Kategorijos

Archyvas

Šarm aš Šeicho oro uostas – ne vienintelis, kuriame kyla grėsmė

Vis mažiau abejonių lieka, kad Rusijos kompanijos „Kogalymavia“ lėktuvas „Airbus A321“ , skridęs iš Šarm aš Šeicho kurorto Egipte į Sankt Peterburgą, buvo susprogdintas virš Sinajaus, o nepatyrė katastrofos dėl prastos techninės būklės.

Tai pirmoji pripažino Didžioji Britanija, o vėliau ir kitos Vakarų šalys, tvirtindamos, kad remiasi ne tik ekspertų išvadomis, bet ir perimtais islamistų

Skaityti tolia apie Šarm aš Šeicho oro uostas – ne vienintelis, kuriame kyla grėsmė

Kijevietė: automatas Kijeve kainuoja degtinės dėžę

Ukrainoje nuotaikos radikalėja, pastebi ekspertai. Anot politologo Alvydo Medalinsko, dabar vis dažniau gali nutikti taip, kad į protestus žmonės atsineš ginklų. Scenaristas, televizijos režisierius Aleksas Matvejevas tikina, kad Kijeve ginklų jau dabar yra ne mažiau nei fronte, nors iš karo zonos ginklų išsivežti ir negalima.

„Kai pamačiau reportažą apie granatą, prisiminiau vienos Ukrainos televizijos vadovės

Skaityti tolia apie Kijevietė: automatas Kijeve kainuoja degtinės dėžę

Kodėl Sąjūdžio lyderiu tapo V. Landsbergis, o ne R. Ozolas

Anapilin iškeliavęs signataras Romualdas Ozolas vadinamas vienu kertinių Lietuvos Sąjūdžio žmonių. Jis buvo suvokiamas kaip neformalus Sąjūdžio lyderis, kartu su kolegomis suteikęs jam turinį. Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio ištakos apskritai siejamos su neformalia įvairių būrelių veikla. Pavyzdžiui R. Ozolas priklausė neformaliam filosofų ir istorikų klubui, kuris rengdavo diskusijas apie istoriją, kultūrą, istorinę sąmonę. Tokios diskusijos tapo

Skaityti tolia apie Kodėl Sąjūdžio lyderiu tapo V. Landsbergis, o ne R. Ozolas

Politologas: yra svari priežastis, kodėl Ukrainai gali būti tiekiami ginklai

Rusija, Juntinės Amerikos Valstijos (JAV), Jungtinė Karalystė ir Prancūzija Ukrainai saugumą ir neliečiamumą garantavo dar 1994 m. Budapešto susirinkime, kai Ukraina atidavė savo branduolinį ginklą. Jei valstybėms nepavyksta įvykdyti savo įsipareigojimų, jos galėtų tiekti gynybinę ginkluotę Ukrainai, kad ši apsigintų pati, sako Mykolo Romerio universiteto (MRU) dėstytojas, politologas Alvydas Medalinskas.

Anot politologo, karštieji taškai Ukrainoje

Skaityti tolia apie Politologas: yra svari priežastis, kodėl Ukrainai gali būti tiekiami ginklai

Politologas: prasidėjo rimta užkulisinė valstybių diplomatija

Susitarime tarp Rusijos, Prancūzijos ir Vokietijos vadovų būtų galima įžvelgti Miuncheno suokalbio bruožų, jei prieš tai Angela Merkel ir Francois Hollande`as nebūtų apsilankę Kijeve, sako politologas Alvydas Medalinskas. Savo ruožtu politologas Laurynas Kasčiūnas priduria, kad prasidėjo rimta užkulisinė valstybių diplomatija.

„Akivaizdu, kad prasidėjo rimta užkulisinė valstybių diplomatija. Kai susiklosto tokia situacija, nori ar nenori, atsiranda

Skaityti tolia apie Politologas: prasidėjo rimta užkulisinė valstybių diplomatija

A. Medalinskas: teroristiniai išpuoliai atskleidžia Europos vidinį silpnumą

Teroristiniai išpuoliai Prancūzijoje atskleidžia ne tik imigracijos problemas, bet ir vidinį Europos silpnumą. Taip LRT Radijo laidai „LRT Aktualijų studija“ sako Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Alvydas Medalinskas. „Islamo požiūris į šeimos, kitas tradicines vertybes yra panašus į krikščioniškąjį, tačiau Europa kartais atmeta tas tradicines vertybes, todėl islamo idėjos tampa populiarios“, – apie poreikį Europai

Skaityti tolia apie A. Medalinskas: teroristiniai išpuoliai atskleidžia Europos vidinį silpnumą

Politologas: V. Putinas pralaimėjo Ukrainą, jos politikoje – naujas kraujas

Rinkimų rezultatai Ukrainoje – tai didelis smūgis Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, mano politologas, Mykolo Romerio universiteto dėstytojas Alvydas Medalinskas. Anot jo, šie rezultatai rodo, kad V. Putinas, išlošęs keletą šalies gabaliukų, iš tiesų pralaimėjo visą Ukrainą.

„[Rezultatus] gerai vertinu dėl to [...], kad trys proeuropinės krypties partijos dabar (kalbant apie partijų rinkimus pagal sąrašus, t.

Skaityti tolia apie Politologas: V. Putinas pralaimėjo Ukrainą, jos politikoje – naujas kraujas

Politologas: V. Putinas yra tas politikas, kuris šantažuoja pasaulį

Rusijai atvirai įsitraukus į karą Ukrainoje, Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Petras Vaitiekūnas sako nemanantis, kad tai yra lemiamas karo krypties pakeitimas.

„Manau, kad tai yra laikina. Ukrainos tautos įveikti negalima, tai neįmanoma iš principo. Manau, kad bus mobilizuoti rezervai, rastos jėgos ir galimybės, kartu padedant ir Europai, Vakarams. Ši Rusijos agresija jai tikrai nebus naudinga –

Skaityti tolia apie Politologas: V. Putinas yra tas politikas, kuris šantažuoja pasaulį

Politologai apie tai, kas sieja įvykius Irake, Rusiją, Ukrainą ir Baltijos šalis

Kai 1990 m. rugpjūčio 2 d. Irakas įsiveržė į Kuveitą, Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos deputatai ir nepatyrę mūsų politologai manė, kai Lietuvai dėl to nei šilta, nei šalta, Maskvos elgesys su Lietuva nepasikeis, Nepriklausomybės aktas kaip buvo, taip ir liks įšaldytas tikintis vis neprasidedančių derybų su Kremliumi.

Tačiau netrukus naftingojo Kuveito okupacija išstūmė Lietuvos nepriklausomybės bylą

Skaityti tolia apie Politologai apie tai, kas sieja įvykius Irake, Rusiją, Ukrainą ir Baltijos šalis

Politologai: Ukrainoje paliestas svarbiausias klausimas, o V. Janukovyčius ėmė lošti

Kai opozicija ir protestuotojai palietė Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus konstitucinių galių klausimą, šis atsakė pilna jėga. Už jėgos struktūrų, ėmusių žudyti protestuotojus, kontrolę atsakingu jis paskyrė savo sūnų, taigi ant kortos pastatė viską, LRT radijui komentavo politologai Laurynas Kasčiūnas ir Alvydas Medalinskas.

Savaitės pradžioje Ukrainos protestuotojai patys praardė barikadas ir leido automobilių eismą pro Maidaną,

Skaityti tolia apie Politologai: Ukrainoje paliestas svarbiausias klausimas, o V. Janukovyčius ėmė lošti

Tailando įvykiai – tarsi Ukrainos kopija

Tuo metu, kai pasaulio dėmesys buvo nukrypęs į Ukrainos sostinėje vykstančius protestus, kitame pasaulio krašte, Tailande, irgi kilo barikados. Dėl ko nesutaria atostogų rojumi vadinamos šalies žmonės?

Visuomenės susipriešinimas Tailande – ryškesnis negu Ukrainoje ir lengvai atskiriamas: geltonmarškiniai prieš raudonmarškinius. Skirtingai nei Ukrainoje, vienoje įtakingiausių Pietryčių Azijos valstybių protestuotojai jau pasiekė, kad įvyktų nauji parlamento

Skaityti tolia apie Tailando įvykiai – tarsi Ukrainos kopija

ES ir Rusijos santykius sukaustė įšalas

Per Europos Sąjungos ir Rusijos viršūnių susitikimą šią savaitę daug dėmesio skirta Ukrainai. Kodėl santykių su trečiosiomis šalimis aptarimas Maskvos ir Briuselio pareigūnų dialoge tampa svarbiausias?

Iki šiol ES politikai ir diplomatai visada pabrėždavo, kad Rytų partnerystė yra tik Bendrijos ir šešių šios programos narių santykių klausimas, neliečiantis trečiųjų šalių.

Skaityti tolia apie ES ir Rusijos santykius sukaustė įšalas

Kodėl Rytų Ukraina nepalaiko protestų Kijeve?

Praėjus daugiau negu 2 mėnesiams po to, kai Kijevo Nepriklausomybės aikštėje žmonės pradėjo protestuoti, akivaizdu, kad jų veiksmus palaiko daugiau vakarinė ir centrinė šalies dalys. O kaipgi rytai?

Kijeve protestuoti renkasi žmonės iš kone visų šalies kampelių – čia daug žmonių ne tik iš sostinės, bet ir iš proeuropietiškumu garsėjančios Vakarų Ukrainos.

Skaityti tolia apie Kodėl Rytų Ukraina nepalaiko protestų Kijeve?

Ukraina įstatymais žudo demokratiją

Po to, kai trečiadienio naktį Ukrainoje įsigaliojo prieštaringai vertinami įstatymai, veikla, kurią Kijeve ir už jo vykdė protestuotojai, atsidūrė už įstatymo ribų. Todėl baimintasi ne be pagrindo.

„Paliks ramybėje, išvaikys, suims ar sušaudys?“ – tokios mintys virė Politinio ir visuomeninio judėjimo „Maidanas“ aktyvistų stovyklose.

Skaityti tolia apie Ukraina įstatymais žudo demokratiją

Kas kaltas, kad televizijose it piktžolės įsišaknijo sovietinės programos?

Lietuvos televizijų vadovai kalbėdami apie programas teigia, kad perka tai, kas yra pakankamai pigu ir pakankamai gerai žiūrima. „Reikia kažkaip išgyventi“, – mano jie.

Politikos apžvalgininkas Alvydas Medalinskas Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“ teigė, kad valstybės vaidmuo šioje srityje taip pat yra svarbus.

Skaityti tolia apie Kas kaltas, kad televizijose it piktžolės įsišaknijo sovietinės programos?

Kam buvo naudingos riaušės prie Seimo?

Šį ketvirtadienį sukanka penkeri metai, kai taiki Profesinių sąjungų konfederacijos protesto akcija prieš valdžios politiką virto riaušėmis.

Baigėsi ketverius metus trukęs teismų maratonas, nubausta kelios dešimtys asmenų, bet iki šiol lieka daug neatsakytų klausimų, kas gi įvyko tą sausio 16-ąją prie Seimo ir kas už tai atsakingas.

Skaityti tolia apie Kam buvo naudingos riaušės prie Seimo?

Konfliktas Šventojoje žemėje – be pabaigos

Šią savaitę Lietuvoje lankėsi retas svečias – Palestinos prezidentas Mahmoudas Abbasas. Vizito tikslas – sulaukti daugiau paramos šią vasarą vėl atsinaujinusioms deryboms tarp Izraelio ir palestiniečių. Nors trapių derybų ateitis – iki šiol miglota, rašo „Lietuvos rytas“.

M.Abbasas mūsų šalyje lankėsi neatsitiktinai, mat paramos svečias tikisi sulaukti ir iš Lietuvos, kuri šiuo metu pirmininkauja Europos

Skaityti tolia apie Konfliktas Šventojoje žemėje – be pabaigos

Maskvos smūgiai Rytų partnerių neįbaugino

Rusijos spaudimas Vilniui prieš lapkritį čia vyksiantį Rytų partnerystės susitikimą – neatsitiktinis ir ne vienintelis. Šiurkščiai mokyti šalis, siekiančias glaudesnio suartėjimo su ES, Kremlius ėmėsi dar vasarą.

Rusija žinojo, kad vasara – atostogų metas ES šalių politikams, ir neklydo. Todėl pirmieji smūgiai buvo beveik nepastebėti. Be to, daugelio dėmesį atitraukė įvykiai Egipte ir Sirijoje, rašo

Skaityti tolia apie Maskvos smūgiai Rytų partnerių neįbaugino

Ar pasaulio šalys susiries dėl Arkties?

Dar prieš 6 metus Arktis tebuvo atšiaurus kraštas, visus metus sukaustytas storo ledo sluoksnio. Jis domino nebent iššūkių mėgėjus. Šiandien tai teritorija, į kurią žvalgosi įtakingiausios pasaulio šalys. Kodėl?

Šaltojo karo laikais po storu Arkties ledo sluoksniu nuolat patruliavo povandeniniai laivai, pasirengę bet kurią akimirką paleisti branduolinėmis galvutėmis užtaisytas raketas į priešininkų strateginius objektus. Tad

Skaityti tolia apie Ar pasaulio šalys susiries dėl Arkties?

Romos popiežiai – kliūčių ir intrigų kelyje

Šiomis dienomis Lietuva mini popiežiaus Jono Pauliaus vizito į Lietuvą dvidešimtmetį. Dažnai pamirštama, kad itin svarbus tiek mūsų, tiek kitoms katalikiškoms šalims pontifikas Vatikane regėjo ne tik gera.

Romos popiežiams tenka ne mažiau laiko skirti kovai su intrigomis, pasipriešinimu Katalikų Bažnyčios hierarchijos viršūnėse, atlaikyti puolimus, nukreiptus į bažnyčios autoriteto mažinimą iš išorės nei savo, kaip

Skaityti tolia apie Romos popiežiai – kliūčių ir intrigų kelyje

Kodėl islamo šalyse uždarytos Vakarų šalių ambasados?

Visą šią savaitę islamo kraštuose nedirbo JAV ir daugelio kitų Vakarų šalių ambasados. Ne dėl vasaros atostogų. Jos uždarytos dėl teroro pavojaus. Taip amerikiečiai vėl prisiminė baugiąją „Al Qaeda”.

Gegužės 23 dieną JAV prezidentas Barackas Obama, kalbėdamas Vašingtono nacionaliniame gynybos universitete, iškilmingai paskelbė: „Teroristinis tinklas „Al Qaeda” Afganistane ir Pakistane yra netoli sunaikinimo.”

Skaityti tolia apie Kodėl islamo šalyse uždarytos Vakarų šalių ambasados?

Ar Egipto pavyzdžiu gali pasekti Libija?

Stebint tai, kas pastarosiomis savaitėmis vyksta Egipte, ne vienam apžvalgininkui kyla klausimas, ar galimas dar vienas Arabų pavasaris ir kitose šalyse. Pavyzdžiui, Libijoje, kurioje prieš kelerius metus kruvino karo metu buvo nuversta valdžia, rašo „Lietuvos rytas”.

Antrosios revoliucijos galimybė Libijoje – išties reali. Juolab kad šioje šalyje per pastaruosius keletą metų, nuvertus Muammaro Gaddafi režimą,

Skaityti tolia apie Ar Egipto pavyzdžiu gali pasekti Libija?

Į kokį pragarą pakliuvo lietuvių alpinistas?

Du įvykiai, susiję su Afganistaną kadaise valdžiusio Talibano judėjimo veikla, pastarosiomis dienomis sukrėtė pasaulį. Vienas jų atsirito ir iki Lietuvos.

Pakistane nuo vietos talibų rankų žuvo žinomas lietuvių alpinistas Ernestas Markšaitis ir dar 9 kiti jo kolegos, rašo „Lietuvos rytas“.

Skaityti tolia apie Į kokį pragarą pakliuvo lietuvių alpinistas?

Irane – ir reformistų, ir islamistų pergalė

Iranas turi naują prezidentą. Juo tapo dvasininkas Hassanas Rouhani, kurio netikėta sėkmė jau pirmajame rinkimų ture suglumino daugelį apžvalgininkų. Kas jis?

Nuosaikus reformatorius ar Islamo Respublikos tikrojo vadovo, jos dvasinio lyderio ajatolos Ali Khamenei gudrus projektas šaliai įklimpus į krizę?

Skaityti tolia apie Irane – ir reformistų, ir islamistų pergalė

Ar Rytų partnerystę Vilniuje lydės sėkmė?

Artėjant Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungai (ES), kuris prasidės liepos 1-ąją, vis dažniau prabylama apie vieną svarbiausių įvykių: Rytų partnerystės (RP) viršūnių susitikimą Vilniuje. Vilčių daug, bet ar jos pasiteisins – dar nežinoma.

Su atsargiu optimizmu kalbama, kad šių metų lapkričio pabaigoje vyksiantis susitikimas gali tapti ES ir RP šalių sėkmės istorija.

Skaityti tolia apie Ar Rytų partnerystę Vilniuje lydės sėkmė?

Nauja Pakistano viltis – politikos sugrįžėlis

Po praėjusio savaitgalio parlamento rinkimų viso pasaulio dėmesys tebekrypsta į Pakistaną. Nenuostabu – nuo to, kaip klostysis politiniai žaidimai šioje šalyje, priklausys ir regiono ateitis.

Tai šešta pagal gyventojų skaičių pasaulio šalis, išlaikanti septintąją pagal dydį pasaulio kariuomenę, ir vienintelė islamo valstybė, turinti branduolinį ginklą.

Skaityti tolia apie Nauja Pakistano viltis – politikos sugrįžėlis

Apgaulingas „Gazprom” meilinimasis

Kai prieš kelias savaites Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius Sankt Peterburge susitiko su Rusijos premjeru Dmitrijumi Medvedevu, jis nustebo išgirdęs, kad Maskva nebemato problemos, jeigu Lietuva įgyvendins ES trečiąjį energetikos paketą.

Be to, Rusija neatsisako svarstyti mažinti dujų kainos Lietuvai. Kas lėmė Rusijos vadovybės ir kompanijos „Gazprom” pozicijos pasikeitimą?

Skaityti tolia apie Apgaulingas „Gazprom” meilinimasis

Ar H. Chavezo idėjos ir toliau gyvuos?

Jau rytoj vienoje turtingiausių pagal naftos išteklius valstybių Venesueloje įvyks prezidento rinkimai. Jų baigtis turėtų parodyti, ar prieš mėnesį nuo vėžio mirusio Hugo Chavezo idėjos ir toliau gyvuos.

Nepaneigsi, jog H. Chavezo palikimas Venesuelai ir visai Lotynų Amerikai – milžiniškas. Tačiau į svarbiausią klausimą iki šiol lieka neatsakyta: ar H. Chavezo socializmo, kitaip vadinamo čavizmu,

Skaityti tolia apie Ar H. Chavezo idėjos ir toliau gyvuos?

Moksleivių pilietiškumo pamoka: ministrui ar Lietuvai?

Ko negali padaryti garbingi akademikai, mokytojų profsąjungų aktyvistai, studentai, padarė moksleiviai ir rinkimai.

Rašydamas straipsnį apie sveiku protu nesuvokiamą Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) vadovų sprendimą pakeisti stojimo į aukštąsias mokyklas tvarką, apie tai laiku neinformuojant moksleivių, jų tėvų, pedagogų ir mokyklų vadovų, išgirdau, kad šįkart ministras Gintaras Steponavičius atsitraukė. Nežinau, ar jis suprato,

Skaityti tolia apie Moksleivių pilietiškumo pamoka: ministrui ar Lietuvai?

Laisvė rinktis ar atsakomybė?

Šalin tradicijas. Tegyvuoja laisvė pasirinkti. Taip galima apibrėžti Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM), vadovaujamos liberalų, Rugsėjo 1-ąją, Mokslo ir žinių dieną. Todėl vienos, visiems bendros šventės šiais metais Lietuvoje kaip ir nebuvo.

Mokykloms leista pasirinkti, kada joms patogiau pradėti mokslo metus: rugsėjo 1-ąją ar rugsėjo 3-iąją. Tėvai ir seneliai, norintys pasveikinti savo vaikus ir

Skaityti tolia apie Laisvė rinktis ar atsakomybė?

Gerojo sąrašo belaukiant

Aiškėja aplinkybės, kaip manipuliuota žinomų visuomenėje asmenų pavardėmis kuriant Dariaus Kuolio „Lietuvos sąrašą“. Ir, kaip „demokratiškai“ buvo išrinktas pats šio politinio darinio pirmininkas.

Interneto erdvėje jau cirkuliuoja maestro Sauliaus Sondeckio interviu, iš kurio aiškėja, kad ne tik jis pats, bet ir režisieriai Jonas Vaitkus ir Eimuntas Nekrošius buvo pakviesti tapti rėmėjais gražios idėjos kuriant

Skaityti tolia apie Gerojo sąrašo belaukiant

Ar gebame paminėti istorines datas?

Sukanka 650 metų, kai Lietuva pasiekė pergalę prieš galingą Aukso ordą mūšyje prie Mėlynųjų Vandenų. Šios reikšmingos sukakties paminėti aukščiausiu lygiu bent jau kol kas nesirengiama. Gal valdžia ir mes patys dar nesuvokiame istorinių datų svarbos mūsų valstybei?

Apie mūšio prie Mėlynųjų Vandenų aplinkybes ir jo svarbą Lietuvai prie „Lietuvos žinių“ apskritojo stalo susirinko pakalbėti

Skaityti tolia apie Ar gebame paminėti istorines datas?

Neskubėkime laidoti gražios idėjos

Praėjusią savaitę politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius iškėlė klausimą, kuris jau keletą mėnesių neduoda ramybės rimtų permainų mūsų valstybėje laukiančiai daliai Lietuvos visuomenės.

Ar gali būti prieš rinkimus sudarytas vienas sąrašas asmenų, kurie mestų iššūkį sustabarėjusiai politinei Lietuvos sistemai, visų Seimo partijų, tiek esančių valdžioje, tiek opozicijoje, politinei korupcijai, politinės ir teisinės valdžios savivalei, neteisingumui,

Skaityti tolia apie Neskubėkime laidoti gražios idėjos

Išmintis ir sutarimas saugant valstybę

Lietuvos istorija nuo Mindaugo laikų byloja, kaip svarbu rasti sutarimą siekiant apginti ir išsaugoti savo valstybę, juoba kai tenka gintis nuo pavojų iš kelių pusių. Sutarimo trūkumas brangiai kainuoja tautai ir valstybei.

Apie mūsų istorijos pamokas ir politikų brandos svarbą valstybėje prie „Lietuvos žinių“ apskritojo stalo susirinko pakalbėti istorikai prof. habil. dr. Ingė Lukšaitė,

Skaityti tolia apie Išmintis ir sutarimas saugant valstybę

Tas brangus žodis – teisingumas

Bandau suprasti, kodėl Lietuvoje taip ilgai tarp žmonių brandintas koks nors gražus jausmas, kurį įprasmina tai simbolizuojantis žodis, per trumpą laiką gali būti sunaikintas kartu su gimstančia viltimi.

Tai nėra tik šių dienų mūsų valstybės fenomenas. Tarpukario Lietuvoje taip pat turėjo praeiti beveik dvidešimt metų po nepriklausomybės paskelbimo, kai valstybę, apraizgytą korupcijos, „švogerizmo“, masinio

Skaityti tolia apie Tas brangus žodis – teisingumas

Chaosas politinėje valdžioje. Ką gali padaryti visuomenė?

Ir kas galėjo pamanyti, kad mįslinga Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovų atleidimo istorija, į kurią iki šiol nepaaiškintu visuomenei ir piliečiams būdu taip pat yra įsipainiojusi ir prezidentūra, sukels tokį chaosą politinėje Lietuvos valdžioje. Kas nulėmė aukščiausiojo rango politikų veiksmus: ambicijos ar interesai? Kodėl jiems nerūpėjo teisingumas?

Praėjusį savaitgalį, kai Lietuva minėjo 22-ąsias Nepriklausomybės atkūrimo

Skaityti tolia apie Chaosas politinėje valdžioje. Ką gali padaryti visuomenė?

Chaosas politinėje valdžioje. Ką gali padaryti visuomenė?

Ir kas galėjo pamanyti, kad mįslinga Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovų atleidimo istorija, į kurią iki šiol nepaaiškintu visuomenei ir piliečiams būdu taip pat yra įsipainiojusi ir prezidentūra, sukels tokį chaosą politinėje Lietuvos valdžioje. Kas nulėmė aukščiausiojo rango politikų veiksmus: ambicijos ar interesai? Kodėl jiems nerūpėjo teisingumas?

Praėjusį savaitgalį, kai Lietuva minėjo 22-ąsias Nepriklausomybės

Skaityti tolia apie Chaosas politinėje valdžioje. Ką gali padaryti visuomenė?

Kai teismai virsta neteisingumo bastionais

Po tūkstantinio mitingo, vykusio praėjusį trečiadienį prie prezidentūros, įsisuko valdžios mašina Seime – aiškinamasi galimas Lietuvoje tvyrančio neteisingumo priežastis.

Kol kas ji bando atskleisti tik vieno labai mįslingo įvykio aplinkybes, susijusias su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų atleidimu iš darbo, ir įvairių valdžios institucijų bei asmenų veiksmus šioje istorijoje. Kiekvieną dieną nuo minėto

Skaityti tolia apie Kai teismai virsta neteisingumo bastionais

Kaip išvyti neteisingumą iš Lietuvos?

Pabandykime išsikelti patys sau kokį nors labai sunkiai įgyvendinamą, bet labai svarbų uždavinį ir apsvarstyti, kokie galimi keliai visa tai padaryti. Kol to kelio ieškome patys, tol dar galime išsirinkti, mums atrodytų, tą patį geriausią, bet pabandykite tai daryti su bendraminčiais arba kitais žmonėmis, kurie siekia to paties.

Išvysime daugybę kelių vienam ir tam

Skaityti tolia apie Kaip išvyti neteisingumą iš Lietuvos?

Ar vienas lauke – karys?

Rytoj, vasario 15-ąją, valstybės Nepriklausomybės minėjimo išvakarėse, Tauragėje, mieste, kurio vadovaujantys politikai bičiuliaujasi, o kartais, ko nors nepasidaliję, ir pykstasi su kontrabandos pasaulio autoritetais, įvyks teismas.

Teismas, kurio išdavos gali būti svarbios visai Lietuvai. Kiek iš tikrųjų yra nuoširdžios politikų kalbos, kad jie nori matyti aktyvius, neabejingus piliečius, besirūpinančius savo miesto ar miestelio likimu,

Skaityti tolia apie Ar vienas lauke – karys?