Kategorijos

Archyvas

Pietryčių Lietuvoje lietuviai yra polonizuojami

Dabartinė koalicija siekia pagerinti santykius su kaimynine Lenkija. Kritikai teigia, kad tai daroma išduodant Lietuvos interesus, naikinant lietuvišką tapatumą. Apie tai LRT televizijos laidoje „Įžvalgos“ kartu su laidos vedėju Virginijumi Savukynu diskutavo Seimo vicepirmininkas, socialdemokratas Gediminas Kirkilas, Užsienio reikalų ministerijos ambasadorius ypatingiems pavedimams Antanas Valionis, Seimo narys, konservatorius Audronius Ažubalis ir politikos apžvalgininkas Alvydas Medalinskas.

Skaityti tolia apie Pietryčių Lietuvoje lietuviai yra polonizuojami

Ar pabaiga yra ir nauja pradžia

Dabar, kai daugelis – juokais ar rimtai – laukia, kas iš tikrųjų atsitiks pasaulyje po gruodžio 21-osios, negalima nepastebėti ženklų, kurie neturi nieko bendra su kalbomis apie galimą Žemės susidūrimą su mirtį nešančiu dangaus kūnu.

Apie tai, kokie šie ženklai ir kaip jie siejasi su kalbomis apie pasaulio pabaigą, prie „Lietuvos žinių“ apskritojo stalo susirinko

Skaityti tolia apie Ar pabaiga yra ir nauja pradžia

Istorinis aktas, apie kurį žinome tiek mažai

Penktadienį, 2012 m. lapkričio 30-ąją, minėsime 1918 metais pasirašyto istorinio Tilžės akto dieną. Juo buvo paskelbta, kad ne vieną šimtmetį lietuvybę skleidusi Mažoji Lietuva nori būti Lietuvos valstybės dalimi. Kaip atsirado šis aktas? Koks jo ryšys su Klaipėdos krašto sukilimu, kurio 90-metį minėsime 2013 metų sausį?

Apie tai prie „Lietuvos žinių“ apskritojo stalo

Skaityti tolia apie Istorinis aktas, apie kurį žinome tiek mažai

Istorinis aktas, apie kurį žinome tiek mažai

Rytoj, lapkričio 30-ąją, minėsime 1918 metais pasirašyto istorinio Tilžės akto dieną. Juo buvo paskelbta, kad ne vieną šimtmetį lietuvybę skleidusi Mažoji Lietuva nori būti Lietuvos valstybės dalimi. Kaip atsirado šis aktas? Koks jo ryšys su Klaipėdos krašto sukilimu, kurio 90-metį minėsime 2013 metų sausį?

Apie tai prie „Lietuvos žinių“ apskritojo stalo susirinko pakalbėti Mažosios Lietuvos

Skaityti tolia apie Istorinis aktas, apie kurį žinome tiek mažai

Žmogaus socialinis saugumas – vien jo rūpestis?

Žmonės palieka Tėvynę, nes savo krašte pasigenda socialinio saugumo ir teisingumo. Kodėl Lietuvoje iki šiol nesukurtos palankesnės sąlygos gyventi? Ar norime, kad ir toliau būtų vadovaujamasi požiūriu, kad skęstančiųjų gelbėjimas – pačių skęstančiųjų reikalas?

Apie tai prie „Lietuvos žinių“ apskritojo stalo kalbėjosi ekonomistai prof. Romas Lazutka ir prof. Raimundas Kuodis, Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ direktorius

Skaityti tolia apie Žmogaus socialinis saugumas – vien jo rūpestis?

Ar mums nebereikia Pietryčių Lietuvos?

Praėjus daugiau nei 20 metų nuo vadinamųjų autonomininkų sutramdymo Pietryčių Lietuvoje, vis dar juntama šios teritorijos atskirtis. Ką reikia daryti, kad ten gyvenantys žmonės sėkmingai integruotųsi į mūsų valstybę?

Apie tai prie „Lietuvos žinių“ apskritojo stalo kalbėjosi Nepriklausomybės Akto signataras Kazimieras Motieka, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Vladislavas Kondratovičius, Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos

Skaityti tolia apie Ar mums nebereikia Pietryčių Lietuvos?

Kai neviltį keičia viltis

Ką mums reiškia rugpjūčio 23-ioji? Diena, kai buvo pasirašyti Molotovo-Ribbentropo pakto slaptieji protokolai, atnešę pusę amžiaus trukusią okupaciją. Pirmojo antisovietinio mitingo, LLL surengto, kurio 25 metų sukaktį šiandien minime, dalyviai pažymi, kad juoda data tapo ir išsivadavimo ženklu.

Prie „Lietuvos žinių“ apskritojo stalo diskutavo Lietuvos laisvės lygos (LLL) įkūrėjas ir vadovas Antanas Terleckas, LLL

Skaityti tolia apie Kai neviltį keičia viltis

Kur dingo „Už jūsų ir mūsų laisvę”?

Valstybė yra stipri, jei joje gerbiami įstatymai, vyraujanti kultūra, kalba, tradicijos ir drauge užtikrinamos galimybės išlaikyti tautinę tapatybę visiems čia gyvenantiesiems. Ar įmanoma pasiekti, kad ne tik lietuviai, bet ir rusai, lenkai, baltarusiai, žydai mylėtų savo valstybę – Lietuvą?

Apie tai prie „Lietuvos žinių“ apskritojo stalo susirinko pakalbėti Vilniaus Jono Pauliaus II gimnazijos (lenkų)

Skaityti tolia apie Kur dingo „Už jūsų ir mūsų laisvę”?

Virtualus smurtas augina agresyvią kartą

Riba tarp realybės ir virtualaus pasaulio, kuris dėl specialiųjų efektų tampa vis panašesnis į tikrovę, grėsmingai trinama. Ar šios smurto kupinos erdvės įtraukti vaikai ir jaunuoliai nevirs bejausmiais robotais? Ar jie dar sugebės jausti pagarbą žmogui ir jo gyvybei?

Apie tai prie „Lietuvos žinių“ apskritojo stalo susirinko pakalbėti Seimo narys psichologas dr. Gediminas Navaitis,

Skaityti tolia apie Virtualus smurtas augina agresyvią kartą

Kuo serga Lietuvos teisėsauga?

Vakaruose žmonės išgirdę apie aukšto rango politiko ar valdininko nusižengimus žino, kad teisėsauga išsiaiškins ir priims tinkamą sprendimą. Lietuvoje žmonės sako: nieko iš to nebus, nes jeigu įtakingo asmens byla pateks į prokuratūros, teismų rankas, ji bus numarinta.

Kodėl Lietuvoje susiklostė tokia padėtis ir kuo serga mūsų teisėsauga? Apie tai prie „Lietuvos žinių“ apskritojo

Skaityti tolia apie Kuo serga Lietuvos teisėsauga?

Ar įmanomas visuomenės ir teisėsaugos dialogas?

Ar teisėsauga pajėgi aiškintis blogus pačios teisėsaugos darbus? Jeigu nepajėgi, kas – politikai ar visuomenė – turėtų ją paskatinti tai daryti?

Ką galima padaryti, kad visuomenė būtų užtikrinta, jog teisėsauga tinkamai atlieka savo darbą? Kaip visuomenė galėtų prisidėti prie didesnio teisingumo jausmo valstybėje?

Apie tai prie „Lietuvos žinių“ apskritojo stalo susirinko pakalbėti buvęs generalinio prokuroro

Skaityti tolia apie Ar įmanomas visuomenės ir teisėsaugos dialogas?

Kodėl žemė Lietuvoje „skraidė“

Žemės nacionalizavimas buvo didžiulė sovietmečio neteisybė ir nusikaltimas. Tačiau atkūrus nepriklausomybę nekilnojamojo turto grąžinimo procesas, turėjęs tapti teisingumo aktu, virto viena įžūliausių aferų. Kodėl žemės sklypų kilnojimas išsigimė į nelygiaverčius mainus ir kas dėl to kaltas?

Apie tai prie „Lietuvos žinių“ apskritojo stalo susirinko pakalbėti Seimo nariai konservatorius Saulius Pečeliūnas, socialdemokratas Bronius Bradauskas, teisininkas,

Skaityti tolia apie Kodėl žemė Lietuvoje „skraidė“

Kas saugo įtakingųjų neteisėtai įgytą turtą?

Prezidentė Dalia Grybauskaitė metiniame pranešime pabrėžė, kad rizikos grupei dėl neteisėto praturtėjimo priklausančių ir tikrinamų asmenų sąraše nebeliko Seimo ir savivaldybių tarybų narių. Kas taip nusprendė ir kokie yra tokių asmenų atrankos kriterijai? Kodėl nedrįstama judinti įtakingų politikų?

Apie tai prie „Lietuvos žinių“ apskrito stalo kalbasi Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas,

Skaityti tolia apie Kas saugo įtakingųjų neteisėtai įgytą turtą?

Nebaigtas Sąjūdžio kelias

Ateinantį savaitgalį, birželio 3 dieną, minėsime Sąjūdžio gimtadienį – 24-ąsias metines. Šiemet įvairiems skauduliams sujudinus visuomenę randasi daug lūkesčių dėl naujo, antrojo Sąjūdžio gimimo. Bet ar žmonės supranta, kokias moralines vertybes skelbė tuometis Sąjūdis? Kada ir kodėl jis nutrūko ir ar galima pratęsti nebaigtą kelią?

Apie tai prie „Lietuvos žinių“ apskritojo stalo susirinko pakalbėti

Skaityti tolia apie Nebaigtas Sąjūdžio kelias

Imigracija: grėsmė ar dideli iššūkiai?

Lietuvos žmonės emigruoja, tad po kurio laiko čia atvyks gyventi kiti – galbūt nelabai suvokiantys, kur atvažiavo, nežinantys tautos istorijos, kultūros, nemokantys kalbos. Ar esame tam pasirengę, jei imigrantai mūsų krašte įsikurs, o ne pasklis toliau po Europos Sąjungos (ES) platybes?

Ar imigracijos problema yra suprantama Lietuvoje ir kaip į ją žiūrima? Jeigu valstybė

Skaityti tolia apie Imigracija: grėsmė ar dideli iššūkiai?

Kelias iš namų – į tautos mirtį

Emigracija – didžiulė nedidelės valstybės ir tautos problema. Ar suvokiamos Lietuvoje yra jos priežastys ir pasekmės, ar bandoma ją stabdyti? O gal emigracija iš Lietuvos yra tik objektyvus reiškinys, kuriam neverta nieko daryti, nes viskas ir taip sugrįš į savo vagą?

Ką apie dabartinę emigraciją iš Lietuvos sako jos palyginimas su emigracija iš kitų

Skaityti tolia apie Kelias iš namų – į tautos mirtį

Ar nutiesime kelią į pilnutinę demokratiją?

Ne tik šiandien, bet ir tapukario Lietuvoje žmonės svajojo apie teisingą, demokratinę valstybę, kurioje, be valdžios, politinių partijų, egzistuotų ir visuomeninė, piliečių kontrolė. Kaip atrodė tarpukario Lietuvos intelektualų vizija apie pilnutinės demokratijos valstybę? Kokių visuomenės kontrolės analogų valdžiai yra šių dienų Europoje? Ar visa tai gali leisti mums rasti savo kelią į pilnutinę demokratiją?

Apie

Skaityti tolia apie Ar nutiesime kelią į pilnutinę demokratiją?

Atgimimas, Prisikėlimas ir Apsivalymas

Trys žodžiai – Atgimimas, Prisikėlimas ir Apsivalymas – yra svarbūs ne tik gražiausios krikščioniškojo pasaulio šv. Velykų šventės dienomis, bet ir išgyvenant naują visuomenės pakilimą. Kokią prasmę į juos sudeda teologas, politologas, etikas? Ar gali šie žodžiai byloti apie gražų pavasarį Lietuvoje, kai atgimsta ne tik gamta, bet ir žmogus?

Apie tai prie „Lietuvos

Skaityti tolia apie Atgimimas, Prisikėlimas ir Apsivalymas

Kaip valdžia susidoroja su teisėsaugos pareigūnais

Ar dorai dirbantys teisėsaugos pareigūnai yra pasmerkti būti aukštesnės valdžios ir politikų susidorojimo aukomis? Kokių priemonių griebiamasi siekiant pašalinti iš postų neparankius pareigūnus? Ar metodai, kurie naudojami Lietuvoje, taikomi ir kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse? Kokių yra sąžiningai dirbančių teisėsaugos pareigūnų apsaugos mechanizmų nuo galimos aukšto rango politikų savivalės?

Apie tai prie „Lietuvos žinių“ apskritojo

Skaityti tolia apie Kaip valdžia susidoroja su teisėsaugos pareigūnais

Ar rūpi Maironis Kovo 11-osios Lietuvai?

Kiekviena nepriklausoma valstybė gerbia savo palikimą ir asmenis, kurie kūrė tos valstybės kultūros pamatus. Tautos nepriklausomybės siekis drauge yra jos noras išsaugoti savo kultūrą ir istoriją, savo kultūros šviesulių atminimą. Ar Kovo 11-osios Lietuva supranta šio uždavinio svarbą? Ką turi padaryti valstybė ir visuomenė, kad mūsų kultūros šviesulių vardai bei jų darbai būtų gyvi ir

Skaityti tolia apie Ar rūpi Maironis Kovo 11-osios Lietuvai?

Kaip bandyta išsaugoti Vasario 16-osios Lietuvą

Mūsų istorinė patirtis rodo: negana buvo tik paskelbti Nepriklausomybę Vasario 16-ąją ir ją išsaugoti pirmaisiais valstybės gyvavimo metais. Ne mažiau svarbu išlaikyti valstybės gyvybingumą praėjus ir dvidešimčiai metų nuo valstybės atkūrimo. Kas žino, jeigu tada, 1936-1938 metais, Lietuvos inteligentai kartu su įvairios politinės krypties politikais būtų susitelkę vardan savo valstybės, galbūt ir Vasario 16-osios

Skaityti tolia apie Kaip bandyta išsaugoti Vasario 16-osios Lietuvą

Ar bus kuriamos Jungtinės Europos Valstijos?

Praėjusią savaitę Lietuvoje įsteigta Europos federalistų sąjunga. Kokią Europos Sąjungos (ES) viziją ir kokią jos naudą Lietuvai mato Lietuvos federalistai. Ar oponuojantieji ES federalistų idėjoms nepritaria Lietuvos narystei ES? Ar federalistai nori kurti Jungtines Europos Valstijas?

Apie tai prie „Lietuvos žinių“ apskritojo stalo susirinko pakalbėti Europos federalistų sąjungos Lietuvoje vadovas Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys

Skaityti tolia apie Ar bus kuriamos Jungtinės Europos Valstijos?

Ar negramzdina į pelkę valstybės skolos?

Šiandien, kai ir toks įtemptas šalies biudžetas, keletą milijardų litų teks sumokėti valstybės skolai padengti. Kas užkrovė Lietuvai šią naštą: ši Vyriausybė ar prieš tai buvusios?

Ar teisinga buvo atsisakyti Tarptautinio valiutos fondo (TVF) paskolos su mažesnėmis palūkanomis? Ar racionaliai valstybė naudoja skolintas lėšas? Ar negramzdina ši politika, kurios pasekmes pajus visi Lietuvos piliečiai, mūsų

Skaityti tolia apie Ar negramzdina į pelkę valstybės skolos?

Bylų vilkinimas: Lietuvos teisingumo rykštė

Viena iš priežasčių, kodėl žmonės Lietuvoje nepasitiki teisėsauga ir teismais, yra bylų vilkinimas. Ar galima išspręsti šią problemą, kuri, skirtingai nei kitur Europoje, kol kas mūsų krašte virtusi neįmanoma misija? Koks turėtų būti teismų ir teisėsaugos vaidmuo įveikiant šią mūsų teisingumo rykštę? Kaip turėtų bendradarbiauti teisėsaugos institucijos?

Prie „Lietuvos žinių“ apskritojo stalo susirinko pakalbėti Specialiųjų

Skaityti tolia apie Bylų vilkinimas: Lietuvos teisingumo rykštė

Teisingumas po Sausio 13-osios (2)

Pabaiga. Pradžia – 2012 01 12 straipsnyje

Sausio 13-osios dienomis į sąžinę beldžiasi ir dar neįgyvendintas teisingumas. Kalbama apie užvilkintą bylą dėl karinių nusikaltėlių, kaltinant gretimas valstybes, bet gal kaltininkų yra ir Lietuvoje? Kodėl jie nėra įvardyti? Teisingumas yra ne tik bausmė kaltininkams, bet ir požiūris į tų dienų herojus ir aukas, atminimas, įvertinimas darbų

Skaityti tolia apie Teisingumas po Sausio 13-osios (2)

Naktis, kai buvo ginamas tikras gyvenimas

Šią naktį ir vėl, kaip iki šiol 21 metus, Lietuvoje degs laužai, primindami tragiškų sausio įvykių patirtį: netektis ir tą malonų pergalės džiaugsmą, kai buvo apginta laisvė. Bet ar dabartinis jaunimas, dar negyvenęs tada, supranta, kodėl jų bendraamžiai ir vyresni žmonės išdrįso beginkliai stoti prieš automatais ir tankais ginkluotus sovietų kareivius? Norint suvokti tai svarbu

Skaityti tolia apie Naktis, kai buvo ginamas tikras gyvenimas

Trys Lietuvos veidai

Kiekvienos valstybės veidas yra jos kultūra ir žmonės, kūrę tos valstybės, tautos kultūrą. Esame sandūroje tarp praėjusiais metais Lietuvoje ir UNESCO minėtų Mikalojaus Konstantino Čiurlionio bei Czeslawo Miloszo (Česlovo Milošo) metų ir šiemetm Lietuvoje paskelbtų Maironio metų. Ką sako šis faktas apie tų asmenybių ir jų kūrybos svarbą Lietuvai bei pasauliui? Ar sugebame tinkamai paminėti

Skaityti tolia apie Trys Lietuvos veidai

Ar tvirtos šiandien krikščioniškos vertybės?

Artėjant šv. Kalėdų šventėms, paklauskime, ar tvirtos šiandien Lietuvoje ir kitur Europoje krikščioniškos vertybės? Išgyvename pakilų laukimo vienos gražiausių metų švenčių jausmą. Ar jo neužgožia prekybos centrų spindesys? Kokį poveikį krikščioniškoms vertybėms Europoje daro susidūrimas su kitomis kultūromis ir religijomis? Ar esame pajėgūs atsispirti tiems iššūkiams Lietuvoje ir kitur Europoje, ypač krizės akivaizdoje?

Apie tai

Skaityti tolia apie Ar tvirtos šiandien krikščioniškos vertybės?

Teisėtvarkos ir teismų kalėdinė dovana Lietuvai

Praėjusią savaitę minėjus Tarptautinę antikorupcijos dieną, o dabar jau gyvenant ateinančių šv. Kalėdų laukimu kyla klausimas: kas galėtų būti tuo ženklu, bylojančiu viltį ir stebuklą, kurį Lietuvai galėtų atnešti teisėtvarkos ir teismų srityje dirbantys žmonės. Atsakymas, matyt, tik vienas – pagaliau įgyvendintas teisingumas net ir nusikaltusių aukštų pareigūnų atžvilgiu. Tai suteiktų vilties padoriems žmonėms.

Ar

Skaityti tolia apie Teisėtvarkos ir teismų kalėdinė dovana Lietuvai

Asmenys, institucijos ir pinigai „Snoro“ istorijoje

Kokios institucijos ir kokie asmenys vykdo komercinių bankų priežiūrą, kas galėjo žinoti apie būsimą banko „Snoras“ griūtį? Kokia yra jų atsakomybė? Kaip veikia sistema, prižiūrinti finansinių institucijų, surenkančių iš mūsų žmonių ir verslo pinigus, veiklą? Kada galima užkirsti kelią įtartinoms operacijoms ir kas tai Lietuvoje turi daryti? Kas ieškos nuplaukusio Lietuvos žmonių milijardo neapmokestinamosiose kompanijose:

Skaityti tolia apie Asmenys, institucijos ir pinigai „Snoro“ istorijoje

Ar valdžia nori matyti aktyvią visuomenę?

Įvairūs valdžios atstovai dažnai apgailestauja, kad Lietuvoje nėra aktyvios visuomenės ir jos dialogo su valdžia. Tačiau kodėl Lietuvoje visuomeninės organizacijos net neturi teisinio pagrindo būti įsteigtos? Kodėl jos suplakamos su viešosiomis įstaigomis, kurias valdžia pati ir įkuria? Ar Lietuvos valdžia nori matyti laisvą visuomenę, lygiavertę dialogo partnerę?

Apie tai prie „Lietuvos žinių“ apskritojo stalo susirinko

Skaityti tolia apie Ar valdžia nori matyti aktyvią visuomenę?

Kas išgelbės Vilnių nuo spūsčių: metro ar tramvajus?

Sostinės valdžia skuba apsispręsti, kokia viešojo transporto sistema Vilniuje bus kuriama per artimiausius 30 metų. Nors variantų pateikta nemažai, iš principo daugelis pripažįsta, kad konkuruoja dvi koncepcijos: savivaldybės ekspertų pasiūlyta greitųjų autobusų arba tramvajų sistema ir visuomeninio judėjimo Metro sąjūdžio rekomenduojamas metro projektas. Ką apie šių idėjų pranašumus ir trūkumus galėtų pasakyti ekspertai, sostinės savivaldybės

Skaityti tolia apie Kas išgelbės Vilnių nuo spūsčių: metro ar tramvajus?

Drumzlinas vanduo partijų akvariume

Kodėl partijos, turinčios aiškias idėjines nuostatas ir jomis besivadovaujančios, nepatenka į Seimą ar savivaldybių tarybas, nes pralaimi neretai nomenklatūrinėms, korumpuotoms, net šešėlinio verslo remiamoms politinėms jėgoms? Ar žmonėms skaidrių partijų nereikia?

Galbūt viską lemia iškreipta ir partijų konkurenciją stabdanti teisinė bazė, neskaidrūs partijų finansavimo, santykio su žiniasklaida principai, valstybės institucijų negebėjimas taip sudėlioti partinės sistemos

Skaityti tolia apie Drumzlinas vanduo partijų akvariume

Ar įmanomas Nacionalinis susitarimas?

Lietuvos Vyriausybė užsimena apie norą pasirašyti Nacionalinį susitarimą su visuomene, tačiau ar tas noras yra nuoširdus, ar tik apsimestinis? Prieš keletą metų jau buvo pasirašytas trišalis susitarimas su darbdaviais ir profsąjungomis, bet visuomenės atstovai tvirtina, kad toks dokumentas negali būti vadinamas Nacionaliniu susitarimu. Koks tada turėtų būti tikrai Nacionalinis susitarimas ir kas turėtų jį pasirašyti?

Skaityti tolia apie Ar įmanomas Nacionalinis susitarimas?

Kelias į anapus: per žemę, ugnį ar vandenį

Kiekvienas žmogus anksčiau ar vėliau susimąsto, kaip iškeliaus anapilin. Vienas pareiškia norintis, kad jo kūnas būtų palaidotas žemėje, net nusako vietą, kitas nori būti sudegintas ir nurodo, kur laikyti urną su pelenais, trečias net pageidauja, kad jo palaikų dulkės būtų išbarstytos vėjyje ar supiltos į vandenį.

Kokią prasmę turi skirtingi keliai į amžinybę? Kas būdinga

Skaityti tolia apie Kelias į anapus: per žemę, ugnį ar vandenį

Šventkalnis, virtęs Kryžių kalnu

Lietuvoje nerimsta diskusijos, ar šalia Kryžių kalno reikia statyti bažnyčią. Prieštaraujantieji statybai sako, kad gali būti pažeista unikali Kryžių kalno senojo sakralumo atmosfera. Šią statybą palaikantieji teigia, kad bažnyčia būtų tąsa to Kryžių kalno įprasminimo, kurį suteikė liaudiško pamaldumo tradicija, susijusi su pasipriešinimu užkariautojams. Kokią svarbą teikiame Kryžių kalnui? Ką slepia jo praeitis? Kas turi

Skaityti tolia apie Šventkalnis, virtęs Kryžių kalnu

Teismo tarėjai ir korupcijos bylos

Kas yra teismo tarėjai: kliuvinys ar teisingumo garantas? Ar reikėtų Lietuvoje įvesti teismo tarėjus ir svarstant korupcines bylas? Ką sako kitų kraštų patirtis? Jeigu kai kurie teisėjai ar teisininkai nesupranta, kad visuomenei būtina atverti teismų duris, gal verta pažvelgti, kodėl Lietuvoje žlunga korupcijos bylos?

Apie tai prie „Lietuvos žinių“ apskritojo stalo susirinko pakalbėti Lietuvos Aukščiausiojo

Skaityti tolia apie Teismo tarėjai ir korupcijos bylos

Švietimo politikos autoriai liko antriems metams

Šiandien minime Tarptautinę mokytojų dieną. Kokį tikslą turi kelti sau Lietuvos mokykla? Suteikti vaikams žinių ir prisidėti ugdant mąstančias ir mylinčias savo kraštą asmenybes ar tik pasirūpinti, kad jie sėkmingai išlaikytų baigiamuosius egzaminus, o mokytojai nenukryptų nuo biurokratinių reikalavimų? Kodėl dabar kalbama, kad mūsų mokyklos ima rengti beraščius, kurie tik žino, kaip elgtis su kompiuteriu,

Skaityti tolia apie Švietimo politikos autoriai liko antriems metams

Kas yra ta dalyvaujamoji demokratija?

Lietuvoje žmonės vis labiau jaučiasi bejėgiai daryti įtaką procesams savo krašte. Gal padėtį galėtų pagerinti dalyvaujamosios demokratijos įgyvendinimas? Kas turėtų būti padaryta, kad pasitikėjimo savo valstybe būtų daugiau, ir kodėl pas mus nekalbama apie šią demokratijos formą, nors ji yra dėmesio centre net tose šalyse, kur pasitikima valdžia, demokratija ir teisingumu.

Apie tai prie „Lietuvos

Skaityti tolia apie Kas yra ta dalyvaujamoji demokratija?

Kodėl į valdžią sugrįžta šriubėnai?

Kovą korupcijai skelbianti Vyriausybė be jokių sąžinės skrupulų prie šimtų milijonų litų skirstymo prileido žmogų, pagarsėjusį neskaidria veikla Vilniaus valdžioje. Stanislovas Šriubėnas tapo aplinkos viceministru, atsakingu už renovaciją. Ar veikia mūsų valstybėje įstatymai, saugantys, kad įtartinos reputacijos asmenys negrįžtų į valdžią? Ar ten, kur skirstomi mūsų pinigai, turime laukti naujų šriubėnų?

Skaityti tolia apie Kodėl į valdžią sugrįžta šriubėnai?