Kategorijos

Archyvas

Alvydas Medalinskas: V. Putinas pralaimėjo Ukrainą, jos politikoje – naujas kraujas

Rinkimų rezultatai Ukrainoje – tai didelis smūgis Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, mano politologas, Mykolo Romerio universiteto dėstytojas Alvydas Medalinskas. Anot jo, šie rezultatai rodo, kad V. Putinas, išlošęs keletą šalies gabaliukų, iš tiesų pralaimėjo visą Ukrainą.

„[Rezultatus] gerai vertinu dėl to [...], kad trys proeuropinės krypties partijos dabar (kalbant apie partijų rinkimus pagal sąrašus, t.

Skaityti tolia apie Alvydas Medalinskas: V. Putinas pralaimėjo Ukrainą, jos politikoje – naujas kraujas

Tailando įvykiai – tarsi Ukrainos kopija

Tuo metu, kai pasaulio dėmesys buvo nukrypęs į Ukrainos sostinėje vykstančius protestus, kitame pasaulio krašte, Tailande, irgi kilo barikados. Dėl ko nesutaria atostogų rojumi vadinamos šalies žmonės?

Visuomenės susipriešinimas Tailande – ryškesnis negu Ukrainoje ir lengvai atskiriamas: geltonmarškiniai prieš raudonmarškinius. Skirtingai nei Ukrainoje, vienoje įtakingiausių Pietryčių Azijos valstybių protestuotojai jau pasiekė, kad įvyktų nauji parlamento

Skaityti tolia apie Tailando įvykiai – tarsi Ukrainos kopija

ES ir Rusijos santykius sukaustė įšalas

Per Europos Sąjungos ir Rusijos viršūnių susitikimą šią savaitę daug dėmesio skirta Ukrainai. Kodėl santykių su trečiosiomis šalimis aptarimas Maskvos ir Briuselio pareigūnų dialoge tampa svarbiausias?

Iki šiol ES politikai ir diplomatai visada pabrėždavo, kad Rytų partnerystė yra tik Bendrijos ir šešių šios programos narių santykių klausimas, neliečiantis trečiųjų šalių.

Skaityti tolia apie ES ir Rusijos santykius sukaustė įšalas

Kodėl Rytų Ukraina nepalaiko protestų Kijeve?

Praėjus daugiau negu 2 mėnesiams po to, kai Kijevo Nepriklausomybės aikštėje žmonės pradėjo protestuoti, akivaizdu, kad jų veiksmus palaiko daugiau vakarinė ir centrinė šalies dalys. O kaipgi rytai?

Kijeve protestuoti renkasi žmonės iš kone visų šalies kampelių – čia daug žmonių ne tik iš sostinės, bet ir iš proeuropietiškumu garsėjančios Vakarų Ukrainos.

Skaityti tolia apie Kodėl Rytų Ukraina nepalaiko protestų Kijeve?

Ukraina įstatymais žudo demokratiją

Po to, kai trečiadienio naktį Ukrainoje įsigaliojo prieštaringai vertinami įstatymai, veikla, kurią Kijeve ir už jo vykdė protestuotojai, atsidūrė už įstatymo ribų. Todėl baimintasi ne be pagrindo.

„Paliks ramybėje, išvaikys, suims ar sušaudys?“ – tokios mintys virė Politinio ir visuomeninio judėjimo „Maidanas“ aktyvistų stovyklose.

Skaityti tolia apie Ukraina įstatymais žudo demokratiją

Kodėl vaikai nežino, kas buvo partizanai

Pra­ėju­sią sa­vai­tę Vil­niu­je par­ody­tas nau­jas Vy­tau­to V.Lands­ber­gio fil­mas „Tris­pal­vis“ apie Lie­tu­vos par­ti­za­nus. Tai te­ma, liu­di­jan­ti stip­rią tau­tos dva­sią, bet kaž­ko­dėl smar­kiai ig­no­ruo­ja­ma mū­sų vals­ty­bės gy­ve­ni­me ir švie­ti­mo prog­ra­mo­se.

Dar iš­va­ka­rė­se, prieš ro­dant fil­mą re­ži­sie­rius pa­sa­kė tai, kas ne­ga­li ne­kel­ti ne­ri­mo. Kai vie­no­je mo­kyk­lo­je jis pa­klau­sė vai­kų, ką jie ži­no apie Lie­tu­vos par­ti­za­nus, ne­pa­ki­lo nė

Skaityti tolia apie Kodėl vaikai nežino, kas buvo partizanai

Konfliktas Šventojoje žemėje – be pabaigos

Šią savaitę Lietuvoje lankėsi retas svečias – Palestinos prezidentas Mahmoudas Abbasas. Vizito tikslas – sulaukti daugiau paramos šią vasarą vėl atsinaujinusioms deryboms tarp Izraelio ir palestiniečių. Nors trapių derybų ateitis – iki šiol miglota, rašo „Lietuvos rytas“.

M.Abbasas mūsų šalyje lankėsi neatsitiktinai, mat paramos svečias tikisi sulaukti ir iš Lietuvos, kuri šiuo metu pirmininkauja Europos

Skaityti tolia apie Konfliktas Šventojoje žemėje – be pabaigos

Maskvos smūgiai Rytų partnerių neįbaugino

Rusijos spaudimas Vilniui prieš lapkritį čia vyksiantį Rytų partnerystės susitikimą – neatsitiktinis ir ne vienintelis. Šiurkščiai mokyti šalis, siekiančias glaudesnio suartėjimo su ES, Kremlius ėmėsi dar vasarą.

Rusija žinojo, kad vasara – atostogų metas ES šalių politikams, ir neklydo. Todėl pirmieji smūgiai buvo beveik nepastebėti. Be to, daugelio dėmesį atitraukė įvykiai Egipte ir Sirijoje, rašo

Skaityti tolia apie Maskvos smūgiai Rytų partnerių neįbaugino

Ar pasaulio šalys susiries dėl Arkties?

Dar prieš 6 metus Arktis tebuvo atšiaurus kraštas, visus metus sukaustytas storo ledo sluoksnio. Jis domino nebent iššūkių mėgėjus. Šiandien tai teritorija, į kurią žvalgosi įtakingiausios pasaulio šalys. Kodėl?

Šaltojo karo laikais po storu Arkties ledo sluoksniu nuolat patruliavo povandeniniai laivai, pasirengę bet kurią akimirką paleisti branduolinėmis galvutėmis užtaisytas raketas į priešininkų strateginius objektus. Tad

Skaityti tolia apie Ar pasaulio šalys susiries dėl Arkties?

Romos popiežiai – kliūčių ir intrigų kelyje

Šiomis dienomis Lietuva mini popiežiaus Jono Pauliaus vizito į Lietuvą dvidešimtmetį. Dažnai pamirštama, kad itin svarbus tiek mūsų, tiek kitoms katalikiškoms šalims pontifikas Vatikane regėjo ne tik gera.

Romos popiežiams tenka ne mažiau laiko skirti kovai su intrigomis, pasipriešinimu Katalikų Bažnyčios hierarchijos viršūnėse, atlaikyti puolimus, nukreiptus į bažnyčios autoriteto mažinimą iš išorės nei savo, kaip

Skaityti tolia apie Romos popiežiai – kliūčių ir intrigų kelyje

Kodėl islamo šalyse uždarytos Vakarų šalių ambasados?

Visą šią savaitę islamo kraštuose nedirbo JAV ir daugelio kitų Vakarų šalių ambasados. Ne dėl vasaros atostogų. Jos uždarytos dėl teroro pavojaus. Taip amerikiečiai vėl prisiminė baugiąją „Al Qaeda”.

Gegužės 23 dieną JAV prezidentas Barackas Obama, kalbėdamas Vašingtono nacionaliniame gynybos universitete, iškilmingai paskelbė: „Teroristinis tinklas „Al Qaeda” Afganistane ir Pakistane yra netoli sunaikinimo.”

Skaityti tolia apie Kodėl islamo šalyse uždarytos Vakarų šalių ambasados?

Ar Egipto pavyzdžiu gali pasekti Libija?

Stebint tai, kas pastarosiomis savaitėmis vyksta Egipte, ne vienam apžvalgininkui kyla klausimas, ar galimas dar vienas Arabų pavasaris ir kitose šalyse. Pavyzdžiui, Libijoje, kurioje prieš kelerius metus kruvino karo metu buvo nuversta valdžia, rašo „Lietuvos rytas”.

Antrosios revoliucijos galimybė Libijoje – išties reali. Juolab kad šioje šalyje per pastaruosius keletą metų, nuvertus Muammaro Gaddafi režimą,

Skaityti tolia apie Ar Egipto pavyzdžiu gali pasekti Libija?

Į kokį pragarą pakliuvo lietuvių alpinistas?

Du įvykiai, susiję su Afganistaną kadaise valdžiusio Talibano judėjimo veikla, pastarosiomis dienomis sukrėtė pasaulį. Vienas jų atsirito ir iki Lietuvos.

Pakistane nuo vietos talibų rankų žuvo žinomas lietuvių alpinistas Ernestas Markšaitis ir dar 9 kiti jo kolegos, rašo „Lietuvos rytas“.

Skaityti tolia apie Į kokį pragarą pakliuvo lietuvių alpinistas?

Irane – ir reformistų, ir islamistų pergalė

Iranas turi naują prezidentą. Juo tapo dvasininkas Hassanas Rouhani, kurio netikėta sėkmė jau pirmajame rinkimų ture suglumino daugelį apžvalgininkų. Kas jis?

Nuosaikus reformatorius ar Islamo Respublikos tikrojo vadovo, jos dvasinio lyderio ajatolos Ali Khamenei gudrus projektas šaliai įklimpus į krizę?

Skaityti tolia apie Irane – ir reformistų, ir islamistų pergalė

Ar Rytų partnerystę Vilniuje lydės sėkmė?

Artėjant Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungai (ES), kuris prasidės liepos 1-ąją, vis dažniau prabylama apie vieną svarbiausių įvykių: Rytų partnerystės (RP) viršūnių susitikimą Vilniuje. Vilčių daug, bet ar jos pasiteisins – dar nežinoma.

Su atsargiu optimizmu kalbama, kad šių metų lapkričio pabaigoje vyksiantis susitikimas gali tapti ES ir RP šalių sėkmės istorija.

Skaityti tolia apie Ar Rytų partnerystę Vilniuje lydės sėkmė?

Nauja Pakistano viltis – politikos sugrįžėlis

Po praėjusio savaitgalio parlamento rinkimų viso pasaulio dėmesys tebekrypsta į Pakistaną. Nenuostabu – nuo to, kaip klostysis politiniai žaidimai šioje šalyje, priklausys ir regiono ateitis.

Tai šešta pagal gyventojų skaičių pasaulio šalis, išlaikanti septintąją pagal dydį pasaulio kariuomenę, ir vienintelė islamo valstybė, turinti branduolinį ginklą.

Skaityti tolia apie Nauja Pakistano viltis – politikos sugrįžėlis

Apgaulingas „Gazprom” meilinimasis

Kai prieš kelias savaites Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius Sankt Peterburge susitiko su Rusijos premjeru Dmitrijumi Medvedevu, jis nustebo išgirdęs, kad Maskva nebemato problemos, jeigu Lietuva įgyvendins ES trečiąjį energetikos paketą.

Be to, Rusija neatsisako svarstyti mažinti dujų kainos Lietuvai. Kas lėmė Rusijos vadovybės ir kompanijos „Gazprom” pozicijos pasikeitimą?

Skaityti tolia apie Apgaulingas „Gazprom” meilinimasis

Ar H. Chavezo idėjos ir toliau gyvuos?

Jau rytoj vienoje turtingiausių pagal naftos išteklius valstybių Venesueloje įvyks prezidento rinkimai. Jų baigtis turėtų parodyti, ar prieš mėnesį nuo vėžio mirusio Hugo Chavezo idėjos ir toliau gyvuos.

Nepaneigsi, jog H. Chavezo palikimas Venesuelai ir visai Lotynų Amerikai – milžiniškas. Tačiau į svarbiausią klausimą iki šiol lieka neatsakyta: ar H. Chavezo socializmo, kitaip vadinamo čavizmu,

Skaityti tolia apie Ar H. Chavezo idėjos ir toliau gyvuos?

Prezidentės pokalbis su visuomenininku

Politikos apžvalgininkas Alvydas Medalinskas prieš vasario 22-osios mitingą Simono Daukanto aikštės prieigose buvo pakviestas pokalbio su prezidente Dalia Grybauskaite. Apie ką buvo kalbėtasi? Ar šio pokalbio turinys – privatus reikalas, ar viešas interesas?

Kaip turėtų elgtis visuomenininkas, t. y. žmogus, kuris nėra politikoje, bet jam rūpi valstybė, jeigu privataus pokalbio su šalies prezidente metu iš

Skaityti tolia apie Prezidentės pokalbis su visuomenininku

Kai teismai virsta neteisingumo bastionais

Po tūkstantinio mitingo, vykusio praėjusį trečiadienį prie prezidentūros, įsisuko valdžios mašina Seime – aiškinamasi galimas Lietuvoje tvyrančio neteisingumo priežastis.

Kol kas ji bando atskleisti tik vieno labai mįslingo įvykio aplinkybes, susijusias su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų atleidimu iš darbo, ir įvairių valdžios institucijų bei asmenų veiksmus šioje istorijoje. Kiekvieną dieną nuo minėto trečiadienio

Skaityti tolia apie Kai teismai virsta neteisingumo bastionais

Kaip išvyti neteisingumą iš Lietuvos ?

Pabandykime išsikelti patys sau kokį nors labai sunkiai įgyvendinamą, bet labai svarbų uždavinį ir apsvarstyti, kokie galimi keliai visa tai padaryti. Kol to kelio ieškome patys, tol dar galime išsirinkti, mums atrodytų, tą patį geriausią, bet pabandykite tai daryti su bendraminčiais arba kitais žmonėmis, kurie siekia to paties.

Išvysime daugybę kelių vienam ir tam pačiam

Skaityti tolia apie Kaip išvyti neteisingumą iš Lietuvos ?

Ar vienas lauke – karys?

Rytoj, vasario 15-ąją, valstybės Nepriklausomybės minėjimo išvakarėse, Tauragėje, mieste, kurio vadovaujantys politikai bičiuliaujasi, o kartais, ko nors nepasidaliję, ir pykstasi su kontrabandos pasaulio autoritetais, įvyks teismas.

Teismas, kurio išdavos gali būti svarbios visai Lietuvai. Kiek iš tikrųjų yra nuoširdžios politikų kalbos, kad jie nori matyti aktyvius, neabejingus piliečius, besirūpinančius savo miesto ar miestelio likimu, tikrus

Skaityti tolia apie Ar vienas lauke – karys?

FNTT vadovams ruošiamas V.Junoko likimas?

Netyla visuomenės ir politikų diskusijos, kodėl Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis pareiškė nepasitikėjimą Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) vadovais. Vieni valdžioje šiuos pareigūnus, nors ir po tam tikros pauzės, palaikė, kiti stengiasi stovėti nuošalyje, bet žmonėms nerūpi valdžios žaidimai ir išskaičiavimai.

Jiems rūpi tik viena: ar FNTT vadovai nėra puolami dėl to, kad užmynė kažkam

Skaityti tolia apie FNTT vadovams ruošiamas V.Junoko likimas?

Kodėl apkarpytas šalies, bet ne partijų biudžetas?

Seime priimant šalies biudžetą valdančiųjų partijų politikai aštriai susikirto dėl pensijų atstatymo ir lėšų sumos, kurią valstybė turėtų pervesti į privačius pensijų fondus, sumažinimo. Ne vienam galėjo susidaryti įspūdis, kad tai ir buvo pagrindinis valdančiųjų rūpestis.

Vis dėlto, įsibėgėjus sausiui, tampa aišku, jog tomis dienomis parlamentinėms partijoms – ne tik valdančiosioms, bet ir opozicijos –

Skaityti tolia apie Kodėl apkarpytas šalies, bet ne partijų biudžetas?

Svarbiausia, kad prasidėtų dialogas apie valstybės ateitį

Praėjusį savaitgalį Nepartinio demokratinio judėjimo (NDJ) suvažiavime Kęstučio Čilinsko darbų tęsėjai nusprendė atiduoti judėjimo vairą buvusiam LDDP Vyriausybės ministrui Povilui Gyliui.

Ar sugebės judėjimas tęsti K.Čilinsko darbus, ar tik naudosis jo vardu, ar galės likti nepriklausomas nuo partijų, kaip to norėjo K.Čilinskas, jau nekalbant apie sąsajas tik su viena kuria nors krašto politine partija? Ar

Skaityti tolia apie Svarbiausia, kad prasidėtų dialogas apie valstybės ateitį

Teisėsauga nebegali dengti politikų ir valdininkų nusikaltimų

Vargu ar tikėjo Džordžas Orvelas, rašydamas savo garsiąją knygą apie komunistinę sistemą kaip apie gyvulių ūkį, kad tose valstybėse, kurios atsikratys komunistinės praeities bus sukurta naujas Gyvulių ūkis.

Šis Gyvulių ūkis Lietuvoje imtas kurti iš karto po to, kai žmonės 1991 metų sausio mėnesį, o po to ir rugpjūtį, per Kremliaus pučą, apgynė savo valstybę,

Skaityti tolia apie Teisėsauga nebegali dengti politikų ir valdininkų nusikaltimų

Vardan ko negaila sveikatos…

Švenčių dienomis teko girdėti tikrai neįprastai daug palinkėjimų sveikatos ir ištvermės. Pirmą kartą tai išgirdęs tik suklusau, bet kai šie palinkėjimai ėmė kartotis, supratau, kad neatsitiktinai. Sutikęs keletą kitų aktyviai visuomenės gyvenime besireiškiančių bendraminčių – jaunų ir vyresnio amžiaus, išgirdau tą patį: daugelis girdėjo panašius linkėjimus. Kodėl viso to linkima mums?

Žmonės, kurie jau prarado

Skaityti tolia apie Vardan ko negaila sveikatos…

Ar galime sukurti tvirtą visuomeninio gyvenimo stuburą ?

Artėjant šv. Kalėdoms, kai politinis elitas nesugeba pasiūlyti nieko kito kaip tik naujus mokesčius ar algų karpymą, kyla klausimas, ar būtų galima tokia situacija mūsų valstybėje, jeigu Lietuvoje veiktų gerai organizuota visuomenė, piliečiai, o patys žmonės nenuvertintų savęs iki avinų bandos.

Ką galima padaryti išjudinant žmones, gražinant pasitikėjimą, pagyvinant mūsų visuomeninį gyvenimą?

Visuomeninis gyvenimas valstybėje

Skaityti tolia apie Ar galime sukurti tvirtą visuomeninio gyvenimo stuburą ?

Teisėsauga pabudo ar tik imituoja veiklą?

Švenčių dienomis visada norisi kalbėti apie gražius dalykus, kas žmonėms žadintų viltį ir tikėjimą, jog mūsų gyvenimas gali būti teisingesnis, nei šiandien yra. Kalbą apie teisėsaugos darbus, ypač aiškinantis taip vadinamų ,,baltųjų apykaklių“ galimus nusikaltimus, visada lydėjo nusivylimo ir nepasitenkinimo nuotaikos, kad teisėsauga yra akla ir kurčia tokiai valdžios žmonių veiklai ir šios nuotaikos buvo

Skaityti tolia apie Teisėsauga pabudo ar tik imituoja veiklą?

Kol nevėlu: trys gyvybingos Lietuvos atramos

Vis daugiau sakančiųjų, kad ką nors keisti Lietuvoje jau per vėlu. Todėl žmonės arba palieka gimtąjį kraštą, arba užsidaro savo šeimos rate, arba grimzta į depresiją. „Snoro“ žlugimas dar labiau sustiprino pesimizmą. Ką dar įmanoma padaryti, kad išvystume šviesą tunelio gale?

Trys banginiai

Nuo seno žmogus tikėjo, kad Žemė laikosi ant trijų banginių. Skaičius „trys“

Skaityti tolia apie Kol nevėlu: trys gyvybingos Lietuvos atramos

Ar teisinga užkonservuoti apipuvusią partinę sistemą?

Ką pasakytų kiekvienas iš mūsų, jeigu sužinotų, jog tarp konservuojamų rudens gėrybių siūloma įdėti ir stipriai apipuvusių, o gal ir visai jau sugedusių produktų? Ar suabejotų, kad atėjus metui juos valgyti, rastume visą šių konservų turinį netinkamą vartoti? O jeigu tas puvėsis įsimetė į parlamentines partijas? Siūlymai užkonservuoti jų dominuojančią padėtį gali vesti prie politinio

Skaityti tolia apie Ar teisinga užkonservuoti apipuvusią partinę sistemą?

„Snoro“ bankas – ar šį kartą bus išaiškinti kaltieji?

Atsakomybės stoka ir nebaudžiamumas turinčių pinigus, valdžią ir kitokią įtaką per daugiau nei 20 Nepriklausomybės metų tapo mūsų Lietuvos valstybėje įsigalėjusio neteisingumo vizitine kortele. Ar „Snoro“ banko istorija pakeis šią beveik taisykle esančią ligšiolinę praktiką?

„Snoras“ yra ne pirmas bankas, juo labiau ne pirma finansinė institucija, kurios veikla žlugo arba buvo sustabdyta Lietuvoje. Bet daugelio

Skaityti tolia apie „Snoro“ bankas – ar šį kartą bus išaiškinti kaltieji?

Gariūnai ir viešieji pirkimai: kokia partijų atsakomybė

Du įvykiai turėjo sukelti tikrą audrą Lietuvoje ir sudrebinti korupcinius šalies politinės sistemos pamatus, bet taip kol kas neatsitiko. Tai reidas Gariūnuose, kuris, kaip skelbiama, atskleidė gerai organizuotą nusikaltėlių tinklą, nuslėpusį nuo valstybės iždo dešimtis milijonų litų, o šio verslo paramos sulaukė visos įtakingos Lietuvos partijos.

Be to, dar ir Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas Žydrūnas

Skaityti tolia apie Gariūnai ir viešieji pirkimai: kokia partijų atsakomybė

Kaip valdžia ir ES pinigai naikina laisvą žmogų

Dažnai tenka girdėti kokį nors politiką išgyvenantį, kad Lietuvoje nėra stiprios pilietinės visuomenės ir objektyvios žiniasklaidos. Jeigu toks politikas nėra Vyriausybės institucijos ar savivaldybės vadovas, tada galbūt šis rūpestis ir nuoširdus. Bet jei krokodilo ašaras lieja koks nors asmuo, kuris pats prisideda prie kišeninės visuomenės ir neobjektyvios žiniasklaidos kūrimo proceso, tada, verta būtų visiems suprasti,

Skaityti tolia apie Kaip valdžia ir ES pinigai naikina laisvą žmogų

Paskutiniai Europoje: ar mūsų teismai gali atsiverti žmonėms?

Lietuva velkasi kitų Europos Sąjungos valstybių uodegoje pagal galimybę visuomenei turėti svaresnį balsą teismuose. Net dar didesne korupcija pasižyminčiose šalyse šis balsas jau yra suteiktas, o Lietuvoje, kur teismais kaip institucija, privalančia įgyvendinti teisingumą, nepasitiki rekordinis skaičius gyventojų, vis delsiama žengti šį žingsnį. Kodėl taip yra?

Dažniausiai pateikiami du atsakymai. Vienas skelbia: visuomenė ir piliečiai

Skaityti tolia apie Paskutiniai Europoje: ar mūsų teismai gali atsiverti žmonėms?

Korupcijos prevencija: įstatymai yra, bet jie nenaudojami

Nelengva įtikinti Seimą priimti teisingą įstatymą, bet jeigu didelės valios pastangomis tai pavyksta padaryti, nemažiau sunku pasiekti, kad tą įstatymą nuosekliai ir principingai įgyvendintų Lietuvos teisėsauga. Ypač kai kalbama apie įstatymus, kurie turėtų pažaboti aukščiausiojo lygio politinę ir partinę korupciją.

Skaityti tolia apie Korupcijos prevencija: įstatymai yra, bet jie nenaudojami

Ar gali partijos kurti gyvybingą valstybę?

Daugelis Lietuvos žmonių nepasitiki partijomis, kurios demokratiniame pasaulyje yra laikomos svarbia valstybės sudėtine dalimi. O Lietuvoje ne vienam partijos atrodo blogis. Ir visa tai ne be pagrindo. Ar gali būti kitaip? Ar gali ir Lietuvoje partijos prisidėti prie gyvybingos valstybės kūrimo?

Bent jau kol kas Lietuvoje partijos yra piktnaudžiavimo valdžia ir korupcijos šaltinis, o žmonės,

Skaityti tolia apie Ar gali partijos kurti gyvybingą valstybę?

Ar norime, kad mūsų valstybė būtų gyvybinga?

Jeigu žmogus kažko tikrai nori, jis gali to pasiekti. Jeigu galvosime apie savo valstybę, jos ateitį, suvokdami, kad rūpinamės ir mūsų pačių ateitimi, tai rasime ir būdų, kaip šiai valstybei vėl įkvėpti gyvybingumo. Tik pabandykime visi kartu šių kelių ieškoti, sukurkime instrumentus mūsų valstybėje, kaip įgyvendinti pačias geriausias idėjas.

Kad išsakytos idėjos būtų išgirstos, o

Skaityti tolia apie Ar norime, kad mūsų valstybė būtų gyvybinga?

Lietuvą gali išjudinti visuomeninis parlamentas

Likus šiek tiek daugiau kaip metams iki Seimo rinkimų ima ryškėti pirmieji partijų bandymai pagerinti savo veidą, stengiantis prisivilioti populiarių visuomenėje žmonių. Ir šie prabyla apie ketinimus sukti į politiką. Ar tai reiškia, kad valstybės pertvarkymo kelias visuomenės rankomis bus paliktas ir vėl nuošalėje? Bet juk net pati geriausia valdžia be visuomenės kontrolės išsigimsta.

Puikiai

Skaityti tolia apie Lietuvą gali išjudinti visuomeninis parlamentas

Kuo dar galime didžiuotis be krepšinio?

Dažniausiai kartą per metus vienam mėnesiui Lietuva pasikeičia. Dingsta nusivylimas savo jėgomis, automobiliai gatvėse pasipuošia trispalvėmis, komercinėse televizijose pasirodo laidos apie meilę mūsų kraštui (kartais ir primityvios, nes nėra įpročio tautiškumą skatinančių laidų rengti), žmonės gatvėje ima šypsotis, veiduose spindi tikėjimas Lietuva.

Skaityti tolia apie Kuo dar galime didžiuotis be krepšinio?