, jog smurtas yra nepriimtinas, o žodžio laisvė Skaityti tolia apie Smurtas yra baisu. O patyčios? Tai mūsų valstybėje kasmet kartojama kaip mantra: 1991 metų sausio 13-ąją žmonės, negailėdami gyvybės, beginkliai stovėjo prie televizijos ir parlamento, taip gindami ir šalies Nepriklausomybę. Tačiau dabar tie, kurie gimė po sausio 13-osios, ir net tuomet stovėjusieji aikštėje, žvelgdami į dabartinės ar ankstesnių kadencijų Seimo darbą, galvoja: kodėl reikėjo ginti šiuos valdžios rūmus, kai dabar Skaityti tolia apie Ar žmonės šiandien gintų parlamentą Naktį į trečiadienį stačiatikiai visame pasaulyje sutiko šv. Kalėdas, taip prisijungdami, kaip visada keliomis savaitėmis vėliau, džiaugsmu ir malda prie katalikų. Katalikiškas pasaulis po švenčių grįžta į įprastą gyvenimo ritmą. Praeis dar savaitė tai padarys ir stačiatikiai. O tada gal ir Lietuvos stačiatikiai ims diskutuoti tema, kuri gruodžio mėnesio pabaigoje iškilo šio tikėjimo žmonėms net Skaityti tolia apie Ar Lietuvos stačiatikiai paseks kitų Baltijos šalių pavyzdžiu? Naujųjų metų naktį Švedijos mieste Upsaloje degė mečetė. Kalėdų dieną liepsnojo mečetė kitame mieste – Eskilstiunoje. Europos šalių valdančiųjų partijų politikai kalba, kad tokie reiškiniai yra pavienių ekstremistų darbas, bet apklausos ir rinkimų rezultatai rodo didelę nuotaikų šiose šalyse kaitą. Mečetę ketvirtame pagal dydį Švedijos mieste Upsaloje padegė fašistuojantys ekstremistai. Musulmonų maldos namai suliepsnojo nuo Skaityti tolia apie Švedijoje švenčių dienomis degė mečetės Vienu iš ryškiausių reiškinių Lietuvos žiniasklaidoje per 2014 metus – tai plačios visuomenės dėmesys rašiniams apie užsienio politiką. Visa tai prasidėjo nuo įvykių Ukrainoje, kurie paskatino Lietuvos skaitytojus daugiau domėtis šalimi, iki tol buvusia gana nepažįstama, nors lyg ir esančia gana arti nuo Lietuvos. Bet ši nauja tendencija mūsų žiniasklaidoje iššaukė ir naują atsaką: antivakarietiškus Skaityti tolia apie Nekrūpčiokime dėl antivakarietiškų komentarų Šią savaitę, metų sandūroje, Lietuva išgyvens ir svarbų savo istorijoje lūžio metą: nacionalinę valiutą litą pakeis europinė valiuta euras. Valdžia trykšta optimizmu, o ar paprasti piliečiai irgi turi tuo džiaugtis? Kodėl ne vieną mūsų vis dar lydi mišrūs jausmai? Ne tik valdžia, bet ir verslo bendruomenės interesams atstovaujantys ekspertai, finansų specialistai džiaugiasi būsimu euro Skaityti tolia apie Ar džiaugiamės, kad litą pakeis euras Svarbiausiu 2014-ųjų įvykiu tarptautinėje politikoje tapo agresyvi Rusijos politika Ukrainoje, bet antru pagal svarbą įvykiu dažniausia yra įvardinamos pasekmės JAV prezidento George’o W. Busho politikos, vykdytos daugiau, nei prieš 10 metų, nes jos atgarsiai yra juntami dar ir šiandien. Nors tiesiogine paskata prisiminti tuos laikus tapo JAV Senato ataskaita apie vadinamus CŽV kalėjimus, nemažiau verta Skaityti tolia apie Kodėl lietuviai garbina kitų nekenčiamą G.W.Bushą? |
|||
|
Copyright © 2021 Alvydas Medalinskas – apžvalgos - All Rights Reserved |
|||
Kovo 6d. forumo apie teisėsaugą gyva transliacija
_Išvykime iš Lietuvos neteisingumo įšalą VIDEO (ATNAUJINTA Kovo 7d)
__TPV Forumas 2011-12-14
Tauta Piliečiai Valstybė Facebook'e