Kategorijos

Archyvas

Visuomenė lauke, už teisingumo durų

Teismų sistema Lietuvoje uždara. Ar galima tai įveikti, įvedus teismų tarėjų institutą? Kodėl iki šiol Lietuva yra viena iš nedaugelio valstybių, kuri nesuteikia visuomenei teisės dalyvauti priimant sprendimus teismuose? Ko galime pasimokyti iš savo istorijos ir Vakarų patirties?

Apie tai prie „Lietuvos žinių“ apskritojo stalo susirinko pakalbėti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) pirmininkas Ričardas Piličiauskas,

Skaityti tolia apie Visuomenė lauke, už teisingumo durų

Ar sugrįšime prie lietuviškos mokyklos?

Dažni nauji mokslo metai Lietuvoje prasideda naujais valdžios planais. Ką žada šie metai mokytojams ir moksleiviams? Kokias pasekmes atneš Švietimo įstatymo naujos pataisos ir Švietimo ir mokslo ministerijos potvarkiai bei nutarimai? Kokie buvo iki šiol švietimo reformos klystkeliai Lietuvoje? Ar galime kurti savo, Lietuvos, mokyklos viziją, nebandydami tik kopijuoti kitų tautų patyrimo? Ar yra vietos

Skaityti tolia apie Ar sugrįšime prie lietuviškos mokyklos?

Giria nėra bulvių laukas

Vasaros pabaiga vėl ėmė lepinti mus gražiu oru, dar galime pasidžiaugti poilsiu gamtoje, bet ar Lietuvos žmonės geba tai daryti pačios gamtos nežalodami. Ar gebame nenaikinti medžių, augalų, gyvūnų, nešiukšlinti ir imti iš gamtos tiek, kiek mums reikia?

Miškas, medžiai, augalai, žolelės turėjo didžiulę svarbą lietuvių gyvenime ir tikėjime. Ar ir dabar šią svarbą jaučiame,

Skaityti tolia apie Giria nėra bulvių laukas

Kraujas ir verslas, vėžys ir politika

Ar Lietuvoje sveikatos apsaugos sistema tarnauja žmogui ir jo sveikatai, o gal ir neaiškiems interesams, kai pasiklystama tarp skirtingų žinybų, kartais net balansuojama ties kriminalo riba? Šią vasarą kilo du skandalai: dėl Nacionalinio vėžio instituto ir Kraujo centro.

Kodėl šioje srityje yra tokia netvarka? Kodėl, praėjus daugiau kaip 20 metų, Lietuvos mastu neturime nei vėžio,

Skaityti tolia apie Kraujas ir verslas, vėžys ir politika

Ar lietuviams rūpi savo valstybės likimas?

Savo valstybės laisvę iškovojome sunkiai. Bet paskui atsirado nusivylimas valdžia, savo jėgomis. Sakytum, pasyviai stebime, kai šią valstybę kiti atima iš mūsų.

Prieš dvidešimt metų, Maskvos rugpjūčio pučo dienomis, kaip ir Sausio 13-ąją, Lietuvos žmonės susitelkė ir susirinko į aikštę prie Seimo, kad apgintų savo valstybę. Ar toks susitelkimas buvo paskutinis? Ar šiandien dar esama

Skaityti tolia apie Ar lietuviams rūpi savo valstybės likimas?

Vėl norima Lietuvoje kovoti su nacionalizmu?

Sovietiniais metais už tautos teisę būti šeimininkais savo krašte, už savo valstybę pakilusieji Lietuvos žmonės vadinti nacionalistais. Ar dabar ir Lietuvos valdžia, praėjus daugiau nei dvidešimt metų nuo Sąjūdžio gimimo, tautiškai susipratusius asmenis taip vadins?

Ar išsigąsta tik žodžio „nacionalizmas“, keliančio nemalonias istorines asociacijas, ar paties tautiškumo? O gal ir nacionalinę idėją keliantieji šiandien turėtų

Skaityti tolia apie Vėl norima Lietuvoje kovoti su nacionalizmu?

Ūkininkų turgeliai: kiek kiaulė turi kojų?

Prieš kelerius metus gimė graži ūkininkų turgelių idėja. Tačiau ar esame tikri, kad šiandien juose perkame tik Lietuvos smulkiųjų ūkininkų produkciją, o ne atsivežtinę ar nupirktą bazėje? Kaip gimė ši graži idėja ir ką turi padaryti ūkininkai bei Vyriausybė, kad ji neišsigimtų? Kokie įstatymai, teisės aktai tai turi užtikrinti?

Apie tai prie „Lietuvos žinių“ apskritojo

Skaityti tolia apie Ūkininkų turgeliai: kiek kiaulė turi kojų?

Horizonte – nykstančios protėvių pilys ir dvarai

Šią vasarą ne vienas mato, kaip po restauravimo ar atstatymo darbų keičiasi senosios Lietuvos pilys, anksčiau buvę apleisti dvarai. Už Europos Sąjungos (ES) ir savo lėšas naujam gyvenimui gali būti prikeltas senasis Lietuvos paveldas.

Ką apie šią programą mano Lietuvos paminklosaugininkai visuomenininkai? Ar, įgyvendinus ją, istorijos paminklai džiugins širdį? O gal ir čia, kaip kitur

Skaityti tolia apie Horizonte – nykstančios protėvių pilys ir dvarai

Kai politikai ir valdininkai tarnauja tik sau

Ar yra Lietuvoje institucijų, kurios galėtų padėti išsiaiškinti, galbūt politikas, aukšto rango valdininkas, vykdė korupcinę, neskaidrią veiklą? Ar efektyvūs šie mechanizmai Seime ir už jo ribų?

Apie tai prie „Lietuvos žinių“ apskritojo stalo susirinko pakalbėti Seimo nariai: Etikos ir procedūrų komisijos narys, dalyvaujantis Seimo narių grupėje kovai su korupcija Darbo frakcijos narys Mečislovas Zasčiurinskas, buvęs

Skaityti tolia apie Kai politikai ir valdininkai tarnauja tik sau

Kodėl skriaudžiame savo istoriją?

Minėdami Valstybės (Mindaugo karūnavimo) dieną, dar kartą perverčiame mūsų garbingos daugiau nei tūkstantį metų siekiančios istorijos puslapius. Tačiau vis dažniau girdime, kad pasaulis į Lietuvos istoriją žvelgia kitomis akimis, nei mes patys ją suprantame. Mūsų istorija neretai traktuojama ne Lietuvos naudai, o tų valstybių, kurios užsako ir istorikų darbus.

Apie tai prie „Lietuvos žinių“ apskritojo

Skaityti tolia apie Kodėl skriaudžiame savo istoriją?

Lietuvos ateities vizija liko be kultūros

Vyriausybės iniciatyva parengtame Lietuvos vystymosi strategijos iki 2030 metų projekte beveik neliko vietos kultūrai. Kodėl taip atsitiko? Kokia yra kultūros vieta šiandienos Lietuvoje ir koks požiūris į menininką?

Ar nacionalinę kultūrą reikia remti, ar palikti vieną globalių iššūkių ir rinkos dėsnių akivaizdoje? Koks turėtų būti kultūros santykis su verslu ir švietimu? Ar kūryba menininkui turi

Skaityti tolia apie Lietuvos ateities vizija liko be kultūros

Ar svarbi tautinė kultūra?

Šią naktį suliepsnos Joninių laužai, prasidės Rasos šventė. Bet ši diena Lietuvoje dar nėra tokia svarbi kaip Janio diena ir Lyguo Latvijoje. Ar tai reiškia, kad Lietuvoje skiriama mažiau dėmesio tautinės kultūros puoselėjimui nei gretimoje Latvijoje? Kaip atsitiko, kad tautinė kultūra Lietuvoje, buvusi tokia svarbi Sąjūdžio laikais, dabar atsidūrė šalikelėje? Ar jos svarbą supranta valdžia?

Skaityti tolia apie Ar svarbi tautinė kultūra?

Pavogęs vištą – sės. O milijoną?..

Praėjusią savaitę per savo metinį pranešimą prezidentė Dalia Grybauskaitė pasakė, kad net ir gerbdama nekaltumo prezumpciją privalo teigti, jog laisvėje kyšininkų yra daugiau nei už grotų. Kokios aplinkybės lemia tokią situaciją? Ar Lietuvoje galiojantis Baudžiamasis kodeksas (BK) ir jį taikantys teismai nėra pernelyg gailestingi įtakingiems pareigūnams, nutvertiems su kyšiais?

Apie tai prie „Lietuvos žinių“ apskritojo

Skaityti tolia apie Pavogęs vištą – sės. O milijoną?..

Ar valdžia nepiktnaudžiauja paslaptimis?

Net tais atvejais, kai valdžia leidžia mokesčių mokėtojų pinigus sutartims su komercinėmis organizacijomis, aiškinama, kad tokių susitarimų sąlygos ir pasekmės yra paslaptis. Ar tai neatveria galimybių piktnaudžiauti? Ką galima padaryti, kad vis labiau įsišaknijantis įprotis blogus valdžios darbus apgaubti paslapties šydu būtų pažabotas?

Apie tai prie „Lietuvos žinių“ apskritojo stalo susirinko pakalbėti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių

Skaityti tolia apie Ar valdžia nepiktnaudžiauja paslaptimis?

Dar neparašytas romanas „Lietuvos tuštėjimo metas“

Prieš 23 metus atsiradęs Sąjūdis ne vienam Lietuvos žmogui suteikė viltį, kad tautos gerovę gimtojoje žemėje bus galima kurti be jokių kliūčių.

Tačiau per keletą nepriklausomybės dešimtmečių Lietuva neteko beveik 800 tūkst. žmonių, daug lietuvių savo gerovę ėmė sieti su gyvenimu už tėvynės ribų. Kas nutiko Lietuvoje per 23 metus? Kodėl lietuviai bėga iš gimtojo

Skaityti tolia apie Dar neparašytas romanas „Lietuvos tuštėjimo metas“

Gyvenimo kryžkelė po mokyklos

Baigiasi mokslo metai ir abiturientams netrukus teks pasirinkti gyvenimo kelią. Kur stoti: į universitetą ar kolegiją, savo krašte ar užsienyje? O gal eiti dirbti? Arba darbą derinti su mokslu? Koks jauno žmogaus gyvenimo kelias Lietuvoje, baigus mokyklą? Ar jis įmanomas be jokių protekcijų?

Apie tai prie „Lietuvos žinių“ apskritojo stalo susirinko pakalbėti Vilniaus universiteto Tarptautinių

Skaityti tolia apie Gyvenimo kryžkelė po mokyklos

Ar reikia, kad Seimo nariai būtų lygesni už kitus?

Ar valstybės tarnybos pajėgios kontroliuoti neskaidrią Seimo narių veiklą, jeigu juos saugo teisinė neliečiamybė? Ar Seimas netampa politikams skydu nuo teisėsaugos? Ar Seimo narių teisinė neliečiamybė nėra per plati, palyginti su kitomis Europos valstybėmis? Ką daryti, kad Seimas vėl neatsidurtų gėdingoje situacijoje, kaip buvo žlugus bandymui atimti teisinę neliečiamybę iš Evaldo Lementausko?

Apie tai prie

Skaityti tolia apie Ar reikia, kad Seimo nariai būtų lygesni už kitus?

Kada viešieji pirkimai taps tikrai vieši?

Ar ne laikas aukštus pareigūnus už viešųjų pirkimų sunkius pažeidimus sodinti už grotų? Ar gali viešumas apie viešuosius pirkimus sustabdyti piktnaudžiavimą, kol Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) įgaus reikiamą pajėgumą? Kam turėtų būti pavaldi ši tarnyba? Ar ji turėtų likti Vyriausybės žinioje?

Apie tai prie „Lietuvos žinių“ apskritojo stalo susitiko pakalbėti prezidentės vyriausioji patarėja teisės klausimais

Skaityti tolia apie Kada viešieji pirkimai taps tikrai vieši?

Apie laisvą ir nelaisvą žiniasklaidą

Rytoj minėsime Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Ar šiandien Lietuvos žiniasklaida laisva? Ar lietuviška spauda, atlaikiusi caro laikų persekiojimus, sovietinę cenzūrą, nesusidūrė su nauja priklausomybe, šį kartą nuo nepriklausomos valstybės valdžios ir jos noro paveikti spaudą? Ko siekia valdžia savo finansine politika Lietuvos spaudos atžvilgiu?

Šventės išvakarėse prie „Lietuvos žinių“ apskritojo stalo redakcijos biure

Skaityti tolia apie Apie laisvą ir nelaisvą žiniasklaidą

Sveikas maistas ar tabletės ir papildai?

Kokį poveikį šių dienų Lietuvos žmogaus organizmui daro žiemos mėnesiai? Kaip organizmą galima sustiprinti atėjus pavasariui? Ar gyvendamas sveikai žmogus turi vartoti tablečių ir maisto papildų? Nejaugi mityba natūraliais produktais nebepatenkina sveiko žmogaus gyvenimo poreikių? Ar galime apsaugoti save ir savo šeimą nuo nesveiko maisto?

Apie tai prie „Lietuvos žinių“ apskritojo stalo susirinko pakalbėti Lietuvos

Skaityti tolia apie Sveikas maistas ar tabletės ir papildai?

Viešųjų pirkimų kontrolė – tik portfelis ir iškaba

Kodėl viešieji pirkimai, kur, manoma, pradingsta apie milijardą litų, ilgai nesulaukė valstybės dėmesio ir griežtos kontrolės? Kam tarnauja išimtys Viešųjų pirkimų įstatyme: valstybei ar tik pareigūnams, kurie priima sprendimus dėl viešųjų pirkimų organizavimo?

Apie tai prie „Lietuvos žinių“ apskritojo stalo redakcijos biure Nepriklausomybės aikštėje susitiko pakalbėti prezidentės vyriausioji patarėja teisės klausimais Solveiga Cirtautienė, prezidentės patarėja

Skaityti tolia apie Viešųjų pirkimų kontrolė – tik portfelis ir iškaba

Energetikos realybė ir atominiai sapnai

Kas didesnis išbandymas Lietuvos atominei energetikai: Fukušimos tragedija, Pietų Korėjos koncerno atsisakymas investuoti į Visagino atominės elektrinės (AE) projektą ar atominių elektrinių statyba Kaliningrado srityje ir Baltarusijoje, kurios gali išdygti Lietuvos pašonėje. Ar Visagino AE vis dar yra realus projektas ir kokia valdžios atsakomybė, jei finansinė našta statyti šią elektrinę būtų užkrauta mums ir ateinančioms

Skaityti tolia apie Energetikos realybė ir atominiai sapnai

Lietuvos valstybės simbolis – ant trapių pamatų

Gedimino kalnas ir ant jo stovintis Gedimino bokštas yra Lietuvos valstybės simbolis, kuriam išsaugoti valstybė turėtų skirti ypatingą dėmesį. Bet ar skiria? Kodėl savo paskutinėje viešoje kalboje poetas Justinas Marcinkevičius skambino pavojaus varpais, ragindamas išsaugoti Gedimino kalną? Kas gresia valstybės simboliui? Ar šios bėdos yra unikalios Europoje ir ką reikia daryti Lietuvoje?

Apie tai prie

Skaityti tolia apie Lietuvos valstybės simbolis – ant trapių pamatų

Jaunimas ir mokykla Kovo 11-osios Lietuvoje

Kaip jaučiasi Kovo 11-osios Lietuvoje atkurtos Nepriklausomybės bendraamžiai? Kaip jie vertina mokyklos ir mokytojų indėlį, padedant jiems pasirinkti tolesnį gyvenimo kelią? Ar mokykla ugdo savarankišką asmenybę, galinčią įveikti visas gyvenimo negandas? Ar mūsų valstybėje yra sudaromos galimybės jaunam žmogui, baigusiam mokslus, savarankiškai, be niekieno pagalbos atsistoti ant kojų?

Apie tai prie „Lietuvos žinių“ apskritojo stalo

Skaityti tolia apie Jaunimas ir mokykla Kovo 11-osios Lietuvoje

Teistumas ir teisė į valdžios kėdę

Savivaldybių tarybų rinkimuose panoro dalyvauti neįprastai daug teistų kandidatų. Keli šimtai jų, nuslėpusių šį biografijos faktą, buvo pašalinti iš rinkimų, kiti apie savo teistumą turėjo informuoti rinkėjus.

Bet ar čia nėra suplakama informacija apie disidentus, nuteistus sovietinės valdžios, ir vagis, kurie grobstė valstybės turtą? Ar suprantame, ką reiškia teistumas? Ir ar jam pasibaigus žmogaus reputacija

Skaityti tolia apie Teistumas ir teisė į valdžios kėdę

Ar valstybė taps savo įmonių šeimininke?

Iki šiol Lietuvoje trūksta realios atsakomybės už valstybės įmonių valdymą. Neaišku, kas už tai atsakingas, kas turi nustatyti šių įmonių darbo tikslus, vertinti jų veiklos naudą valstybei ir žmonėms.

Ar gali ši situacija, kai valstybės įmonės tapo „valstybe valstybėje“, pasikeisti? Jeigu taip, ką reikia padaryti?

Apie tai prie „Lietuvos žinių“ apskritojo stalo susirinko pakalbėti ūkio

Skaityti tolia apie Ar valstybė taps savo įmonių šeimininke?

VEKS afera ir jos herojai

Prieš keletą metų, kai Vilnius tapo Europos kultūros sostine (VEKS), daugelis tikėjosi gražios šventės, sostinės ir visos nacionalinės kultūros atgimimo, Lietuvos vardo pasaulyje garsinimo. Bet viskas baigėsi skandalų virtine.

Prokuratūra vis dar nepradeda bylų VEKS organizatoriams ir vykdytojams, todėl jie ramiai gali svarstyti apie šiltas kėdes valdžioje. Kas atsakingas už tai, kad VEKS idėja tapo

Skaityti tolia apie VEKS afera ir jos herojai

Ar mokykla ugdo meilę savo Tėvynei?

Nuo XIX amžiaus tautinio atgimimo laikų mokykla skiepijo meilę Lietuvai. Mokykla suformavo Lietuvos visuomenės stuburą, kuris saugojo net ir tada, kai pati valstybė buvo okupuota. Individualių mokytojų pastangomis meilė savo kraštui buvo perduodama mokiniams, nors ideologai reikalavo ugdyti sovietinį žmogų. O kaip yra šiandien?

Apie tai prie „Lietuvos žinių“ apskritojo stalo susirinko pakalbėti Vilniaus gimnazijų

Skaityti tolia apie Ar mokykla ugdo meilę savo Tėvynei?

Rinkimai ir politinė korupcija

Ar mūsų valstybės institucijos pasiruošė užkirsti kelią galbūt neteisėtai politikų veiklai per savivaldos rinkimų kampaniją? Ar veikia Lietuvoje mechanizmai ir tvarka, užtikrinantys, kad rinkimų vajaus finansavimas būtų skaidrus?

Apie tai prie „Lietuvos žinių“ apskritojo stalo susirinko pakalbėti Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovas Modestas Kaseliauskas, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos

Skaityti tolia apie Rinkimai ir politinė korupcija

Ilgas kelias iš XXI amžiaus vergovės Lietuvoje

Gyvenamųjų namų bendrijos ir vietos bendruomenės yra arčiausiai žmogaus esančios veiklos formos, kurios turėtų pagelbėti kiekvienam mūsų nebūti bejėgiui prieš vietos valdžios ir energetikų savivalę, savotišką XXI amžiaus vergovę, kurioje atsidūrė Lietuvos žmonės.

Kodėl mūsų krašto piliečiai neaktyviai gina savo ir visuomenės interesus? O gal problemos priežastis – iki šiol neveikianti savivalda? Ką daryti, kad

Skaityti tolia apie Ilgas kelias iš XXI amžiaus vergovės Lietuvoje

Inteligentai ir valstybė

Kas yra inteligentas ir kokia jo atsakomybė savo valstybei? Ar valdžia suinteresuota, kad inteligentas taptų autoritetu valstybėje? Kokie turėtų būti jo ir valdžios santykiai? Ar šiandien Lietuvos inteligentams meilė savo valstybei gali būti vertybė, dėl kurios būtų galima susitelkti ieškant kelių iš dvasinės krizės ir aklavietės?

Apie tai prie „Lietuvos žinių“ apskritojo stalo susirinko pakalbėti

Skaityti tolia apie Inteligentai ir valstybė

Ar esame kultūringa tauta?

Kai prieš dvidešimt metų, Sausio 13-ąją, Lietuvos žmonės apgynė savo krašto nepriklausomybę, buvo tikima, kad sukursime ne tik teisinę, demokratinę, bet ir kultūringą valstybę. Sąjūdžio priešakyje stovėjo Lietuvos inteligentijos žiedas ir todėl buvo galima tikėtis, kad pasireikšime, kaip kultūringa tauta. Kaip atrodo šios viltys, praėjus 20 metų po Sausio 13-osios. Ar esame kultūringa tauta?

Prie

Skaityti tolia apie Ar esame kultūringa tauta?

Valstybinių įmonių naudą vadovai gaudo

Kas yra Lietuvoje valstybės įmonių šeimininkai? Kas jas prižiūri ir yra atsakingas, kad šios įmonės būtų naudingos valstybei? Ar yra laikomasi Lietuvos įstatymų siekiant, kad šios įmonės duotų naudos ne savo vadovams ar už jų esantiems asmenims, partijoms, kurių įtakos zonoje atsidūrė, o valstybei ir jos piliečiams?

Apie tai prie „Lietuvos žinių“ apskritojo stalo susirinko

Skaityti tolia apie Valstybinių įmonių naudą vadovai gaudo

Kam duoda pradžią Kūčių naktis?

Šiais metais Lietuvoje ir Kūčios paskelbtos nedarbo diena. Kuo ši diena ypatinga Lietuvoje, kad savo statusu buvo prilyginta Kalėdoms?

Apie Kalėdas dažnai kalbame žvelgdami iš krikščioniškosios tradicijos kaip apie didįjį stebuklą: kūdikėlio Jėzaus gimimą. O ką Kūčios ir Kalėdos reiškė senojoje ikikrikščioniškoje tradicijoje mūsų krašte ir už jo ribų? Kokie yra svarbiausi Kūčių ir Kalėdų

Skaityti tolia apie Kam duoda pradžią Kūčių naktis?

Kodėl visuomenė nekenčia Seimo?

Ar nesustos tik prasidėjęs apsivalymo procesas Seime po Lino Karaliaus apkaltos? Juk yra ir kitų Seimo narių, kurie praleido daugiau nei penkis posėdžius, balsavo už kitus kolegas, šoka, dainuoja, veda televizijos programas, atlieka ne Seimo nario darbą, gauna atlygį už draudžiamą veiklą. Ką Seimas ruošiasi daryti kitų politikų, priklausančių įvairioms frakcijoms, atžvilgiu? O gal nieko

Skaityti tolia apie Kodėl visuomenė nekenčia Seimo?

Ar valdžia neužnėrė kilpos studentams?

Valdžios pasirinktas aukštojo mokslo finansavimo modelis, kai paskolos studijoms teikiamos per bankus, iki šiol kelia studentų nepasitenkinimą. Kodėl būtent šis modelis pasirinktas? Ar buvo svarstyti ir kiti variantai?

Prie „Lietuvos žinių“ apskritojo stalo susitiko švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė, ministro patarėjas Gytautas Damijonaitis, Lietuvos studentų atstovybių sąjungos socialinių klausimų ir akademinio proceso reikalų koordinatorė

Skaityti tolia apie Ar valdžia neužnėrė kilpos studentams?

Advento metas ir tikėjimo simboliai

Baigėsi Bažnyčios liturginiai metai ir prasidėjo pirmoji advento savaitė. Ką kiekvienam žmogui gali duoti šis laikas, kai galime apmąstyti savo gyvenimo vertybes, kylančias iš mūsų tikėjimo, moralės supratimo, suvokti, kaip pavyko jų laikytis? Dalį vertybių sudaro simboliai. Kaip svarbiausi krikščioniški simboliai Lietuvoje susipina su senojo tikėjimo simboliais? Kodėl liturginiai metai baigiasi anksčiau nei kalendoriniai metai?

Skaityti tolia apie Advento metas ir tikėjimo simboliai

Siena, kuri vis dar eina per mus…

Daugiau kaip prieš dvidešimt metų griuvo Berlyno siena, bet, atrodo, ji ir toliau lieka žmonių sąmonėje. Pirmasis Lietuvos ir Lenkijos bendras vaidybinis filmas „Kai apkabinsiu tave“ priminė, kad šaltojo karo metais ne vieno žmogaus, kuris atsidūrė skirtingose geležinės uždangos pusėse, likimas buvo sudaužytas, o tie, kurie norėjo paduoti vienas kitam ranką, pateko į KGB tinklus.

Skaityti tolia apie Siena, kuri vis dar eina per mus…

Ar Lietuvos pareigūnai, politikai gyvena pagal pajamas?

Šis klausimas rūpi ne vienam Lietuvos žmogui, norinčiam, kad valstybės puvimas nuo galvos būtų sustabdytas ir valdžios pareigūnų veiksmai būtų vertinami pagal teisinės valstybės principus.

Kai patikrinus visų pareigūnų deklaracijas penktadalyje jų rasta neatitikimų, kas laukia nusižengusių pareigūnų? Ar valstybės tarnybos gali imtis gerai koordinuotos akcijos prieš šiuos valdžios žmones? Ar dori pareigūnai apsaugoti nuo

Skaityti tolia apie Ar Lietuvos pareigūnai, politikai gyvena pagal pajamas?

Ar valdžia nori išnaikinti vaikų gydytojus?

Ar galima pritarti valdžios norams atsisakyti vaikų gydytojų ir visą gydymą, įskaitant ir vaikų, patikėti plataus profilio šeimos gydytojams? Kokiais argumentais remiasi valdžia, žengdama šį žingsnį? Ką byloja kitų Europos valstybių patirtis? Ar negali veikti mišrus modelis, kai norintieji kreipiasi į pediatrus, o kiti – į šeimos gydytojus?

Prie „Lietuvos žinių“ apskritojo stalo susirinko pakalbėti

Skaityti tolia apie Ar valdžia nori išnaikinti vaikų gydytojus?