Kategorijos

Archyvas

Ukrainos Maidano pamokos Lietuvos valdžiai

Pra­ėju­sią sa­vai­tę Lie­tu­vos val­džia vėl at­krei­pė dė­me­sį į įvy­kius Ukrai­no­je, ku­riuos bu­vo lyg ir pri­mir­šu­si po Ry­tų par­tne­rys­tės vir­šū­nių su­si­ti­ki­mo Vil­niu­je. 

Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė pa­siū­lė Lie­tu­vos pa­gal­bą gy­dant Ki­je­vo su­žeis­tuo­sius. Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­tras Li­nas Lin­ke­vi­čius pa­si­sa­kė už sank­ci­jas Ukrai­nos val­džios par­ei­gū­nams, jei­gu šie im­tų­si jė­gos. Ke­le­tas Lie­tu­vos Sei­mo na­rių iš­vy­ko į Ki­je­vą.

So­li­da­ru­mą su Ukrai­na vis stip­riau ro­do ir Lie­tu­vos vi­suo­me­nė. Pi­ke­tai prie Ukrai­nos am­ba­sa­dos, Ra­šy­to­jų są­jun­gos skai­ty­mai, skir­ti Ukrai­nai, Lie­tu­vos žur­na­lis­tų ak­ci­ja nu­ken­tė­ju­siems plunks­nos bro­liams par­em­ti – vi­sa tai ro­do, kad at­gims­ta mū­sų vals­ty­bes ir tau­tas jun­gian­ti dva­sia, bu­vu­si stip­ri Są­jū­džio me­tais ir per Oran­ži­nę re­vo­liu­ci­ją. O ukrai­nie­čiai per pa­sta­ruo­sius ke­lis mė­ne­sius vir­to tau­ta. Jei­gu pri­si­dė­tų ir Ry­tų Ukrai­na, taip pat no­rin­ti, kad ša­ly­je ne­lik­tų to­kios mil­ži­niš­kos ko­rup­ci­jos, įvyk­tų vie­nin­gos Ukrai­nos tau­tos gi­mi­mas.

Ta­čiau pa­tys ukrai­nie­čiai šio­mis die­no­mis kar­čiai kal­ba, kad ki­tų ša­lių po­li­ti­kus rea­guo­ti pri­ver­čia tik krau­jo pra­lie­ji­mas. Mai­da­nas lai­ko­si du mė­ne­sius – iš pra­džių – lie­tu­je, da­bar – šal­ty­je. Kiek­vie­ną sa­vait­ga­lį ten va­di­na­mo­ji liau­dies ve­čė su­bur­da­vo ke­lis šim­tus tūks­tan­čių, net iki pu­sės mi­li­jo­no žmo­nių. Ir nie­ko. Šio tai­kaus žmo­nių bal­so sten­gė­si ne­pas­te­bė­ti nei Ukrai­nos val­džia, nei di­džio­ji da­lis Eu­ro­pos vals­ty­bių, taip pat ir Lie­tu­vos, po­li­ti­kų.

Pir­mo­ji pa­mo­ka, ku­rią po įvy­kių Mai­da­ne tu­rė­tų su­vok­ti ir Lie­tu­vos val­dan­tie­ji, kad Ukrai­nos val­džia, pro­ku­ra­tū­ra ir spe­cia­lio­sios „Ber­kut“ pa­jė­gos, nu­si­kal­tė­liai ėmė siau­tė­ti tik to­dėl, kad Eu­ro­pos ir ki­ti Va­ka­rų po­li­ti­kai ku­riam lai­kui „pri­mir­šo“ šią ša­lį. Ta­čiau yra ir ki­ta įvy­kių Mai­da­ne pa­mo­ka. Vi­sas šis spon­ta­niš­kas jo­kių tar­ny­bų, po­li­ti­kų, dip­lo­ma­tų ne­prog­no­zuo­tas žmo­nių Ukrai­no­je su­ki­li­mas pra­si­dė­jo tik to­dėl, kad pa­pras­tų ukrai­nie­čių šir­dy­se la­šas po la­šo kau­pė­si ne­tei­sy­bės jaus­mas dėl val­džios ir tei­sė­sau­gos veiks­mų. Pra­ėju­sių me­tų pa­va­sa­rį, o vė­liau ir spa­lį tai ge­rai ju­tau gir­dė­da­mas žmo­nių ne tik iš Va­ka­rų ir Cen­tri­nės Ukrai­nos, bet ir Ode­sos bei Ry­tų Ukrai­nos kal­bas. Ta­da tai dar bu­vo be­jė­giš­kos šne­kos, tvir­ti­nant, kad ša­ly­je nie­ko ne­ga­li­ma pa­keis­ti.

Net ir lap­kri­čio 21-osios iš­va­ka­rė­se, kai Ukrai­nos opo­zi­ci­ja su­šau­kė žmo­nes į aikš­tę Ki­je­ve, o Mai­da­ne jau po­rą die­nų sto­vė­jo stu­den­tai, nė vie­nas įta­kin­gas opo­zi­ci­jos po­li­ti­kas ne­ti­kė­jo, kad į aikš­tes vėl ga­li iš­ei­ti mi­li­jo­nai. Tuo abe­jo­jo ir dip­lo­ma­tai Ki­je­ve. Jie aiš­kiai su­pra­to, kad po Oran­ži­nės re­vo­liu­ci­jos po­li­ti­kai ne­įvyk­dė sa­vo pa­ža­dų, to­dėl pra­ra­do žmo­nių pa­si­ti­kė­ji­mą, ku­rį su­nku at­gau­ti ir pra­ėjus de­vy­ne­riems me­tams.

Ta­čiau tai, kad Ukrai­no­je su­ki­lo žmo­nės, – ne opo­zi­ci­jos po­li­ti­kų nuo­pel­nas. Jie tik ban­dė pri­si­tai­ky­ti prie šio gai­va­liš­ko pro­ce­so, jį re­gu­liuo­ti, koor­di­nuo­ti, iš­si­lai­ky­ti ir tap­ti au­to­ri­te­tais Mai­da­nui. Prieš ne­tei­sin­gu­mą su­ki­lo pa­tys žmo­nės.

Vi­sa tai ta­po ti­kra re­vo­liu­ci­ja. Du mė­ne­sius Mai­da­nas bu­vo tai­ki re­vo­liu­ci­ja, vė­liau įvy­ko su­si­rė­mi­mai su „Ber­kut“ pa­jė­go­mis, žu­vo pro­tes­tuo­to­jų. Pa­si­ro­dė in­for­ma­ci­ja, kaip „Ber­kut“ na­riai ty­čio­ja­si iš pro­tes­to ak­ci­jų da­ly­vių. Ne­pa­si­ten­ki­ni­mo val­džia nuo­tai­kos da­bar jau pra­si­ver­žė ne tik Ki­je­ve. Ir vi­sa jė­ga. Ima stip­rė­ti ra­di­ka­lus šio pro­tes­to spar­nas.

Lie­tu­va iki šiol jau­tė­si Ukrai­nos ir ki­tų Ry­tų par­tne­rys­tės ša­lių mo­ky­to­ja. Mo­kė de­mo­kra­ti­jos, kur­ti tei­si­nę vals­ty­bę. Ta­čiau šian­dien pa­žvel­gę į Lie­tu­vos rea­ly­bę tu­ri­me pri­pa­žin­ti, kad mū­sų ša­ly­je taip pat yra bė­dų, ku­rios ne­spren­džia­mos jau su­kū­rė trau­muo­tos vi­suo­me­nės komp­lek­są. Kaip ir Ukrai­no­je.

Ukrai­no­je tos prob­le­mos yra daug ryš­kes­nės, ten aukš­to­sios val­džios ko­rup­ci­ja yra la­bai di­de­lė. Bet ar jos nė­ra pas mus? Tik Ukrai­no­je aukš­to­ji val­džia, pa­si­pi­ni­ga­vu­si žmo­nių sąs­kai­ta, sta­to sau apar­ta­men­tų komp­lek­sus prie Juo­do­sios jū­ros, Kar­pa­tuo­se, o mū­sų – vi­las prie Bal­ti­jos jū­ros ar eže­rų. Ukrai­no­je pro­tes­tuo­to­jai užė­mė vie­tos val­džios pa­sta­tus, nes sa­vi­val­da ne­vei­kia. Ta­čiau ar vei­kia ji Lie­tu­vo­je? Ar ra­jo­nuo­se, ypač kur val­do ko­kia nors vie­na par­ti­ja, žmo­nės jau­čia, kad jie – val­džia? O pro­ku­ra­tū­ra, tar­si juo­do­ji dė­žė, ma­ri­nan­ti įta­kin­gų as­me­nų by­las? O ki­tos vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jos, taip ir ne­pa­jė­gian­čios duo­ti at­sa­ky­mo, ku­rie as­me­nys val­džio­je pa­lai­ko ry­šius su še­šė­li­niu, kon­tra­ban­dos vers­lu, at­sto­vau­ja jo in­te­re­sams, ima va­di­na­muo­sius „ot­ka­tus“ už pa­slau­gas? Man šiuo at­žvil­giu jos pa­na­šios į Ukrai­nos tei­sė­sau­gą ir ak­las sa­vo val­džios ko­rup­ci­jai šios ša­lies ins­ti­tu­ci­jas. Juk vals­ty­bė­je, ku­ri ne­spren­džia sa­vo prob­le­mų, anks­čiau ar vė­liau ky­la gai­va­li­niai pro­ce­sai. Į juos ga­li įsi­trauk­ti ir ki­tų ša­lių jė­gos, tad ge­riau vis­ką da­ry­ti ra­miai, sa­vo ran­ko­mis ir pro­tu.

Tai­gi, ką po įvy­kių Ukrai­no­je tu­rė­tų su­pras­ti mū­sų val­džia? Bran­di vals­ty­bė, dar ne­pra­ra­du­si sa­vo vi­di­nių kū­ry­bi­nių ga­lių, ga­li ap­siei­ti ir be smur­to gat­vė­se, re­vo­liu­ci­nių veiks­mų, pa­ti įveik­da­ma sa­vo vi­di­nes ne­ge­ro­ves. Bet tu­ri bū­ti aukš­čiau­sių­jų po­li­ti­kų va­lia to­kioms prob­le­moms spręs­ti, tu­ri vyk­ti rea­lus dia­lo­gas, taip pat ir kri­tiš­kas, su sa­vo ša­lies pi­lie­čiais.

Dalinkis socialiniuose tinkluose!

    13 comments iki Ukrainos Maidano pamokos Lietuvos valdžiai

    Atsakyti