Kategorijos

Archyvas

Aukščiausios valdžios savivalę pažabotų tik apkalta?

Švenčių dienomis paaiškėjus, kad Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė atsisakė duoti prokurorams liudijimus dėl slaptos Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymos nutekinimo, vienas iš apkaltos iniciatorių prezidentui Rolandui Paksui, dabartinis socialdemokratų partijos garbės pirmininkas Aloyzas Sakalas pareiškė, jog padorus Seimas tokiai prezidentei turėtų surengti apkaltą. Bet yra nemaža Seimo narių, kurie stoja piestu prieš tokį procesą.

Jų argumentai nėra ne be pagrindo.

Kiek apkaltų galima rengti valstybės vadovams, kai kitos šalys nerengia nė vienos. Be to, ir laiko tam greičiausiai nepakaktų iki prezidento rinkimų, vyksiančių gegužę. R.Pakso apkaltai rengtasi nuo rudens. Ji baigėsi balandį, o dabar jau sausio pradžia.

Netrūksta ir abejonių, ar tikrai tik per apkaltą galima sužinoti tiesą apie prezidento ir jo aplinkos veiksmus? Išsiaiškinti prezidentės D. Grybauskaitės vaidmenį istorijoje dėl slaptosios VSD pažymos nutekinimo yra svarbu, bet gal dar svarbiau sužinoti, kaip bendrai Prezidentūra įgyvendino savo įtaką VSD ir teisėsaugai, koks prezidentės vaidmuo buvo, nušalinant Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) vadovus.

O apkalta toli gražu neatsako į visus klausimus.

Ką davė prezidento R.Pakso apkalta? Daugiau nei pusei metų buvo suveltas visas mūsų valstybės vidaus gyvenimas, santykiai su užsienio valstybėmis. Jeigu šį kartą apkalta būtų pradėta Lietuvai pirmininkaujant Europos Sąjungos (ES) Tarybai , valdžios paralyžius būtų apėmęs šią svarbią veiklą valstybei. Dabar tai jau praeityje.

Tai, kad dabar Lietuva turi kitą tarptautinį įsipareigojimą, nes tapo Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nenuolatine nare, neturėtų mūsų stabdyti. Kitos nenuolatinės narės yra Čadas, Nigerija, Čilė ir Saudo Arabija. O Lietuva savo vietą šioje taryboje perėmė iš Azerbaidžano. Taigi, demokratija šių valstybių grupėje nelabai kvepia.

Ką dar pasiekė prezidento R.Pakso apkalta? Užkirto kelią 8 metus šiam politikui dalyvauti tiesiogiai Lietuvos politiniame gyvenime. Iš pradžių buvo norėta, visai neleisti, bet Strasbūro teismas pasisakė, kad tai yra neadekvatu. Tačiau R.Paksas rado aplinkinį kelią dalyvauti Lietuvos politiniame gyvenime. Iš Briuselio. Ką kartu su juo darė ir kitų dviejų Lietuvos partijų lyderiai. O partija Tvarka ir teisingumas iškėlė R.Paksą, kaip vėliavą, kaip politinės kankinystės simbolį, ir išliko politikoje.

Bet, ar pavyko užkirsti kelią neskaidriam politikų elgesiui po R.Pakso apkaltos? Ne. Net už analogišką pilietybės suteikimą savo rėmėjui kitas prezidentas nenukentėjo.

Kuo daugiau laiko praeina, tuo labiau supranti, jog ir R.Pakso apkaltoje neretai buvo nueita į smulkmenas, o rimti dalykai, apie kuriuos turiu prisipažinti, nežinojau ir aš pats, kaip prezidento patarėjas, šio proceso metu buvo ignoruoti. Jo rengėjams svarbiausia buvo surengti apkaltą ir rasti tinkamą tam kabliuką. R.Pakso finansinio rėmėjo Jurijaus Borisovo istorija bei jam suteiktos pilietybės klausimas tam tiko, taip ignoruojant faktą, kad ir kiti Lietuvos vadovai rėmėjams panašiai atsidėkojo.

Dalis prezidento R.Pakso komandos ir patys prieštaravo jo norui suteikti pilietybę J. Borisovui, bet mums buvo pateikta visa medžiaga su anksčiau teiktų pilietybių istorijomis. Pamatėme ir pasibaisėjome. Pilietybės dalintos į kairę ir į dešiną. Vienas asmuo prašymą pateikė net ant servetėlės, matyt, priėmimo ar vakarienės metu.

Aišku, ypatingą dėmesį galėjo sukelti J.Borisovo verslas, bet iki šis žmogus tapo R.Pakso rėmėju, jo firmos paslaugomis naudojosi bei paramą gavo ir kiti politikai.

Todėl ne vienam žmogui, įskaitant ir šio straipsnio autorių, prezidento R.Pakso apkaltos klausimo pakabinimas ant J.Borisovo pilietybės atrodė nepatikimai.

O kokie klausimai buvo ignoruoti apkaltos metu? Prezidento R.Pakso ir kai kurių jam artimų žmonių galimi ryšiai su kontrabandinio verslo atstovais Rusijoje. Nežinia, kodėl tyrimas, prasidėjęs šia skandalinga informacija, vėliau nusuko į šoną. Kai tai atsitiko, R.Paksas turėjo pagrindą teigti kad visa tai yra absurdas ir išlaužta iš piršto. O mums kilo noras atmesti visus kitus kaltinimus, laikant tai tik noru rengti apkaltą.

Išskyrus keletą fragmentų, kad artimi prezidentui žmonės rengė pobūvius Pagėgių pasienio rinktinėje, o pasienio vadovas gėrė kavą su brendžiu Vilniuje, Pušų gatvėje, nieko daugiau neišsiaiškinta. Tik vėliau, girdint informaciją, kad R.Pakso partijos veikėjai, jų aplinkos žmonės pagauti su kontrabanda ar pastebėti šalia jos, tapo aišku, kad tie fragmentai gal ir nebuvo atsitiktiniai. Jų būta ir daugiau. Bet R.Paksas, būdamas prezidentas, nuo jų atsiribojo. Dabar kyla klausimas, kiek tuo žodžiu tikėti. Gaila, kad po apkaltos taip ir nesužinojome, kas tada darėsi su mūsų valstybės siena.

Apkaltai įvykus, apie tai buvo užmiršta. Generalinė prokuratūra nutraukė ir bylą dėl Žemaitijos kelių. Tada vėlgi pats R.Paksas gavo argumentą teigti, jog toje istorijoje nieko nusikalstamo nebuvo. Tik vėliau paaiškėjo, kad prokurorai, kai nemalonė nuslenka nuo kokio nors politiko, nutraukia bylą, daug į ją nesigilindami. R.Paksui apkalta buvo įvykdyta, todėl kam, jų nuomone, reikalingas dar tolesnis tyrimas.

Šiais mėnesiais sukanka dešimt metų, nuo tada, kai įvyko ir baigėsi apkalta. Bet čia ją prisiminiau tik dėl to, kad pasakyti, kas įvyksta šio proceso metu. Apkalta nėra vienintelis ir geriausias būdas stabdyti aukščiausiųjų vadovų savivalę. Jos procese persipina noras rasti tiesą su politinėmis sąskaitomis, o dalis tiesos lieka neišaiškinta. Didelė dalis. Todėl senosios demokratijos Europos šalys prezidento apkaltos netaiko.

Ją gali pakeisti kiti mechanizmai ir praktika, kad būtų galima išsiaiškinti valstybės vadovų neskaidrius darbus. Juo labiau tada, kai ir apkaltai surengti laiko nebelieka.

Esu įsitikinęs, kad nepakanka ir prasidėjusio Seimo komiteto tyrimo dėl galimo politikų poveikio teisėsaugai. Faktas, kad prezidentę paliko buvęs jos patarėjas Nacionalinio saugumo klausimams Jonas Markevičius irgi neturėtų stabdyti tyrimo.

Dabar netrūksta spėliojimų, ar jis buvo pagrindinis asmuo, kuris vadovavo galimai neskaidriai Prezidentūros veiklai, ar tik instrumentu, vykdančiu prezidentės valią. Viską galime išsiaiškinti. Žinoma, tik, jeigu tam nepritrūks politinės valios ir drąsos.

Dalinkis socialiniuose tinkluose!

    6 comments iki Aukščiausios valdžios savivalę pažabotų tik apkalta?

    Atsakyti