Kategorijos

Archyvas

Pilietiška Lietuva socialdemokratus paliktų be kelnių

Savivaldybės rinkimuose socialdemokratai pripažinti laimėtojais, tačiau yra vienas dalykas, kuris galėtų labai stipriai apkartinti jų pergalės džiaugsmą. Žinoma, tik tada, jeigu Lietuvoje piliečiai būtų linkę ginti savo teises.

Apie pilietiškumą Lietuvoje kalbama daug. Tam skirtos įvairios ugdymo programos. Iš aukštų tribūnų valdžia, politikai ragina būti žmones pilietiškais. Tą daro taip pat ir socialdemokratų lyderiai, šiandien vadovaujantys Vyriausybei ir Seimo daugumai.

Kas yra tas pilietiškumas, nuomonės išsiskiria. Sutariama, kad tai pareigų atlikimas savo valstybei, tautai, o į pilietiškumo sąvoką įeina tokios vertybės, kaip moralė, sąžiningumas, dora.

Tačiau vieni pilietiškumu laiko visuomenines pareigas valstybei, įskaitant privalomą karo tarnybą, jei tokia būtų vėl įvesta Lietuvoje. Antri, aktyvumą per rinkimus, ėjimą balsuoti. Treti, dalyvavimą pilietinėse akcijose, istorijos žinojimą, pagarbą valstybės simboliams. Vis dėlto, bendrai yra sutariama, kad pilietiškumas tai yra įstatymų ir visų pirma, Konstitucijos laikymasis, konstitucinių teisių gynimas.

Konstitucijos 22 straipsnis skelbia, kad žmogaus privatus gyvenimas yra neliečiamas. Informacija apie privatų gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu, o įstatymas ir teismas saugo, kad niekas iš mūsų nepatirtų savavališko ir neteisėto kišimosi į jo asmeninį ar šeimyninį gyvenimą.

Konstitucijos 30 straipsnis nurodo ir kelią, kur kreiptis, kai yra pažeidžiamos mūsų konstitucinės teisės. Šiuos klausimus nagrinėja teismas, kuris remiantis galiojančiais įstatymais nustato moralinės bei materialinės žalos atlyginimą, esant pažeidimams.

O kuo čia dėti socialdemokratai, galite paklausti. Ir kuo dėti rinkimai? Tiesiog paskutinę dieną prieš rinkimus socialdemokratų partija labai grubiai pažeidė daugybės Lietuvos piliečių konstitucinę teisę į asmeninio gyvenimo privatumą. Kiek tokių gyventojų, nėra žinoma. Kaip teigia socialdemokratų partijos atsakingas sekretorius Gintautas Paluckas, jų gali būti iki 100 tūkstančių.

Tačiau neatmestina, kad šis skaičius yra dar didesnis. Tik patys Lietuvos žmonės žino, kiek jų paskutinę dieną prieš rinkimus gavo telefono skambutį ir išgirdo socialdemokratų partijos lyderio premjero Algirdo Butkevičiaus balsą, raginantį balsuoti už jo partiją.

O juk remiantis Lietuvos piliečių privatumą saugančiais įstatymais, joks valdžios žmogus, jokia partija neturi teisės gauti iš registro mūsų telefonų numerių ir jokios kitos informacijos. Išskyrus tada, kai kažkieno iš mūsų atžvilgiu buvo duota teismo sankcija. Bet vargu, ar socialdemokratai kreipėsi dėl tokios sankcijos. O jei ir taip, tai, mes, kaip piliečiai, turėtume žinoti už kokius mūsų nusikaltimus buvo tai padaryta.

Tačiau akivaizdu, kad, matyt, absoliuti dalis Lietuvos piliečių, kuriems skambino socialdemokratų partijos lyderis, nieko bloga savo valstybei nepadarė ir, matyt, nepažeidė nei įstatymų, nei Konstitucijos. O štai socialdemokratai pažeidė.

Premjeras tvirtina, kad dalis tų telefono numerių yra iš socialdemokratams pažįstamų asmenų sąrašo. Ką gi, gali būti ir taip. Todėl asmenys, kurių telefonus turėjo premjeras A. Butkevičius ar kitas įtakingas socialdemokratas, galėjo ir papulti ir į šį sąrašą. Nors dar kyla klausimas, kokią teisę kas nors gali sudarinėti tokį sąrašą. Ir vargu, ar tikrai tas 100 tūkst. piliečių buvo socialdemokratų partijos pažįstami.

Todėl Lietuvos piliečiai, kurie mano, kad šitokiu būdu viena iš valdančiųjų partijų pažeidė jų privatumą gali reikalauti kompensuoti jiems padarytą moralinę žalą. Taip, kaip tai nurodo įstatymai ir Lietuvos Konstitucijos 30 straipsnis.

Kaip pripažįsta Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, neteisėtas yra ne tik piliečių telefonų numerių rinkimas, bet ir pati tokio pobūdžio reklama. Norėdama pareklamuoti savo partiją skambučiais į mūsų telefonus, socialdemokratai turėjo gauti adresatų sutikimą, kad mums būtų skambinama. Antraip tokia veikla neteisėta.

Inspekcija siūlo asmenims, kurie mano, kad jų privatumo konstitucinės teisės buvo pažeistos kreiptis į Valstybės duomenų apsaugos inspekciją, o ši, gindama piliečių teises, kreipsis į teismą. Pasak inspekcijos specialistų, organizacija ar asmenys, šitokiu būdu pažeidę įstatymą turėtų sumokėti piliečiams 144-289 eurų baudą. O dabar paprasta matematika. Padauginkime šį baudos dydį iš 100 tūkst. abonentų skaičiaus, kuriems skambinta, ir gausime tarp 14,4 ir 28,9 mln. eurų.

Suprantama, kad, jeigu socialdemokratams tektų tokią sumą sumokėti iš savo partijos kišenės, tai šie savivaldybės rinkimai taptų Pyro pergale. Tokio dydžio kompensacijos Lietuvos piliečiai gali reikalauti ir po skambučio iš kokios bendrovės, su kuria reikalų neturėjo.

Bet socialdemokratai yra ramūs. Jie ne pirmi panašiai daro, o Lietuvos piliečiai tyli. Įdomu, ar šį kartą kas nors kreipėsi dėl teisių pažeidimo. Pilietiškumas Lietuvoje kol kas tik teorinė sąvoka.

O ši situacija tai vienas iš pavyzdžių, kodėl valdžia gali tuo džiaugtis. Nors svarbiausia juk ne pinigai, o, kad valdžia išmoktų laikytis Konstitucijos ir nepažeistų piliečių teisių. Kad tai būtų gera pamoka ir visiems kitiems ateityje.

Dalinkis socialiniuose tinkluose!

    Atsakyti