Kategorijos

Archyvas

Šarm aš Šeicho oro uostas – ne vienintelis, kuriame kyla grėsmė

Vis mažiau abejonių lieka, kad Rusijos kompanijos „Kogalymavia“ lėktuvas „Airbus A321“ , skridęs iš Šarm aš Šeicho kurorto Egipte į Sankt Peterburgą, buvo susprogdintas virš Sinajaus, o nepatyrė katastrofos dėl prastos techninės būklės.

Tai pirmoji pripažino Didžioji Britanija, o vėliau ir kitos Vakarų šalys, tvirtindamos, kad remiasi ne tik ekspertų išvadomis, bet ir perimtais islamistų tarpusavio pokalbiais. O suvokę šį faktą, nurodė nedelsiant savo šalies avialinijoms nutraukti skrydžius į šį regioną ir rekomendavo tai padaryti savo šalių turizmo kompanijoms.

Nepaisant to, pati Maskva tiria ir lakūnų aplaidumo iš „Kogalymavia“ versiją, vertina šios kompanijos lėktuvų techninį lygį, nors, jeigu tokiu principu žiūrėti, tai Rusijoje, matyt, reikėtų uždrausti ne vienos smulkesnės, regioninės aviakompanijos skrydžius.

Vis dėlto, tai, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praėjusią savaitę nurodė stabdyti skrydžius į Egiptą, kaip ir Vakarų šalys, reiškia, jog Maskva irgi tai vertina, kaip labai galimą, teroristinio akto versiją.

Tačiau ji atsisako įsileisti JAV Federalinio tyrimų biuro (FTB) ekspertus į lėktuvo katastrofos tyrimo eigą. Kremliui pripažinti, kad šalies lėktuvas patyrė katastrofą dėl Rusijos karinio įsikišimo į Sirijos įvykius yra nenaudinga savo šalies piliečių akyse, kurie ir taip be entuziazmo žiūri į šią avantiūrą.

Praėjusį penktadienį ir Lietuvos URM rekomendavo neskristi mūsų šalies piliečiams į Egiptą. Reaguodamos į tai, stambiausios turizmo kompanijos iš pradžių pareiškė, kad nutraukia kelionių organizavimą į Šarm aš Šeichą iki lapkričio 11 d., o dabar šį terminą pratęsė, teigdamos, kad skrydžių į šį Egipto kurortą nebus iki sausio 1 d.

Taigi, pirmą kartą po 2001 m. rugsėjo 11 d. įvykių Amerikoje pasaulis pripažįsta, kad greičiausiai vėl susidūrė su civilių lėktuvų panaudojimu, kaip teroristų priemone.

Tai, kad po 2001 m. daugiau joks lėktuvas dėl islamistų veiksmų nesprogo ore arba ant žemės, nereiškia, kad nebuvo bandymų tai daryti. Po rugsėjo 11 d. įvykių pasaulis ėmėsi beprecedenčių priemonių, sugriežtinant saugumo patikrą aerouostuose.

Visų pirma, tai buvo padaryta JAV, kur egzistavo labai jau liberali patikros tvarka, ypač skrydžiuose šalies viduje. Vėliau ši sistema buvo sugriežtinta visame pasaulyje. Ne vienas iš mūsų patyrė, ką tai reiškia, kai praeinant pro milžiniškas eiles prie detektorių reikia nusiimti ir batus, diržus, visa kita, kas tik gali „skambėti“, o į lėktuvo saloną negalima įsinešti nei didesnio kiekio skysčio, nei kokių nors aštrių daiktų.

Vakarų pasaulis ėmėsi ir beprecedenčių priemonių, ribojant šalies piliečių teisę į laisvą susirašinėjimą. Nuo to meto praktiškai bet kuris žmogus nebegalėjo būti tikras, kad jo žinučių turinio nematys budri kokios nors šalies saugumiečio akis. Šių priemonių šalininkai tvirtino, kad tai leido užkirsti kelią ne vienam terorizmo aktui.

O bandymų tokių buvo ir 2007, ir 2009, ir 2010 metais. Ypač čia pasireiškė islamistų organizacijos Al Qaeda atšaka Arabų pusiasalyje, o jiems vadovavo JAV pilietis Anwar Awlaki, atsakingas už šios organizacijos užsienio operacijas.

2009 m. jie pabandė įvykdyti net keletą teroristinių operacijų. Iš pradžių implantavo į mirtininko kūną, kad nebūtų galima susekti, sprogstamą užtaisą, skirtą sunaikinti Saudo Arabijos princą, atsakingą už kovą su terorizmu.

Tais pačiais metais jie pasiuntė į Detroitą (JAV) jauną islamistą iš Nigerijos su sprogstamu užtaisu, įdėtu į apatinius baltinius. Tik laimingo atsitikimo dėka nė vienam iš teroristų nepavyko įvykdyti savo kėslų.

Kaip ir 2010 m., kai bombos buvo įdėtos į kompiuterių spausdintuvus ir vienas keleivinis lėktuvas nuskrido į JAV, o kitas – į Angliją. Tada Vakarų specialiąsias tarnybas apie teroro aktus lėktuvuose įspėjo informatorius.

Kur dabar galėjo būti įdėta bomba, sunaikinusi Rusijos keleivinį lėktuvą, dar tik yra spėliojama. Manoma, kad taip pat, kaip ir 2010 m. ji buvo patalpinta lėktuvo krovinių skyriuje. Aišku taip pat ir kita: nusilpus Al Qaeda organizacijai, teroristinių veiksmų imasi kitos islamistų organizacijos.

Šį kartą atsakomybę prisiėmė „Islamo valstybę“ palaikanti vietinė džihadistų organizacija Sinajuje, kovojanti ir su Egipto valdžia.

Šis teroristinis aktas tapo galimas ir dėl to, kad nepaisant minėtos sugriežtintos saugumo patikros aerouostuose, pasaulyje vis dar egzistuoja aerouostai (vienas iš jų Šarm aš Šeichas), kur už mažą kyšį galima pravežti ne tik narkotikus, bet ir ginklus, kur niekas neklausia tavo pavardės ir kas nori, gali ramiai eiti sau netikrinamas pro saugumo zoną. O svarbiausia, kad tai nebuvo niekam iki šiol didelė paslaptis.

Visa tai buvo įmanoma, kol neįvyko Rusijos lėktuvo katastrofa. Dabar pasaulis sujudo. Ir Lietuvos URM rekomendacijoje neskristi į Šarm aš Šeicho aerouostą yra pabrėžiama visų pirma ta liūdna situacija su saugumo užtikrinimu Šarm aš Šeicho aerouoste.

Kyla klausimas, kiek dar tokių aerouostų yra pasaulyje su panašiomis milžiniškomis saugumo užtikrinimo spragomis. Į juos juk irgi skraido ir Lietuvos piliečiai.

Apie tai, matyt, šiomis dienomis turėtų kalbėti Lietuvos valdžia su partneriais kitose šalyse ir, aišku, ICAO (Tarptautine civilinės aviacijos organizacija). Kaip rodo paskutinių savaičių įvykiai, jeigu tik bus kur nors spraga skrydžių saugume, ja bus norinčiųjų pasinaudoti. Ypač, kol liejasi kraujas islamo kraštuose ir yra siekiančių už tai keršyti.

Dalinkis socialiniuose tinkluose!

    Atsakyti