Kategorijos

Archyvas

Politinės įtampos priežastys šių dienų Ukrainoje

Šią savaitę balsavimas dėl Konstitucijos pataisų Ukrainoje sukėlė milžinišką įtampą šalies viduje. Kokios jos pagrindinės priežastys? Kaip tai gali atsiliepti Ukrainai?

Paskutinę vasaros dieną, rugpjūčio 31 d. Ukrainos parlamentui ( Verhovnaja Rada) svarstant klausimą dėl konstitucinių pataisų priėmimo, įvyko susidūrimas tarp protestuotojų, pakviestų radikalių organizacijų, ir Nacionalinės gvardijos, saugojusios rimtį ir tvarką prie parlamento rūmų. Į pareigūnus mesta granata trims iš jų atnešė mirtį. Daugiau nei šimtas žmonių sužeista, įskaitant ir žurnalistus, stebėjusius šį įvykį.

Dėl šio tragiško įvykio valdžia, įskaitant prezidentą Petro Porošenko, apkaltino tas radikalias organizacijas, kurios ir kvietė į protesto akciją. Tarp apkaltintųjų nėra tik karinio-visuomeninio judėjimo „Dešiniojo sektoriaus“ . Jie irgi rugpjūčio 31 d. reiškė savo protestą, tačiau jų veikla buvo skirta blokuoti kelius link Verhovnaja Rada rūmų.

O aikštėje vadovavo nacionalistinės pakraipos partija „Svoboda“, kuri Maidano dienomis buvo viena iš trijų Maidano varomųjų politinių jėgų. Per parlamento rinkimus ji patyrė triuškinančią nesėkmę ir šiandien turi vos keletą nacionalinio lygio deputatų, laimėjusių rinkimus apygardose. Ankstesnę partijos „Svoboda“ sėkmę liudija tik jų mandatų skaičius Vakarų Ukrainos savivaldybėse, bet jiems kyla baimė, kad per spalio mėn. įvyksiančius savivaldos rinkimus gali netekti įtakos ir regionuose.

Su partija „Svoboda“ siejamas žmogus, tarnavęs savanorių batalione „Sič“, ir yra kaltinamas metęs granatą. Kai kilo Rusijos išprovokuotas karas Donbase, ginti savo šalies į Rytų Ukrainą išvyko daug Maidano aktyvistų. Ne tik Ukrainos valstybė, bet oligarchai bei šalies partijos kartu su rėmėjais suformavo savo karinius būrius.

Vienas iš tokių būrių, kur ryškus partijos „Svoboda“ indėlis, yra savanorių batalionas „Sič“. Olehas Liaško, vadovaujantis Radikalų partijai, žiniasklaidoje kartu su kitais partijos bičiuliais bei rėmėjais buvo rodomas, kaip Mariupolio atgavimo kovų didvyris. „Dešiniojo sektoriaus“ aktyvistai kovotojo visame fronte Donbase.

Dabar visa tai atsisuka atbuliniu galu. Savanorių batalionai, suformuoti oligarchų ir partijų, kuriuose kovėsi Maidano aktyvistai, suvaidino svarbų, teigiamą vaidmenį, sužlugdant Kremliaus planus atplėšti Pietryčių Ukrainą nuo likusios šalies dalies. Pati valstybė tada neturėjo nei resursų, nei pajėgios armijos galėjusios tai padaryti. Bet dabar ginklai, patekę į buvusių protestuotojų rankas, neša grėsmę šalies viduje.

Partija „Svoboda“ ir anksčiau skyrė didžiulį dėmesį gatvės politikai. Net ir tada, kai praėjusios kadencijos parlamente turėjo pakankamai didelę frakciją. Tačiau tada jų rankose buvo tik vėliavos ir plakatai. Dabar iš jų šalininkų būrio atskriejo granata.

Savanoriai iš fronto dažnai grįžta labai pikti. Jie mano, kad karo vadai juos išdavė ir prie Ilovaisko, ir prie Debalcevės, mato, kad nekompetencija ir korupcija yra toliau didelė šalies bėda, todėl eina protestuoti, girdėdami dar ir politikų kaltinimus vienas kitam dėl išdavystės . O fronte su išdavikais ir priešais kalba buvo labai trumpa.

Kaltinimų išdavyste girdima daugiausia, svarstant Konstitucijos pataisas. Vienas iš jo punktų skelbia siekį suteikti specialų statusą separatistų valdomoms Donecko ir Luhansko sričių teritorijoms.

Ukraina pagal Minskas-2 susitarimą sutiko priimti tokias pataisas, tačiau ką reikštų toks specialus Donbaso statusas šalies valdžia vengia paaiškinti tiek savo šalies politikams, (net ir iš valdančios koalicijos), tiek ir visiems šalies žmonėms. Kalbos apie tai daugiau palydimos patoso frazėmis, kad Ukraina stipri ir niekada niekam nepasiduos. Nepataikaus ir Rusijos įgeidžiams.

Miglota atmosfera, kurioje priimamos šios Konstitucijos pataisos, persipina dar ir su politiniu kalendoriumi, artėjant savivaldos rinkimams. Partijos, kurios suvokia, kad jų elektoratas nepalaikys specialaus Donbaso statuso suteikimo idėjos, imasi žygių. Juo labiau matydamos, kad valdančiųjų partijų ir šalies vadovų reitingai labai krito.

Organizacijos, kurios yra išstumtos iš didžiosios politikos ar ten vis dar negali pakliūti, tokios, kaip „Dešinysis sektorius“ bei „Svoboda“, nusprendė griebtis gatvės akcijų. Parlamentinė Radikalų partija pareiškė palieka valdančiąją koaliciją. „Samopomič“, vadovaujama Lvovo mero A. Sadovojaus, pasiskelbė esanti opozicine koalicijoje.

Iki šiol niekur nedingo įtampa tarp Ukrainos prezidento P.Porošenko bei premjero Arsenijaus Jaceniuko ir jo vadovaujamos partijos Liaudies frontas. Bet dabar tai atrodo tik nereikšmingu dalyku, lyginant su įtampa po balsavimo dėl Konstitucijos pataisų, kilusi santykyje su kitomis trimis koalicijomis partnerėmis. Šios trys partijos: Radikalų, „Samopomič“ ir „Batkyvščina“, vadovaujama Julijos Tymošenko, už Konstitucijos pataisas nebalsavo, o A.Sadovojus nurodė pašalinti iš savo partijos gretų tuos politikus, kurie pataisas palaikė. Nepaisant to, koalicija dar nesugriuvo.

Bet netrūksta jau kalbų apie glaudesnius santykius tarp prezidento P. Porošenko partijos ir „Opozicinio bloko“, politinės jėgos, sudarytos iš buvusių Regionų partijos narių. Jų balsai leido prezidentui jaustis palyginti ramiai, artėjant balsavimui dėl Konstitucijos pataisų, žinant, kad net trys iš penkių koalicijos partnerių nesiruošia šių pataisų paremti.

Todėl jau svarstoma, ar gali keistis koalicijos partnerių sudėtis. Gal „Opozicinis blokas“ už kokius kitus susitarimus ims remti P.Porošenko veiksmus parlamente? Juk kažkada P.Porošenko buvo vienas iš Regionų partijos steigėjų. Bet „Opozicinis blokas“ kai kurių Maidano aktyvistų ir toliau yra vadinami išdavikais.

Siūlomose priimti Konstitucijos pataisose yra sakoma, kad tiksliau specialus Donbaso statusas bus apibrėžtas atskiru įstatymu. Jam priimti pakaks balsų daugumos. Už Konstitucijos pataisas balsuoti turi konstitucinė dauguma, t.y. virš 300 deputatų.

Jeigu Ukrainos parlamente būtų visiškas sutarimas ir tarpusavio pasitikėjimas tarp valdančiosios koalicijos partijų, kam reikalingos tos Konstitucijos pataisos ir koks jų turinys, tai nebūtų ir tokios įtampos dėl jų priėmimo. O dabar dalis valdančiosios koalicijos partijų tai vadina šalies interesų išdavyste, atiduodant pozicijas Donbase.

Jie yra įsitikinę, kad tik priimant Konstitucijos pataisas dar gali savo balsais šiai įvykių eigai pasipriešinti. Po to jau įstatymui dėl specialaus Donbaso statuso priimti balsų parlamente pakaks. Ypač skaudžiai ima į širdį savanoriai, lieję kraują Rytų Ukrainoje.

Blogiausia yra tai, kad visi supranta: Konstitucijos pataisos, kuriomis iš dalies Ukraina pati įteisintų separatistų egzistavimą savo valstybėje, kaip Maskvos remiamos kvazivalstybės, už kurios atstatymą gal dar turėtų ir sumokėti apie 2 mlrd. dolerių iš vargano šalies biudžeto, nepriims nei Maskva, nei separatistai.

Jau šiandien jie kaltina Kijevą, kad pataisos priimamos nesuderinus su Donecku bei Luhansku., nors patys ignoruoja vieną iš svarbiausių Minskas 2 susitarimo punktų, kad vadinamos liaudies respublikos savo politiką vykdytų pagal Ukrainos įstatymus. Nekalbant jau apie įsipareigojimą sugrąžinti taip pat ir sienos su Rusija kontrolę Ukrainai.

Todėl ne vienam iš tiesų kyla klausimas: ar kartais Vakarai, o taip pat ir kai kurie Lietuvos politikai nesiruošia pakibti ant Kremliaus kabliuko ir neragina Ukrainos užsidėti sau ant kojų milžiniškų svarsčių, kliudančių judėti į priekį.

Ir visa tai po to, kai Ukrainos žmonės parodė ryžtą atlaikyti Maskvos remiamų separatistų puolimą bei sužlugdė Kremliaus planus sukurti „Novorosiją“. Juk vienas svarbiausių argumentų, kodėl Ukrainai reikia priimti šias Konstitucijos pataisas tai įsipareigojimų Vakarams vykdymas, ignoruojant faktą, kad Maskva ir separatistai to visiškai nesiruošia daryti.

O šių Konstitucijos pataisų priėmimas gali atnešti milžinišką įtampą į Ukrainos vidaus gyvenimą. Valstybei, išgyvenančiai didžiules ekonomines bei socialines problemas, turint ant sienų nuolatinę karinę grėsmę, o dabar ir ginklus, atkeliavusius iš fronto, tai gali tapti dideliu smūgiu. Kalta tada būtų ne tik Maskva, remianti ir ginkluojanti separatistus Rytų Ukrainoje, ne tik Ukrainos valdžia, taip ir nesugebėjusi pažaboti korupcijos bei oligarchų.

Atsakomybė tektų ir šalims, kurios skelbiasi Ukrainos draugėmis, o stumia Kijevą link žingsnio su giliomis pasekmėmis. Ar yra Lietuvoje ir Vakarų šalyse planas B, jeigu priėmus šiuos teisinius aktus, Maskvos bei separatistų reikalavimai tik išaugs?

Ar pagalvojama, kokios nuotaikos bus Ukrainoje tada?

Dalinkis socialiniuose tinkluose!

    Atsakyti