Kategorijos

Archyvas

Kam buvo naudingos riaušės prie Seimo?

Šį ketvirtadienį sukanka penkeri metai, kai taiki Profesinių sąjungų konfederacijos protesto akcija prieš valdžios politiką virto riaušėmis.

Baigėsi ketverius metus trukęs teismų maratonas, nubausta kelios dešimtys asmenų, bet iki šiol lieka daug neatsakytų klausimų, kas gi įvyko tą sausio 16-ąją prie Seimo ir kas už tai atsakingas.

Iš karto po šių įvykių tuometis Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Povilas Malakauskas pareiškė, kad riaušės prie Seimo galėjo būti išprovokuotos. Policija pas sulaikytus asmenis rado peilius, metalinius strypus, Molotovo kokteilius. Riaušes, jų manymu, kėlė 100 jaunuolių, neturėjusių nieko bendra su taikia akcija.
Kai kas Lietuvoje manė, kad noras provokuoti neramumus, pasinaudojus mūsų žmonių protestu, galėjo ateiti iš kitos valstybės ir žvelgė į, galimai, turintį ryšius su radikaliomis Rusijoje organizacijomis Socialistinį liaudies frontą. Bet jo lyderį Algirdą Paleckį paskutiniame teismo posėdyje išteisino. „Wikipedia“ rašo, kad riaušininkai buvo iš radikalių, anarchistinių organizacijų. Kokių organizacijų? Mūsų tarnybos tyli.
O teisme jau prokurorai paskelbė, kad jaunuoliai ūmiai susibūrė Seimo prieigose. Ką norima apgauti? Ar prokurorai nori pasakyti, kad į taikią protesto akciją nutarė ateiti vienas su kitu nesusiję 100 jaunuolių, užsidengę veidus ir jie, niekieno neorganizuoti, pasiėmė peilius, metalinius strypus bei Molotovo kokteilius?
Jeigu mūsų valstybės tarnybos taip ir neduos įtikinamo paaiškinimo, kas stovėjo už riaušių organizavimo, diskredituojančių taikią protesto akciją, tada teks suvokti, kad arba prokurorai, policija, kitos tarnybos yra nekompetentingos ir nepajėgios Lietuvos žmonių apsaugoti nuo radikalių, anarchistinių grupuočių išpuolių. Arba dar blogiau.
Ukrainos patirtis, kur vyksta labai plataus maisto protesto akcijos rodo, kad į jas pati valdžia praėjusiais metais galimai suveždavo teisėsaugos įskaitoje esančius asmenis, apmokėdavo jiems už neramumų organizavimą iš slaptųjų tarnybų sąskaitų, bet po to jų neliesdavo. O apkaltina už riaušes taikių akcijų organizatorius, taip siekdama dviejų tikslų: diskredituoti taikų protestą ir atgrasyti žmones nuo noro ten dalyvauti. Bet Ukrainoje tokie triukai nepraėjo. Dalį provokatorių patys protestuotojai sulaikė.
Vis dėlto, kai šie asmenys keletą kartų sukėlė riaušes, tada ir Ukrainoje, ir pas mus nelengva buvo paaiškinti, kad tai darė provokatoriai, vadinami tituškėmis. Pažvelgus į sausio 16 d. įvykių vaizdo medžiagą, matosi, kad jų tituškės panašios į mūsų. Labai nenoriu tikėti, kad mūsų tarnybos šiuo atveju veikė, kaip Ukrainoje. Bet ką gali žinoti.
Juk policija, viešosios tvarkos saugotojai painiojosi ir melavo tyrimo metu. Iš pradžių, ką byloja ir informacija žiniasklaidoje, tvirtino, kad sausio 16 d. nenaudojo guminių kulkų. Po to paaiškėjo, kad jomis šaudė. Ir, beje, pasenusiomis kulkomis. Gydytojai, operavę nukentėjusius, teigia, kad tokios kulkos pavojingos ne tik sveikatai, bet ir gyvybei. Kas už tai turėtų būti atsakingas?
Ar tikrai, visi nubausti asmenys yra būtent tie, kas kėlė grėsmę, nes buvo su Molotovo kokteiliais, geležiniais strypais ir peiliais? Ar tarp jų nėra tiesiog ir buvusių tada aikštėje, stovėjusių, palaikiusiųjų taikią akciją?
Atrodo, nukentėjo ir nekalti žmonės. Kai kurie prarado sveikatą. Valstybė jiems už tai turės atlyginti iš mūsų visų mokesčių mokėtojų kišenės, o ne iš tų, kas už tai buvo atsakingi ir lieka neįvardyti? Beje, vieną žmogų, taikiai stovėjusį, sugalvojo traukti atsakomybėn, vadinti riaušininku, kai, šis ėmė aiškintis, kas ir kodėl šaudė.
Teisinėje demokratinėje valstybėje piliečiai turi teisę į taikų protestą, jeigu negali pasiekti sprendimo per valdžios ir piliečių dialogą. Bet praėjus ir 5 metams nuo tų įvykių, Lietuvoje žmonės yra įbauginti. O baimė – traumuotos visuomenės požymis.
Ne vienas po to, pakviestas į taikią akciją prieš korupciją, klausė: ko eiti? Kad gautum guminių kulkų? Ar ne todėl ir dalis Lietuvos žmonių, įskaitant mūsų šalies vadovus, abejingai reagavo į pasaulį pašiurpinusį susidorojimą su taikiu studentų protestu Kijeve lapkričio 30 d.
Jei tavo šalyje, kuri vadinama teisine ir demokratine, pareigūnai gali šauti į žmones mirtį nešančiomis kulkomis, kodėl ten negalima mušti lazdomis? Jeigu tavo šalyje niekas už tai iš pareigūnų neatsakė, kodėl tada turėtų atsakyti ten?
O valdžia po šių įvykių pasitvirtino įstatymą, kuriuo remiantis protesto akcijos prie Seimo, Prezidentūros, Vyriausybės ir teismų negali būti organizuojamos arčiau, kaip 75 metrai. Tai reiškia, kad valdžia uždraudė bet kokią didesnę protesto veiklą savo rūmų pašonėje. Atitvėrus policijai šias aikštes 75 metrų apsaugos juosta, vietos jau nebelieka, todėl tektų lipti ant važiuojamosios dalies, vadinasi, pažeisti įstatymą.
Ir nematyk po viso to, kad visų pirma valdžiai ir buvo naudinga, jog taiki sausio 16 d. protesto akcija virstų riaušėmis. Gal dėl to iki šiol ir nežinome, kas jas organizavo?
Todėl tie patys neįvardinti neramumų šaukliai ir šiandien gali diskredituoti bet kokį taikų Lietuvos piliečių protestą. Valdžia ne kartą džiaugėsi, kad piliečiai, nors ir nesutinka, priima visus jos sprendimus, bet nutyli, kad ligšiolinė taikių protestų praktika ir teisinės sąlygos Lietuvoje yra tokios, kad mažai, kas ryžtųsi tai daryti.
Viena iš tokių aplinkybių, manyčiau yra gėdingas sprendimas, neleisti piliečiams protestuoti aikštėse šalia valdžios rūmų bent 25 metrų atstumu. Kol jis galios, vargu, ar Lietuva galės tvirtinti, kad mūsų šalyje veikia demokratinis Susirinkimų įstatymas.
Dalinkis socialiniuose tinkluose!

    10 comments iki Kam buvo naudingos riaušės prie Seimo?

    Atsakyti