Kategorijos

Archyvas

Jemenas: naftos ir kitų didžiųjų interesų sankirta

Kai sunitų Saudo Arabija su kitais partneriais iš arabų pasaulio prieš keletą dienų nusprendė smogti iš oro per šiitų husių pozicijas Jemene, ne vienas galvojo, kad tai dar vienas eilinis įvykis, kurių neretai pasitaiko įtampos kupinuose musulmonų kraštuose.

Ir tik giliau panagrinėjus konflikto galimas pasekmes, supranti, kad jis yra ypač svarbus.

Pasaulinės svarbos konfliktas

Konfliktas Jemene nėra dar vienas sunitų ir šiitų susidūrimas. Jis gali pakeisti jėgų išsidėstymą arabų bei islamo pasaulyje, paliesti labai skaudų naftos bei kitų interesų nervą toli už šio regiono ribų.

Šio susidūrimo eigą įdėmiai stebi ir Europos Sąjunga (ES), tokios galingos šalys, kaip Kinija bei JAV. Tai yra svarbu ir Lietuvai.

Karas ar neramumai tarp valstybių, kurios išgauna naftą, arba regione, kuris yra labai svarbus naftos transportavimui, visada neigiamai atsiliepia ir naftos bei benzino kainoms.

Konflikto Jemene iniciatorė yra Saudo Arabija, didžiausia naftos eksportuotoja pasaulyje. Visų pirma, nuo šios valstybės sprendimo priklauso ir naftos kainos, kurios pastarąjį pusmetį ryškiai krito. Konfliktą remia naftą išgaunančios Persų įlankos šalys. Jis tiesiogiai ar netiesiogiai gali paliesti dar vieną naftą išgaunančią šalį – Iraną.

Konfliktas vyksta valstybėje, esančioje vartais į Raudonąją jūrą ir Sueco kanalą, kryžkelėje tarp Azijos, įskaitant ir naftą išgaunančių Persijos įlankos šalių bei Europos ir Afrikos.

Per Bab el Mandebo sąsiaurį, kurį kontroliuoja Jemenas, juda intensyvūs krovinių srautai. Naftos per metus praplukdoma 3,2 mln. barelių. Atakas prieš Jemeną palaiko ir Egiptas, šalis, valdanti Sueco kanalą.

Konfliktas, galintis pakelti naftos kainas, labai domina ir valstybes, kurių eksporto, o tuo pačiu ir visos ekonomikos pajėgumai priklauso nuo padėties naftos rinkoje. Tarp tokių šalių ypač išsiskiria Rusija.

Jemenas tapo radikalaus islamizmo šalimi

Jemenas yra šalis, kur dabar labai stiprus radikalus islamas. Čia turi didelę įtaką ir „Islamo valstybės“ šalininkai, ir „Al-Qaeda“. Su pastaruoju iššūkiu Vakarų šalys, visų pirma, JAV, kovoja Jemene ne pirmus metus.

Antrasis iššūkis dar yra naujas. Jemeno „Al-Qaeda“, manoma, stovėjo už neseniai įvykdytų terorizmo veiksmų Paryžiuje. Nepajėgdama su islamistais susidoroti, JAV iš Jemeno traukiasi.

Paradoksalu tik tai, kaip jau atsitiko ne vienoje radikalaus islamo šalyje, kad pati JAV prie radikalių islamo grupių gimimo ir prisidėjo.

Aišku, ir Saudo Arabija taip pat. Daugiau nei 30 metų JAV rėmė Jemeno prezidentą Salehą, kurį vietos žmonės nuvertė tik per „Arabų pavasarį“. Šis dabar ieško pagalbos Saudo Arabijoje.

Jemeno teritorijoje JAV ir Saudo Arabijos pinigais buvo rengiami modžachedai karui Afganistane prieš Sovietų Sąjungą.

Saudo Arabija finansavo ir religinių mokyklų steigimą Jemene. Karui Afganistane pasibaigus, Jemenas tapo šalimi, kuri neretai ruošia radikalioms islamo organizacijoms vadovaujančius kadrus.

Kai JAV kovai su „Al-Qaeda“ ir islamo terorizmu įsteigė kalėjimą Guantaname, dauguma kalinių buvo iš Jemeno. JAV nutarė skirti prezidentui Salehui kasmet po 70 mln. dolerių, kad šis įveiktų islamistus. Buvo naudojami bepiločiai lėktuvai, kitos galimos priemonės, tačiau neretai kentėjo, žuvo ir taikūs žmonės.

Nuostolių neišvengė ir JAV, kuri Jemene įkūrė jungtinę karinę vadavietę. 2000 m. „Al-Qaeda“ surengė išpuolį prieš Adeno uoste stovėjusį JAV karinį laivą „USS Cole“, kontroliavusį laivų judėjimą per Bab el Mandebo sąsiaurį. Žuvo 17 JAV jūrų pėstininkų.

Po nesėkmingos JAV kovos su „Al-Qaeda“, ši įgijo didžiulę įtaką centrinėje Jemeno dalyje.

Būgštaujama, kad jeigu pavyktų Saudo Arabijai sumušti husius, ar tai neatvertų kelio įsigalėti Jemene radikaliems islamistams, kurie dabar yra viena įtakingiausių jėgų šalyje.

Įdomiausia, kad nei husių, nei islamistų pergalė nieko gero Saudo Arabijai nežada. Abi šią šalį laiko tik JAV politikos įrankiu.

„Al-Qaeda“, kurios steigėjas Osama bin Ladenas kilo iš Saudo Arabijos, papylė šiuos kaltinimus dar per karą su Kuveitu 1990 m., kai į Arabijos pusiasalį, netoli šventų vietų buvo įsileisti JAV kariai.

„Islamo valstybės“ kūrėjai nedviprasmiškai pareiškė, kad pergalės atveju sulygintų su žeme Saudo Arabijos karalystę, kaip blogio nešėjus, nors ir vieni, ir kiti yra radikalaus sunizmo šalininkai.

Kokias sąskaitas turi husiai?

Dabar grėsmingus pareiškimus Saudo Arabijos atžvilgiu ėmė laidyti ir husiai šiitai. Šių metų sausio mėnesį užėmę Jemeno sostinę Sana, jie taip pat skelbė ir šūkius: „Mirtis Amerikai“ bei „Mirtis Izraeliui“.

Husiai nėra kokios nors religinės grupės vardas. Jos pavadinimas kildinamas iš šio judėjimo lyderio Huseino al Husi, pakėlusio į kovą šiitus musulmonus 2004 m. prieš Saleho įvestą jų diskriminaciją. Šiitai zeiditai sudaro apie 8 mln., t.y. trečdalį šalies gyventojų.

Jemene šiitai zeiditai gyvena šiaurinėje šalies dalyje, kuri ribojasi su Saudo Arabija. Jos pietuose irgi gyvena šiitai zeiditai. Husiai 2009 m. buvo įsiveržę į Saudo Arabijos pietinę dalį ginti tikėjimo brolių.

Bet Saudo Arabija nusprendė dabar atakuoti Jemeną ne dėl to, kad bijo naujų lokalinių išpuolių iš pietuose gyvenančių husių, tapusių per pastaruosius keletą mėnesių Jemeno valdovais.

Į husių rankas gali pakliūti raketos, kurios pasiektų politinius ir religinius Saudo Arabijos centrus, įskaitant šventąją Meką. Ir jie gali ateiti iš Irano. Didžiosios sunitų islamo šalių, visų pirma Saudo Arabijos, priešės, kuriai pastarosios valdovai grasino kaip gyvatei nukirsti galvą.

Irano baimė skatina veikti

Irano baimė ir tai, kad strateginis naftos kelias gali dabar, po husių pergalės atsidurti Teherano rankose, kelia daug nerimo ir kitose įtakingiausių valstybių sostinėse.

Iranas ne pirmus metus karine jėga, finansiniais resursais remia husius ir visų pirma tuo aiškinama tokia daugeliui netikėta jų karinė pergalė dabar. Tiesa, tai įvyko šalyje, kuri neturi stiprios centrinės valdžios. Daugelis sunerimo ne tada, kai husiai užėmė sostinę Saną, o kai panoro paimti Adeną.

Teherano politikai jau paskelbė, kad husių sėkmė Jemene reiškia ir dar vieną svarbią Irano pergalę. Jie pagrasino, kad gali atsakyti jėga, jeigu Saudo Arabija nuspręs įvykdyti ir sausumos operaciją.

Irane labai gerai supranta, kad dabar ir JAV, ir ES, įvertindama „Islamo valstybės“ iššūkį, bus priverstos daugiau dirbti kartu su Teheranu.

Šiitai šiandien turi lemiamą įtaką Irake, Irano remiamas prezidentas Assadas atsilaikė Sirijoje, jų partnerių „Hezbollah“ vaidmuo svarbus Libane. Todėl tikisi Teheranas, kad ir Vašingtonas aktyviai į konfliktą Jemene nesikiš, įvertindamas islamistų pavojų.

Labai atsargiai, bet su dideliu nerimu stebi situaciją ir Kinija.

Šiai šaliai tai labai svarbus prekybinis kelias, per kurį juda daugiau, nei 60 proc. jos energetinių išteklių. Kinija 2013 m. susitarė su Jemenu dėl galimybės nuomotis šios šalies strateginius uostus, kad karinės Kinijos jūrų pajėgos galėtų saugoti krovinių judėjimą, rengti karines pratybas ir siekia, kad visa tai nesikeistų, kas bevadovautų Jemenui.

Todėl arabų šalys, ir visų pirma, Saudo Arabija, gali būti paliktos vienos bandyti dorotis su husių ir Irano iššūkiu. Bet ir jų gretose nėra vienybės.

Viena iš Persijos įlankos šalių, Omanas, atsisakė dalyvauti kariniuose veiksmuose prieš husius. Manoma, kad per Omaną gali būti tiekiama karinė pagalba, taip pat ir oru, husiams.

Iššūkis Saudo Arabijai

Pergale prieš husius visų pirma yra suinteresuota Saudo Arabija. Bet šiame pergalės siekyje gali slypėti dideli pavojai ir jai pačiai. Saudo Arabijoje neseniai įvyko lyderių kaita, mirus ilgus metus šalį valdžiusiam šalies valdovui.

Karo ministru tapo jaunas princas Muhamedas ben Salmanas, kuriam reikia pergalės Jemene, kad įtvirtintų ir savo vietą šalies politikoje. Bet jis gali ir pralaimėti.

Tai atsitiktų tada, jeigu konflikte prieš husius Saudo Arabija rimtai įklimptų. Jeigu imtųsi po oro atakų sausumos operacijų. Tai nėra tokia paprasta karinė operacija, kurią Saudo Arabija surengė Bahreine 2011 m., kai šios šalies valdovai sunitai paprašė ateiti į pagalbą ir numalšinti dėl „Arabų pavasario“ kilusį šiitų judėjimą.

Tada ir Iranas rimčiau savo religijos brolių ir seserų negynė.

Dabar Iranas pasirengęs ryžtingiems veiksmams, o tai gali reikšti tik ilgalaikį konfliktą tarp dviejų įtakingų islamo pasaulio ir naftos valstybių, jame dalyvaujant dar ir kitoms naftos regiono šalims. Jam užsitęsus „juodojo aukso“ kainos pasaulyje dar šautų į viršų.

Tokio karo perspektyva keltų grėsmę ir Saudo Arabijos tolimesniam viešpatavimui arabų pasaulyje. Po nesėkmės kare ją, kaip arabų pasaulio lyderę, gali išstumti Egiptas.

Šios šalies vadovas generolas al Sissi, pastaruoju metu mezga gerus santykius su Kremliumi.

Maskva per paramą Assado režimui Sirijoje, bendrą darbą su Iranu, taip pat ir branduolinės energetikos srityje, o dabar ir dėka glaudžių santykius su Egiptu bando grįžti į aktyvią politiką islamo pasaulyje. Įvykiai Jemene įvyko Rusijai labai naudingu laiku.

Beje, visai įmanoma, kad Maskva gali turėti ir Jemene savo draugų. Iki 1990 m. Jemeną sudarė dvi šalys. Vieną iš jų, su sostine Adene valdė ir komunistai.

Dabar komunistai, kairieji radikalai yra aktyvūs Pietų judėjime Jemene, kurie skelbia savo norą bendradarbiauti su husiais. Šis judėjimas siekia atkurti pietų Jemeną, kaip atskirą šalį. Dalis narių tiki, kad šiaurėje gyvenantys šiitai tam neprieštarautų.

Dalinkis socialiniuose tinkluose!

    Atsakyti