Kategorijos

Archyvas

LLRA turi du veidus. Nė vienas neatsuktas į Lietuvą

Po to, kai pasirodė didelio būrio mokslo, kultūros žmonių, sąjūdininkų, signatarų pareiškimas, raginantis iš valdančiosios koalicijos išmesti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) politikus, kažkodėl buvo parašyta, kad raginama mesti lenkus. Tačiau taip yra daroma didžiulė klaida, tapatinant LLRA su visais Lietuvos lenkais.

Lenkas, gyvenantis Lietuvoje, gali būti toks pat Lietuvos valstybės patriotas, kaip ir lietuvis. Lietuvą, kaip savo valstybę, kurioje gimė ir gyvena, ar tiesiog atvyko gyventi, susiklosčius aplinkybėms, gali mylėti ir rusai, žydai, karaimai, baltarusiai, ukrainiečiai, kitos tautinės mažumos ar tautinės bendrijos atstovas.

Nes meilė tai šaliai, kurią laikai sava, nepriklauso tik nuo to, kokios tautos, tautinės bendrijos ar tautinės mažumos atstovas esi. Ir lietuvis gali būti visiškai abejingas ar net priešiškas Lietuvos nepriklausomybei. Tarp tų, kurie sausio 13-ąją prisidėjo prie perversmo prieš nepriklausomybę buvo tokių ne vienas. Ir priešingai, dar Sąjūdžio metais sukurta tautinių bendrijų taryba apjungė daug įvairių tautinių mažumų ir bendrijų atstovų.

Žinoma, lietuviams Lietuva yra vienintelė šalis, kur kalbama gimtąja kalba, kur ši kalba yra valstybinė. Tai vienintelė šalis, kur puoselėjama ir gerbiama (arba bent jau taip turėtų būti) Lietuvos, kultūra, istorija, tradicijos, saugoma nepriklausomybė.

LLRA iškrenta iš visų kitų tautinių bendrijų ir mažumų požiūrio Lietuvos valstybės atžvilgiu. O taip pat ir iš kitų Lietuvos partijų požiūrio, nes Rusų aljansą , su kuriuo pastaruoju metu labai aiškiai susigiminiavo LLRA, reikėtų laikyti jų Siamo dvyniu.

Neatsitiktinai abiejų partijų atstovai vyko į Kremlių derinti pozicijos tautinės politikos klausimu Lietuvoje, ką byloja ir Lietuvos valstybės saugumo departamento pažyma, nors kažkodėl įtakingi Lietuvos socialdemokratų veikėjai šį faktą ir nori užglaistyti.

LLRA turi du veidus. Ir nė vieno, atsukto į Lietuvą. Tarp LLRA kūrėjų yra ne vienas autonomininkas, pagal Maskvos nurodymą steigęs autonomijas Vilniaus ir Šalčininkų krašte, kaip Padniestrės ar Gagaūzijos variantą pirmais Lietuvos laisvės metais. Šie politikai nebalsavo už mūsų valstybės Nepriklausomybę 1990 m. kovo 11 d., bet tik vienetai pripažino tai klaida. Kitiems iš jų Lietuvos Nepriklausomybė netapo sava iki šiol, ką parodė ir LLRA politikų demaršas Seimo salėje šių metų sausio 13-ąją.

Dar kita LLRA dalis orientuojasi į kraštutinius sluoksnius Lenkijoje. Net ir savo ženklu LLRA pasirinko Lenkijos spalvas, kur Lietuvos valstybės vėliavėlė plevėsuoja lyg tarp kitko. Lenkų, kaip ir lietuvių tautinės spalvos sutampa su valstybių vėliava, todėl kai kas gali pasakyti, kad LLRA savo simboliu pasirinko tautines lenkiškas, o ne Lenkijos valstybės vėliavos spalvas. Bet juk kalbame apie Lietuvos valstybėje veikiančią partiją, o ne kultūrinę bendriją. Ji negali būti piešiama kitos valstybės spalvomis.

LLRA vadovaujamose Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybėse, jų skirti seniūnai, taip pat dažnai LLRA nariai, panašiai supranta ir vadinamą gatvių lentelių problemą.

Jie stumia žmones pasikabinti lenteles su gatvių pavadinimais lenkų kalba, kurių ir prasmė yra lenkiška, o ne lietuviška, taip ir nepaaiškindami žmonėms, kad jeigu jie, gyvendami, pavyzdžiui, Bažnyčios gatvėje, pasikabins lentelę, kur bus parašyta gatvė Koscielna, tai jų namo nesuras jokia pašto siunta ir jų adreso nebus jokioje registro tarnyboje. Nebent tik, jeigu LLRA norėtų visą registro, pašto ir kitą sistemą paversti Lietuvoje dvikalbę ar trikalbę, jeigu įjungsime ir Rusų aljanso interesus Lietuvoje.

O, jeigu taip nebus padaryta, tada LLRA ir Rusų Aljansas užverstų Strasbūrą skundais, kad yra skriaudžiamos tautinės mažumos ir tautinės bendrijos, aišku, užmiršę, kad patys buvo tos skriaudos priežastimi. Pasiskųstų, matyt, ir Maskvai bei Varšuvai.

Ir vėl būtų bloga Lietuva, kuri išlaikydama savo lėšomis tokį didžiulį skaičių tautinių bendrijų mokyklų LLRA veikėjų yra kaltinama tautine nepagarba mažumoms. Tačiau tie patys lenkai iš Lenkijos būna nustebę, kai jiems pasakai, kad, pavyzdžiui, Vilniaus rajone tik per teismus teisę gyvuoti išlaiko lietuviškos mokyklos, kurių dar ir trūksta, nors čia yra Lietuva. O LLRA politikai, vadovaujantys Vilniaus rajonui, siūlo lietuvių vaikus vesti į lenkų kalba dėstomas mokyklas arba į sujungtas su lenkų klasėmis.

Žinoma, labai daug klaidų padarė ir Lietuvos politikai. Visiškai užleidę padėtį pietryčių Lietuvoje. Atidavę švietimo politiką į rajonų savivaldybės rankas, o tada, kaip žinia, įsigalioja visoje Lietuvoje žinoma praktika: kokia partija kontroliuoja tą ar kitą savivaldybę, ta ir mokyklų, kitų įstaigų vadovus siūlo. Taip, Vilniaus ir Šalčininkų rajonai metai po metų pakliuvo ne tik į LLRA politikų, bet ir LLRA politikos rankas.

Šios politikos pasekmės yra dar sunkia suvokiamos, bet labai svarbu Lietuvoje taip sutvarkyti tautinę politiką ir ugdyti lenkų, kaip ir rusų bei kitų tautinių bendrijų pagarbą Lietuvos valstybei, lietuvių kalbai, kad jie nesijaustų kitos valstybės atplaiša.

Liūdniausia yra tai, kad rašau apie partiją, kuri yra ne šiaip tik Lietuvoje veikianti politinė grupelė, o valdančiosios Lietuvą partijų koalicijos narė. Kai jai buvo pasiūlyta įsijungti į valdančiąją koaliciją, tikėtasi pasiekti dviejų tautų: lietuvių ir lenkų didesnio tarpusavio supratimo, glaudesnio Lenkijos ir Lietuvos valstybės bendradarbiavimo. Buvo netgi laikoma, kad tai bus savotiškas tiltas tarp dviejų tautų ir valstybių, o gavosi priešingai: dėl LLRA politikos dvi tautos ir valstybės yra stipriai kiršinamos.

Todėl siūliau šią partiją, kaip galima greičiau mesti iš koalicijos. Džiaugiuosi, kad dabar pasirodė ir šis kultūros bei mokslo žmonių, visuomenininkų pareiškimas.

Tik nebūčiau linkęs siūlyti minėto klausimo svarstymui kviesti Lietuvos Valstybės Gynimo tarybą. Jeigu tai atsitiktų, LLRA imtų kelti triukšmą, kad įsikišus svarbiausiai valstybės institucijai norima apriboti lenkų tautinės bendrijos politinę veiklą.

Įvairių Lietuvos partijų, tiek iš valdančiosios koalicijos, tiek ir opozicijos atstovai, pasitelkę ir visuomenininkus, gali be didelio triukšmo ir be LLRA kartu susėdę pagalvoti, kaip sumažinti neigiamas LLRA valdymo pietryčių Lietuvoje pasekmes.

Ir dar: antiįstatyminę bet kokios organizacijos veiklą nustato tik teismai. Jeigu tokie faktai iškiltų į paviršių, tada labai norėčiau tikėtis, kad ir Lietuvos lenkai, tarp kurių tikiu yra ne vienas mylintis savo valstybę Lietuvą, suvoktų, jog tokiai partijai yra ne vieta ne tik valdančiojoje koalicijoje, bet ir Lietuvos politiniame gyvenime.

Dalinkis socialiniuose tinkluose!

    7 comments iki LLRA turi du veidus. Nė vienas neatsuktas į Lietuvą

    Atsakyti