Kategorijos

Archyvas

ES ir Rusijos santykius sukaustė įšalas

Per Europos Sąjungos ir Rusijos viršūnių susitikimą šią savaitę daug dėmesio skirta Ukrainai. Kodėl santykių su trečiosiomis šalimis aptarimas Maskvos ir Briuselio pareigūnų dialoge tampa svarbiausias?

Iki šiol ES politikai ir diplomatai visada pabrėždavo, kad Rytų partnerystė yra tik Bendrijos ir šešių šios programos narių santykių klausimas, neliečiantis trečiųjų šalių.

Tad paskelbus žinią, kad situacija Ukrainoje kaip Rytų partnerystės problematika bus svarstoma ES ir Rusijos viršūnių susitikime, kilo daug klausimų, rašo „Lietuvos rytas“.

Diskusijos su Maskva

Buvusi Gruzijos ambasadorė ES, dabar Briuselyje įsikūrusio Europos politikos centro ekspertė Salomė Samadašvili šio susitikimo išvakarėse priminė Vakarų šalių politikų garantijas Rytų partnerystės šalims, kad nebus jokių įtakos zonų kūrimo.

Iš tiesų iškart po viršūnių susitikimo Bendrijos vadovai pareiškė, jog dėl Ukrainos įvyko tik techninio pobūdžio konsultacijos.

Tačiau kaip pareiškė tinklalapio „EUobserver“ apžvalgininkas Andrew Retmanas, buvo aptartas ne tik Ukrainos klausimas.

Analitiko teigimu, ES bando įtikinti Rusiją, kad Rytų partnerystės šalių Asociacijos susitarimai su Bendrija niekaip nekenkia Maskvai.

Tai Rusijos prezidento Vladimiro Putino neįtikino. Briuselyje jis pareiškė, kad nepasitiki Rytų partnerystės iniciatyva.

ES strateginių studijų tyrimų (ESSST) ekspertas Nicu Popescu atkreipia dėmesį, jog V.Putino patarėjai Ukrainos integraciją į Bendriją per Rytų partnerystę lygina su nacių okupacija.

Matyt, taip daroma ir užuomina, kad šiam procesui vadovauja didelę įtaką Bendrijoje turinti Vokietija.

Kada peržengiama riba?

Rusijos politologas Dmitrijus Treninas, dirbantis JAV Carnegie centre Maskvoje, pripažįsta, jog tokį nepasitikėjimą Rytų partnerystės programa sustiprina ir Kremliaus vadovų požiūris į buvusią Sovietų Sąjungos teritoriją – savo geopolitinių interesų zoną.

Maskva nenori, kad į ją Vakarai skverbtųsi tokiomis programomis kaip Rytų partnerystė, kuri buvo sukurta iš karto po Rusijos ir Gruzijos karo 2008-aisiais.

Anksčiau tokią neigiamą Rusijos reakciją sukeldavo tik NATO plėtra į Rytus. Vakarai jau kurį laiką Rusijai nusileidžia – apie Gruzijos ir Ukrainos narystę Aljanse nebekalbama.

Ar dabar toks pat likimas laukia ir ES Rytų partnerystės programos?

N.Popescu įsitikinimu, jei Rusijos kalbos apie įtakos sferas virs realiais darbais, tai neišvengiamai kirsis su Vakarų interesais.

Tokiomis aplinkybėmis Bendrijai teks spręsti sunkią dilemą, kaip užtikrinti savo interesus plėtojant santykius tiek su Rytų partnerystės šalimis, tiek su Rusija.

Šį galvosopį jaučia ir vokietis ekspertas Janas Techau, dabar vadovaujantis Carnegie fondo atstovybei Briuselyje. Jis pripažįsta, kad Rusija yra svarbi Vakarų partnerė tarptautinėje politikoje – pradedant Sirijos įvykiais, baigiant Afganistano ar Irano problemų sprendimu.

Vis dėlto esą kyla vis daugiau svarstymų, ką turi daryti ES, kad parodytų Rusijai, kada Maskvos politika peržengia ribą. O taip ir atsitiko dėl Ukrainos.

Kodėl Maskvai svarbi Ukraina?

D.Treninas išdėsto dvi priežastis, kodėl Maskvai yra taip svarbi prezidento V.Putino kuriama Eurazijos Sąjunga ir Ukrainos dalyvavimas joje.

Kremlius esą suvokia, kad pagal ekonomikos išsivystymo lygį, demografinius resursus Rusija negali lygintis su ES, todėl Rusijos ir Bendrijos santykiai visada bus nusverti Vakarų link.

Tačiau Eurazijos Sąjunga, kuri, kaip tikimasi Rusijoje, turėtų pradėti veikti nuo 2015 metų, šią nelygybę santykiuose su ES turėtų subalansuoti.

Be to, Kremliaus įsitikinimu, tik Ukraina gali suteikti kritinę masę šiam integraciniam projektui. Todėl ir kilo toks susirūpinimas, kai Kijevas panoro pasirašyti Asociacijos sutartį su ES.

Buvo dedamos visos pastangos, kad to neįvyktų, ir, priartėjus Rytų partnerystės viršūnių susitikimui Vilniuje, tapo akivaizdu, kad ES pralaimėjo kovą V.Putinui.

Vokiečių ekspertas J.Techau pripažįsta, kad Vakarų šalys iki šiol ištiktos šoko. Skiriasi tik nuomonės, kas galėjo būti kaltas ir ką reikėjo daryti.

Antai buvęs Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus apkaltino Prancūziją ir Vokietiją išdavus Ukrainą.

Nauja Vokietijos politika

Šį mėnesį Vokietija paskyrė naują koordinatorių santykiams su Rusija.

Juo tapo socialdemokratas Gernotas Erleris, pabrėžiantis norą grįžti prie kito kairiųjų atstovo, kanclerio Willy Brandto 1970 metais vykdytos Rytų politikos (Ostpolitik. – Red.).

Tokia strategija buvo siekiama politinių permainų Sovietų Sąjungoje per glaudžius Maskvos ryšius su Vakarais.

Vienas garsiausių Rytų politikos vėliavnešių buvo kancleris Gerhardas Schröderis. Jis vos baigęs kadenciją perėmė iš V.Putino rankų milžiniškus pinigus nešantį postą projekte „Nord Stream“.

Dabar ir G.Erleris pareiškė, kad Vokietijos verslo interesams reikia glaudžių santykių su Rusija.

Esą ankstesnė Vokietijos vyriausybė neturėjo nei aiškios santykių su Rusija vizijos, nei tvirtos Ukrainos politikos.

Kokia bus ta aiški Vokietijos politika, matyt, dar pamatysime.

Tačiau Rusijos ekspertas D.Treninas pareiškė, kad nuo pat 1994 metų, kai buvo pasirašytas ES ir Rusijos susitarimas dėl bendradarbiavimo ir partnerystės, remtasi klaidinga prielaida, kad Rusija, plėtodama glaudžius santykius su Vakarais, taps valstybe, panašia į ES šalis.

Taip neatsitiko. Tad kaip Vokietija tikisi šiomis sąlygomis įgyvendinti savo Rytų politiką? Ar nesusikirs ši politika su kanclerės Angelos Merkel vizija?

A.Merkel stipriai gynė ankstesnį koordinatorių santykiams su Rusija – krikščionį demokratą Andreą Schockenhoffą.

Pastarąjį dėl griežtos V.Putino vykdomų žmogaus teisių pažeidimų kritikos Rusija vis ragino atšaukti.

Visiškai galimas dalykas, kad būtent tokie nuomonių skirtumai Berlyne ir daro ES bei Rusijos viršūnių susitikimus tokius bespalvius, o pačią politikos viziją – neaiškią.

Sustingusios keturios erdvės

Londone įsikūrusio Europos reformų centro Užsienio politikos programos direktorius Ianas Bondas ironizuoja: „Europos Sąjungos ir Rusijos santykiai yra labai sudėtingi, bet viršūnių susitikimų darbotvarkė lengva.“

Jis stebisi, kodėl iki šiol kartojama, kad ES ir Rusija yra strateginės partnerės.

Esą kokie strateginiai santykiai gali būti su valstybe, kuri rengia karines pratybas, iškeldama uždavinį surengti intervenciją į kaimynines ES valstybes.

Su valstybe, kuri užkerta kelią Ukrainos ir kitų Rytų partnerystės šalių, norinčių suartėti su ES, rinkų produkcijai.

Su šalimi, kuri, nors ir priklauso Pasaulio prekybos organizacijai, taiko daug protekcionistinių priemonių ir dar net nėra įvykdžiusi stojimo įsipareigojimų.

Ir ESSST ekspertas N.Popescu primena, kad ES daug tikėjosi iš Rusijos sprendžiant konfliktą Padniestrėje.

Bet Maskva ne tik neišvedė savo pajėgų iš šios Moldovos teritorijos, bet ir nusprendė apginkluoti ir modernizuoti savo kariuomenę šiame regione.

Negana to, Rusija dabar nevengia rodyti savo jėgos ir ES valstybėms. Kaliningrade ji nutarė dislokuoti balistines raketas.

Tiesa, N.Popescu pažymi, kad bendradarbiavimas su Maskva saugumo srityje niekada nebuvo stiprioji Bendrijos ir Rusijos santykių pusė.

Eksporto apimtis mažėjo

Stringa ir daugelis kitų projektų – net ekonomikos, prekybos ir energetikos srityje.

Kaip pažymi N.Popescu, ES ir toliau yra pagrindinė Rusijos prekių eksporto rinka, kuriai tenka net 45 proc. produkcijos – beveik 4 kartus daugiau nei Kinijai.

Tiesa, eksporto apimtis per pastaruosius penkerius metus stipriai sumažėjo. Antai 2008-aisiais Rusijos eksportas į ES sudarė 57 procentus.

Apribojimus pirmiausia pradėta taikyti dujų milžinės „Gazprom“ atžvilgiu. Vakarų ekspertų nuomone, ši bendrovė kai kuriems partneriams Rytų Europoje nustatė didesnes nei rinkos kainas.

I.Bondas sveikina griežtą Europos Komisijos poziciją dėl „Gazprom“ veiksmų. Esą ES su Rusijos bendrove elgiasi taip pat kaip prieš tai su JAV gigantu „Microsoft“, o tokioje politikoje nieko antirusiška nėra.

Savo ruožtu J.Techau pripažįsta, kad didžiulis Rusijos interesas tiekti ES valstybėms dujas daro ją savotiškai priklausomą nuo šių eksporto rinkų.

Tai vienas iš nedaugelio ES arsenale esančių instrumentų, galinčių paveikti Rusijos politiką.

Vis dėlto jau aišku, kad Rusija nebenori matyti ES kaip globėjos ir pavyzdžio, kokią raidą ji turėtų pasirinkti. Priešingai, Maskva pabrėžia kitokį savo raidos kelią ir ideologiją ir ją pasiruošusi skleisti ir Bendrijai.

Paragino pergalvoti Rytų partnerystę

Naujasis Vokietijos įgaliotinis santykiams su Rusija G.Erleris ketvirtadienio vakarą dar kartą pareiškė, kad ES suklydo neįvertinusi galimo Maskvos nepasitenkinimo prieš pasiūlydama Rytų partnerystės programą tokioms šalims kaip Ukraina.

„Esu nustebęs, kad ekspertai į šią problemą pažvelgė tik dabar. Juk konfliktas tarp rusiškos Muitų sąjungos ir Rytų partnerystės programos yra akivaizdus“, – pareiškė Vokietijos pareigūnas.

Be to, priešingai nei jo pirmtakas A.Schockenhoffas, kuris negailėdavo kritikos Kremliui dėl žmogaus teisių pažeidimų, G.Erleris teigė, kad Vakarams būtina atsižvelgti į Rusijos interesus.

Įgaliotiniu santykiams su Rusija G.Erleris buvo paskirtas po to, kai kanclerė A.Merkel nusileido jo kandidatūrą pasiūliusiems socialdemokratams, kurių atstovas Frankas Walteris Steinmeieris koalicijos vyriausybėje vadovauja Užsienio reikalų ministerijai.

G.Erleris, kuris šiemet švęs 70-metį, puikiai kalba rusiškai ir yra vienas pagrindinių Maskvos favoritų Vokietijoje – kaip ir F.W.Steinmeieris, save vadinantis rusofilu.

Dalinkis socialiniuose tinkluose!

    6 comments iki ES ir Rusijos santykius sukaustė įšalas

    Atsakyti