Kategorijos

Archyvas

Ar esame naujo hibridinio karo liudininkai?

Tai, kas įvyko Paryžiuje ir sukrėtė ne vien Prancūziją, bet ir visą Europą bei pasaulį, galima būtų vadinti tiesiog baisiais teroro aktais, pražudžiusiais per 130 taikių žmonių. Vis dėlto ir Prancūzijos prezidentas, ir Romos popiežius pavadino juos karu. Matyt, tikrai laikas kalbėti apie hibridinį islamistų karą prieš Vakarus. Iki šiol apie hibridinį karą daugiausia šnekėta

Skaityti tolia apie Ar esame naujo hibridinio karo liudininkai?

Be dialogo bus sunku išspręsti prokuroro problemą

Praėjusią savaitę įvyko prezidentės Dalios Grybauskaitės ir Seimo valdybos susitikimas, kuriuo buvo siekiama išeiti iš aklavietės sprendžiant Generalinio prokuroro paskyrimo problemą. Tačiau po šio susitikimo išgirdus politikų pareiškimus lieka klausimas, kas tai buvo: dialogo paieška ar tik jo imitacija. Po susitikimo su Seimo vadovybe prezidentūra pareiškė, kad generalinį prokurorą reikia paskirti dar šiemet. Esą situacija,

Skaityti tolia apie Be dialogo bus sunku išspręsti prokuroro problemą

Sostinėje J. Basanavičių galime pagerbti tik kapinėse

Visų Šventųjų ir Vėlinių dienomis daug žmonių traukė ne tik prie savo artimųjų kapų, bet ir pagerbti mūsų valstybei nusipelniusių asmenybių atminimo. Ir vėl daugybė žvakučių liepsnojo prie Jono Basanavičiaus kapo. Žmonės supranta, kas yra Lietuvos valstybės kūrėjas ir tautos patriarchas. Valdžia – vis dar ne. Daugiau kaip 25 metus gyvuojančios atkurtos nepriklausomos Lietuvos sostinėje

Skaityti tolia apie Sostinėje J. Basanavičių galime pagerbti tik kapinėse

Moderni pagarba mirusiajam ar kelias į robotų visuomenę?

Šį savaitgalį daugybė Lietuvos žmonių vyksta aplankyti artimųjų žmonių kapų, padėti gėlių, uždegti atminties žvakę. Mirusiųjų pagerbimas, Vėlinės turi gilią tradiciją mūsų tautos sąmonėje, todėl neatsitiktinai krikščionybė perėmė tai, kas buvo paplitę iki to. Ar informacinių technologijų amžiuje visa tai dabar gali pakeisti virtualios kapinės?

Ar norėtumėte vietoj to, kad vyktume prie artimų žmonių kapų,

Skaityti tolia apie Moderni pagarba mirusiajam ar kelias į robotų visuomenę?

Kodėl militaristinė dvasia stumiama į viešąjį gyvenimą?

Prieš keletą savaičių būnant Maskvoje teko matyti reginį, kuris dar kartą įrodo, kaip visais frontais šių dienų Rusijoje yra stumiama militaristinė dvasia į viešąjį gyvenimą per kultūrą. Kyla tik klausimas, kam viso to reikia valstybei, kurios niekas nepuola.

Maskva minėjo rudens šventę. Kaip teigė Rusijos sostinės gyventojai tai yra tradicinė šventė, kurios metu veikia rudens

Skaityti tolia apie Kodėl militaristinė dvasia stumiama į viešąjį gyvenimą?

Kodėl žlunga Aleksandro Aleksandrovo ansamblio gastrolės

Prieš keletą dienų pasklido žinia, kad žiniasklaidoje plačiai komentuotos Aleksandro Aleksandrovo vardo ansamblio choro gastrolės Lietuvoje greičiausiai neįvyks. Koncertui surengti neatsirado salės. Ar tai reiškia, kad Lietuvoje stambiausių salių vadovai jau sugeba atskirti kultūrą nuo vadinamosios militaristinės kultūros, kai kultūra tėra vien priedanga? Dar nuo sovietinių laikų Aleksandro Aleksandrovo ansamblis buvo naudojamas kaip instrumentas kultūros

Skaityti tolia apie Kodėl žlunga Aleksandro Aleksandrovo ansamblio gastrolės

Slovjansko tragedijos šaknys

Dabar, kai Kremliaus inicijuoti kariniai veiksmai persikėlė iš Rytų Ukrainos į Siriją, svarbu suvokti vidines priežastis, šaknis, leidžiančias išorės jėgoms netikėtai sukelti karą miestuose ir gyvenvietėse, kur žmonės iki kraujo praliejimo gyveno taikiai. Ant Rytų Ukrainos Slovjansko miesto geležinkelio stoties pastato iki šiol kabo du dideli užrašai: Slovjanskas ir Slavianskas. Šio miesto gyventojai vartoja abu

Skaityti tolia apie Slovjansko tragedijos šaknys

Eksperimentai siekiant tapti didžia valstybe

Tarptautinėje politikoje vertinami ne staigūs judesiai, o tęstinumas, nuosekli politika pagal tarptautinės teisės normas. Tačiau kartais atsiranda žaidėjų, kurie, pasirinkę įvykius jiems palankiame regione, kerta staigų smūgį remdamiesi galios principu. Kas galėjo pamanyti, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimas įsitraukti į karinį konfliktą Sirijoje viską apvers aukštyn kojomis tarptautinėje politikoje?

Skaityti tolia apie Eksperimentai siekiant tapti didžia valstybe

Patyčių kultūra keičia ir karo vaizdą

Praėjusią savaitę, minint Jungtinių Tautų 70-metį, įvairių valstybių vadovai daug kalbėjo ir apie karą. Visų pirma, apie karą Sirijoje, šiek tiek ir apie Rytų Ukrainoje. Kalbų apie karą pastaruoju metu netrūksta, tiek reiškiant susirūpinimą, tiek ir palydimų didelio patoso: mums jokie priešai nebaisūs. O ar žinome, kas tas karas? Apie karą skaitome ir girdime iš

Skaityti tolia apie Patyčių kultūra keičia ir karo vaizdą

O kuris prokuroras sakė būsiantis kišeninis?

Praėjusią savaitę prisistatydama Seime prezidentės siūloma kandidatė į generalinius prokurorus Edita Dambrauskienė pareiškė, kad niekada netaps kišenine prokurore. Ar bent vienas asmuo, pretendavęs į šį labai svarbų valstybėje postą, kalbėjo kitaip? O rezultatą visi žinome ir matome. Pagal Konstitucijos 118 straipsnį prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. Lietuvos Respublikos prokuratūra yra

Skaityti tolia apie O kuris prokuroras sakė būsiantis kišeninis?

Krepšinis, kaip lietuviško patriotizmo išraiška

Kiekviena šalis kartą per metus, kai švenčia nacionalinę dieną, pasipuošia savo vėliavomis. Lietuvoje į šį vardą pretenduoja net trys datos, bet žmonės su vėliavomis ir šūkiais „Lietuva“ į gatves išeina, kai galvose yra krepšinis. Krepšinis vadinamas ir nacionaliniu sportu, ir religija, bet pažvelgus į tai, kas dedasi tomis dienomis, kai žaidžia Lietuvos rinktinė Europos, pasaulio

Skaityti tolia apie Krepšinis, kaip lietuviško patriotizmo išraiška

Valstybė, kuri yra jau tik žemėlapyje

Tarptautinė bendruomenė suvokia: jeigu ji nori tvarkytis su pabėgėlių krize ne Europos viduje, o ten, iš kur jie dabar masiškai plūsta, reikia kažkaip spręsti Sirijos problemą. Tik kyla klausimas, ar ne per vėlu. Juk Sirija jau yra valstybė tik popieriuje. Šiandien Siriją valdo keturios pagrindinės karinės grupuotės ir dar visa grupė smulkių.

Skaityti tolia apie Valstybė, kuri yra jau tik žemėlapyje

Pabėgėliai, Lietuva jūsų laukia. Ką reiškia tokios kalbos?

Kilus milžiniško masto pabėgėlių krizei, galinčiai stipriai pakeisti Europos žemyno ir konkrečių jos šalių veidą, Lietuvoje, sekant pavyzdžiu, atėjusiu iš Vakarų pusės, atsirado politikų, kitų viešosios erdvės dalyvių, nusifotografavusių su plakatais, reiškiančių šiltus jausmus pabėgėliams ir kviečiančius juos į mūsų šalį. Kaip atskirti šiame viešosios erdvės turinyje žmogiškumą, pragmatinius interesus ir populizmą?

Pradėsiu nuo to,

Skaityti tolia apie Pabėgėliai, Lietuva jūsų laukia. Ką reiškia tokios kalbos?

Chaoso ir įtampos kupinas pasaulis

Pasaulis po šios vasaros tapo dar nesaugesnis. Ši įtampa jau įžengė į Europą, regioną, kuris dešimtmečius gyveno be karo ir didesnių sukrėtimų, o po šaltojo karo kilęs karinis konfliktas buvusioje Jugoslavijoje atrodė tarsi šiurpi išimtis iš taisyklės. Nurimus karo židiniui buvusioje Jugoslavijoje, įtampa Europoje persikėlė į rytinę jos pusę. Nuo 2014 metų nerimsta karinis konfliktas

Skaityti tolia apie Chaoso ir įtampos kupinas pasaulis

Ką byloja paradai Pekine ir Sachaline?

Minint Antrojo pasaulinio karo pabaigos 70-asias metines Pekine įvyko grandiozinis karinis paradas, kurį stebėjo būrys Azijos šalių vadovų, įskaitant Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną . Dieną prieš tai Rusija surengė karinį paradą Sachaline. Abu jie tapo signalu Japonijai bei Vakarams ir naujos didelės įtampos ženklu regione.

Kinija surengė šį paradą, norėdama pabrėžti, kad yra viena iš

Skaityti tolia apie Ką byloja paradai Pekine ir Sachaline?

Politinės įtampos priežastys šių dienų Ukrainoje

Šią savaitę balsavimas dėl Konstitucijos pataisų Ukrainoje sukėlė milžinišką įtampą šalies viduje. Kokios jos pagrindinės priežastys? Kaip tai gali atsiliepti Ukrainai?

Paskutinę vasaros dieną, rugpjūčio 31 d. Ukrainos parlamentui ( Verhovnaja Rada) svarstant klausimą dėl konstitucinių pataisų priėmimo, įvyko susidūrimas tarp protestuotojų, pakviestų radikalių organizacijų, ir Nacionalinės gvardijos, saugojusios rimtį ir tvarką prie parlamento rūmų.

Skaityti tolia apie Politinės įtampos priežastys šių dienų Ukrainoje

Tautinė mokykla ir svetima armija

Rugsėjo 1-oji Lietuvoje tradiciškai minima kaip naujųjų mokslo metų pradžia, todėl yra vadinama Mokslo ir žinių diena. O Laisvės diena buvo mėtoma kaip karšta bulvė iš rugpjūčio 31-osios į rugsėjo 1-ąją, ir dabar ne vienas, pažvelgęs į kalendorių, gali painiotis, kada ji švenčiama. Painiavą dėl Laisvės dienos vietos mūsų kalendoriuje lėmė dvi priežastys. Laisvės diena

Skaityti tolia apie Tautinė mokykla ir svetima armija

Užmiršta stalinizmo ir nacizmo aukų diena

Praėjusį savaitgalį, rugpjūčio 23-iąją, Lietuvoje minėjome Juodojo kaspino dieną. Prisiminėme ir Baltijos kelio 26-ąsias metines, bet užmiršome, kad mūsų pastangomis rugpjūčio 23-ioji minima kaip Europos diena stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti. Jeigu tai pamirštame mes, ar keista, kad jos nemini kiti? Molotovo-Ribentropo paktas, kurį Stalino ir Hitlerio nurodymu 1939 metų rugpjūčio 23 dieną pasirašė dviejų

Skaityti tolia apie Užmiršta stalinizmo ir nacizmo aukų diena

Ar vėl galimas karas Donbase?

Tai, kas vyko Rytų Ukrainoje šį pusmetį po „Minsko-2“ susitarimo, pasirašyto šių metų vasarį, buvo nei karas, nei taika. Nors kartais nuo artilerijos smūgių žuvo žmonės, buvo sužeistų, vis dėlto ne tiek kaip tada, kai Donbase vyko realus karas. Dabar situacija sparčiai keičiasi. Ar neišvengiama nauja karo banga? Praėjusią savaitę per vieną parą Kijevo kontroliuojama

Skaityti tolia apie Ar vėl galimas karas Donbase?

Kaip socialiniai tinklai pakeičia realią politiką

Vasarą, o ypač įsibėgėjus tokiems karščiams kaip per šias savaites, politikos gyvenimas nurimsta. Politikai, aukšto lygio valstybės tarnautojai juk irgi yra žmonės ir nori pasidžiaugti vasaros malonumais. Nevyksta ne tik Seimo, savivaldybių posėdžiai. Apmiršta ir Vyriausybės darbas, tačiau politinių naujienų vis dar atsiranda. Kaip? Daugiausia politinių įvykių Lietuvą vasarą pasiekia iš užsienio, todėl neatsitiktinai ir

Skaityti tolia apie Kaip socialiniai tinklai pakeičia realią politiką

Kodėl Kremlius išsigando olandiškų tulpių

Praėjusią savaitę Rusija vetavo Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos bandymą įsteigti Tarptautinį tribunolą virš Donbaso numušto lėktuvo katastrofos aplinkybėms ištirti. O prieš keletą savaičių Maskva staiga pastebėjo, kad iš Olandijos atvežamos tulpės, taip mėgstamos Rusijoje, gali būti užnuodytos. Kas bendra tarp šitų dviejų įvykių ir kodėl Kremlius, taip ilgai demonstravęs ramybę, dabar išsigando? JT Tarptautinio tribunolo

Skaityti tolia apie Kodėl Kremlius išsigando olandiškų tulpių

Ar sovietų „balvonų“ nekeičia savi „balvonai“?

„Lietuvos žinias“ ir žmones, palaikiusius redakcijos poziciją nukelti ,,balvonus“ – sovietų okupaciją primenančias skulptūras nuo Vilniaus Žaliojo tilto, sostinės naujoji valdžia išgirdo. Praėjusią savaitę šis darbas baigtas. Lieka klausimas: o kas toliau? Kaip rodo prieš 25 metus nepriklausomybę atkūrusios mūsų valstybės patirtis, pašalinus sovietinius paminklus, bent sostinėje dažnai nieko neįvyksta. Nors yra viena išimtis. Išvežus

Skaityti tolia apie Ar sovietų „balvonų“ nekeičia savi „balvonai“?

Kaip diskredituojama referendumo idėja

Praėjusią savaitę Graikijos parlamentas pritarė dar griežtesniam taupymo priemonių planui, nei reikalavo tas, kurį šalies piliečiai savo balsais atmetė. Kas diskredituoja referendumo idėją: premjeras Alexis Tsipras ar Europos Sąjunga (ES)? Ir ko iš šios situacijos galime pasimokyti mes? Remiantis Konstitucija, referendumas yra galutinis instrumentas, kurį pasitelkiant turėtų būti sprendžiami svarbiausi valstybės gyvenimo klausimai. Graikijos likimas

Skaityti tolia apie Kaip diskredituojama referendumo idėja

Akmenys į Vakarų pozicijas pasaulyje

Kai euro zonos valstybių finansų ministrai skausmingai ieškojo išeities spręsdami Graikijos problemą, Rusijoje, Ufoje, rutuliojosi įvykiai, kurie gali pakirsti Vakarų pasaulio tvirtybę. Daugiau kaip 500 metų Vakarų pasaulis plėtė savo įtaką planetoje, kol ėmė joje dominuoti. XX amžiuje įtakingiausia Vakarų valstybe tapo JAV, jos pratęsė žygį pasaulyje skleisdamos anksčiau Europos šalių skelbtas vakarietiškas vertybes. Atlaikęs

Skaityti tolia apie Akmenys į Vakarų pozicijas pasaulyje

Kas mūsų laukia po referendumo Graikijoje

Tuo metu, kai Lietuvos žmonės džiaugėsi karšta vasaros saule ir ilguoju šventiniu savaitgaliu, visos Europos akys krypo į Graikiją. Ten vyko referendumas ir buvo sprendžiama ne tik Graikijos, bet ir euro zonos, o gal net Europos Sąjungos (ES), kartu ir Lietuvos, ateitis. Referendumas Graikijoje – rimtas antausis ES ir Tarptautinio valiutos fondo ( TVF) politikai.

Skaityti tolia apie Kas mūsų laukia po referendumo Graikijoje

Ar gali Seimas ignoruoti Konstituciją?

Baigiantis šiai sesijai tapo akivaizdu, kad Seimas neturi jokių varžtų norėdamas priimti antikonstitucines įstatymų pataisas. Už Konstitucijos pažeidimą aukščiausio rango politikų turėtų laukti apkalta, bet jeigu paaiškėja, kad priimtas įstatymas kertasi su Konstitucija, Seimo nariai gali aiškinti taip negalvoję. Pagal demokratinių valstybių teisę bet kuris parlamento priimamas įstatymas, pataisos turi neprieštarauti pagrindiniam šalies įstatymui. O

Skaityti tolia apie Ar gali Seimas ignoruoti Konstituciją?

Kodėl lengvai apšaukiame Kremliaus tarnu

Aplink Lietuvą nerimstant įtampai, susijusiai su galimomis grėsmėmis iš Rytų, Kremliaus tarnu vis dažniau įvardijamas kam nors nepatinkantis asmuo, institucija. Praėjusią savaitę taip buvo pavadinta ir kalbininkų grupė, siekianti išlaikyti Konstitucijoje įtvirtintą lietuvių kalbos statusą, o kiek anksčiau – režisierius Rimas Tuminas. Lietuvių kalbos ekspertų, išrinktų į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, tarnystę Kremliui pastebėjo vienas

Skaityti tolia apie Kodėl lengvai apšaukiame Kremliaus tarnu

Ar Seimas ryšis taisyti jau ir abėcėlę?

Šį antradienį socialdemokratų iniciatyva, pritarus Teisės ir teisėtvarkos komitetui, Seimas gali tapti naujos redakcijos lietuviškos abėcėlės kūrėjais. Viskas yra pateikiama tarsi tai būtų tik vardų ir pavardžių rašymo klausimas, bet iš tikrųjų, klausimas yra daug gilesnis. Ar esame pasirengę keisti lietuvišką abėcėlę.

Dabartinės redakcijos lietuviškosios abėcėlės kūrėju Lietuvoje yra laikomas Jonas Jablonskis, kuris pateikė ją

Skaityti tolia apie Ar Seimas ryšis taisyti jau ir abėcėlę?

Už ką norėčiau padėkoti kandidatui į generalinius prokurorus

Kandidato į generalinius prokurorus Nerijaus Meilučio, pasiūlyto prezidentės, parlamentas nepatvirtino.

Viešojoje erdvėje netrūksta samprotavimų, kas galėjo nulemti tokį Seimo žingsnį, bet svarbu ir kita: teiginiai, kuriuos N. Meilutis išsakė, vertindamas prokurorų darbą. To joks teisėtvarkos pareigūnas iki šiol nekalbėjo. Nesinorėtų, kad dabar, nepatvirtinus N. Meilučio, visa tai liktų užmarštyje.

Skaityti tolia apie Už ką norėčiau padėkoti kandidatui į generalinius prokurorus

Kodėl spaudžiama Lietuvių kalbos komisija?

Praėjusią savaitę Seimo nariai, suinteresuoti priimti įstatymo pataisas, kurios įteisintų asmenvardžių rašybą ne valstybine kalba, dar savaitei turėjo atidėti planus. Nutarta vėl kreiptis į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją (VLKK). Gerai, kad politikai nori išgirsti ekspertų vertinimą, tačiau yra viena nemaloni aplinkybė: aiškiai rodoma, kokia išvada turi būti. Teisinėje demokratinėje valstybėje politikai, įskaitant aukščiausią valdžią, kokia

Skaityti tolia apie Kodėl spaudžiama Lietuvių kalbos komisija?

Ar pasiseks išklibinti V. Tomaševskio monopolį?

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ( LLRA) vadovas Valdemaras Tomaševskis yra vienas nepalankiausiai vertinamų šalies politikų, tačiau jis per kiekvienus rinkimus sugeba mobilizuoti ir išlaikyti Lietuvos lenkų bei rusų paramą ne tik Šalčininkų bei Vilniaus rajone, bet iš dalies ir Lietuvos sostinėje Vilniuje. Ar įmanoma išklibinti šį monopolį?

V. Tomaševskio ir LLRA monopolį Vilniaus ir Šalčininkų

Skaityti tolia apie Ar pasiseks išklibinti V. Tomaševskio monopolį?

Kaip pasitikėti tokiais teisėjais, prokurorais?

Praėjusios savaitės pabaigoje metinio pranešimo metu prezidentė Dalia Grybauskaitė paskelbė gražią naujieną: pasitikėjimas Lietuvoje teisėjais, prokurorais auga ir jau keičia anksčiau vyravusį stipriai neigiamą požiūrį. O tą pačią dieną išgirdome Vilniaus apygardos teismo žinią, nuo kurios pašiurpo Lietuva. Ar tai tik išimtis tendencijai gerėjant ar ignoruojama rimta problema? Žingsnis, nuo kurio pašiurpo Lietuva, buvo trijų

Skaityti tolia apie Kaip pasitikėti tokiais teisėjais, prokurorais?

Kodėl Gruzijos buvęs prezidentas tapo Odesos gubernatoriumi?

Prieš savaitę svarbaus Ukrainos regiono ir uosto, Odesos, gubernatoriumi paskirtas buvęs Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis, o pasaulio žiniasklaida, politologai nesiliauja svarstę, kodėl Ukrainos prezidentas Petro Porošenka ryžosi tokiam žingsniui.

Jis užtemdė ir paties P.Porošenkos pirmųjų metinių darbų analizę. Net ir atsinaujinusių karinių veiksmų Donbase, prie Marjinkos, fone ši žinia yra svarbi.

Skaityti tolia apie Kodėl Gruzijos buvęs prezidentas tapo Odesos gubernatoriumi?

Šaunuoliai estai: pažiūrėkite filmą „1944“

Šį savaitgalį Lietuvoje išdalinti svarbiausi kino apdovanojimai „Sidabrinė gervė“. Mūsų politikai, aktoriai, režisieriai džiaugėsi stiprėjančio Lietuvos kino pasiekimais, o mano mintys buvo apie filmą „1944“, pastatytą Estijos. Jis šiuo metu rodomas mūsų kino ekranuose.

Labai siūlau šį estų kūrinį pažiūrėti, galvodamas, o kada mes, patys Lietuvoje sugebėsime pastatyti kažką panašaus. Kada suvoksime, kad tai yra

Skaityti tolia apie Šaunuoliai estai: pažiūrėkite filmą „1944“

Ar laisvė – Lietuva už ES ir NATO ribų?

Kuri Lietuva labiau nepriklausoma ir saugesnė? Ta, kuri buvo iki 2004 metų, kai dar tik siekė narystės Europos Sąjungoje (ES) ir NATO, ar ta, kurioje dabar gyvename? Ar galime teigti, jog Sąjūdis, kurio gimimo diena minima birželio 3-iąją, pasisakė už Lietuvą, nepriklausančią ES ir NATO? Kažkuo panašią, pavyzdžiui, į Šveicariją. Kai Lietuva mini nepriklausomybės atkūrimo

Skaityti tolia apie Ar laisvė – Lietuva už ES ir NATO ribų?

„Eurovizija“ ir politinės nuotaikos

Praėjusią savaitę įvyko jubiliejinis, 60-asis, „Eurovizijos“ muzikinis konkursas. Nors skelbdami balsavimo rezultatus renginio vedėjai įspėjo, kad jų neturėtų lemti politinės nuotaikos, vis dėlto to neišvengta. Ypač Rusijoje ir Lietuvoje. Ir Rusija, ir Lietuva parengė ryškius pasirodymus, buvo prognozuota, kad jų atlikėjai gali užimti aukštas, tiesa, ne pačias aukščiausias, vietas. Muzikos ekspertams palikę kalbas apie jų

Skaityti tolia apie „Eurovizija“ ir politinės nuotaikos

Ar svarbios dar Europos Sąjungai Rytų partnerės?

Dvi dienas Rygoje vyks Europos Sąjungos ( ES) ir šešių jos rytinių partnerių Ukrainos, Gruzijos, Moldovos, Baltarusijos, Armėnijos ir Azerbaidžano viršūnių susitikimas pagal 2009 m. suformuotą ES Rytinės partnerystės politikos viziją.

Skirtingai nei 2013 m., kai rengtas analogiškas viršūnių susitikimas Vilniuje, šį kartą Lietuvos, o ir susitikimo šeimininkės Latvijos politikai tvirtina, kad gerų žinių sulaukti

Skaityti tolia apie Ar svarbios dar Europos Sąjungai Rytų partnerės?

Ar svarbi kandidatų į ministrus kompetencija

Praėjusią savaitę premjeras Algirdas Butkevičius pareiškė, kad iki kito savaitgalio Lietuva, nepaisant pauzės, kurią bando laikyti prezidentūra, turės naują švietimo ir mokslo ministrą. Šio ministro skyrimas tapo savotišku politiniu trileriu, kurio tąsa nenaudinga nei premjerui, nei prezidentei, nei Lietuvai. Lietuvos valstybė pati atrodo nevykusi, kai, esant gana įtemptai išorinei padėčiai, nesusitariama, kas turėtų užimti ministro

Skaityti tolia apie Ar svarbi kandidatų į ministrus kompetencija

Kodėl vis intensyviau kuriamas V. Putino kultas?

Praėjusį savaitgalį, kai Rusijos rinktinė dar nežinojo, kad kovoje dėl aukso medalių juos sutriuškins kanadiečiai ir Prahoje skynėsi kelią į aukščiausius planetos ledo ritulio čempionato apdovanojimus, Sočyje, mieste, kuris tapo labai svarbus Vladimiro Putino, valstybės lyderio įvaizdžio kūrimui, įvyko ir Rusijos ledo ritulio žvaigždžių rungtynės.

Nugalėjo, aišku, komanda, kurioje žaidė Rusijos prezidentas V.Putinas, o pats

Skaityti tolia apie Kodėl vis intensyviau kuriamas V. Putino kultas?

Ar po gegužės 9-osios atsinaujins karas Donbase?

Praėjusį savaitgalį, gegužės 9-ąją, labiau militaristine dvasia nei žuvusiųjų per Antrąjį pasaulinį karą pagerbimu dvelkianti ceremonija – karinis paradas – vyko ne tik Maskvoje ir kituose Rusijos miestuose, bet ir Kremliaus aneksuotame Sevastopolyje bei Rusijos separatistų kontroliuojamame Donecke. Nepaisydamas nuolatinio karinės galios demonstravimo, Vladimiras Putinas toliau skelbiasi esąs taikos balandis. Jo teigimu, karinė galia tik

Skaityti tolia apie Ar po gegužės 9-osios atsinaujins karas Donbase?