Kategorijos

Archyvas

Kaip patys įvertinsime Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai

Bai­gia­si 2013 me­tai. Me­tai, kai Lie­tu­va pa­ju­to, ką reiš­kia ne tik bū­ti Eu­ro­pos Są­jun­go­je, bet ir pir­mi­nin­kau­ti Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) Ta­ry­bai. Kaip mū­sų vals­ty­bė su­si­do­ro­jo su šiuo už­da­vi­niu? Daž­niau gir­di­me ver­ti­ni­mų ne iš už Lie­tu­vos, ta­čiau įdo­mu, ką apie tai ir mes pa­tys gal­vo­ja­me.

Ver­ti­ni­mai iš už­sie­nio taip pat daž­niau­siai per­sa­ko­mi mū­sų vals­ty­bės va­do­vų. Juo­se ne­re­tai jun­ta­mas ne vien no­ras pa­brėž­ti, ką Lie­tu­va pa­da­rė pir­mi­nin­kau­da­ma ES Ta­ry­bai, bet ir sie­kis pa­brėž­ti sa­vo vaid­me­nį šia­me pro­ce­se. Ta­čiau, ma­no įsi­ti­ki­ni­mu, Lie­tu­vos va­do­vų vaid­mens ir in­dė­lio kaip tik trū­ko. Kal­bant apie šį Lie­tu­vos dar­bą pa­brė­žia­ma sėk­min­ga mū­sų par­ei­gū­nų, dir­ban­čių įvai­rio­se mi­nis­te­ri­jo­se, ir dip­lo­ma­tų veik­la. Tai ti­krai džiu­gi­na, nes ro­do ir Lie­tu­vos, kaip vals­ty­bės, bran­dą.

Vis dėl­to dar ne­gir­dė­jau, kad bū­tų kaip nors ypač tei­gia­mai įver­tin­tas Lie­tu­vos aukš­čiau­sių­jų po­li­ti­kų vaid­muo. Ne­nuos­ta­bu. Vals­ty­bės mas­tu, bent ma­no po­žiū­riu, trū­ko tar­pins­ti­tu­ci­nės struk­tū­ros, ku­ri ga­lė­jo ope­ra­ty­viai spręs­ti ki­lu­sius kri­zi­nius klau­si­mus pir­mi­nin­ka­vi­mo ES Ta­ry­bai me­tu, aiš­kaus va­do­va­vi­mo ir stra­te­gi­nės li­ni­jos, kas mums bu­vo svar­biau­si pri­ori­te­tai, ku­rie, be­je, ne kar­tą bu­vo kei­čia­mi.

Pir­mi­nin­ka­vi­mo ES Ta­ry­bai pra­džio­je Lie­tu­vos pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė to­kiais pri­ori­te­tais pa­gal svar­bą įvar­di­jo ES fi­nan­si­nį sta­bi­lu­mą, eko­no­mi­kos au­gi­mą bei nau­jų dar­bo vie­tų kū­ri­mą ir glau­dų bend­ra­dar­bia­vi­mą su stra­te­gi­nė­mis par­tne­rė­mis. Ne tik šio straips­nio au­to­rius lie­pos 2 die­ną „Lie­tu­vos ži­nio­se“ spaus­din­ta­me straips­ny­je, bet ir kai ku­rie ki­ti ko­le­gos su­kri­ti­ka­vo to­kį pri­ori­te­tų iš­dės­ty­mą, nes Lie­tu­va pa­gal sa­vo eko­no­mi­nį pa­jė­gu­mą nė­ra pa­jė­gi spręs­ti vi­sos Eu­ro­pos jau­ni­mo ne­dar­bo, eko­no­mi­kos au­gi­mo prob­le­mų.

Daug na­tū­ra­liau, ver­ti­nant Lie­tu­vos ga­li­my­bes ir pa­tir­tį, svar­biau­siu pri­ori­te­tu bu­vo lai­ky­ti ES Ry­tų par­tne­rys­tę ir vir­šū­nių su­si­ti­ki­mą Vil­niu­je. Ne­tru­kus taip ėmė kal­bė­ti ir mū­sų ša­lies va­do­vai. Ta­čiau Ukrai­nai at­si­sa­kius pa­si­ra­šy­ti aso­cia­ci­jos su­tar­tį su ES stai­ga iš­gir­do­me, kad svar­biau­sia Lie­tu­vai pir­mi­nin­ka­vi­mo me­tu bu­vo su­si­tar­ti dėl ES biu­dže­to. Tai bu­vo pa­da­ry­ta, ir tai yra mū­sų di­de­lė sėk­mė. Ką no­ri­ma ap­gau­ti vėl pa­kei­čiant pri­ori­te­tus? Jei­gu ES Ta­ry­bai pir­mi­nin­kau­tų, pa­vyz­džiui, Ai­ri­ja, iš ku­rios Lie­tu­va pe­rė­mė es­ta­fe­tę, ir at­ei­tų ri­ba, kai rei­kia su­si­tar­ti, ar ai­riai to ne­pa­jėg­tų pa­da­ry­ti?

Ne­se­niai įta­kin­gas Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos dien­raš­tis „ Fi­nan­cial Ti­mes“ par­ašė, kad tiek Lie­tu­va, tiek ir ES mū­sų pir­mi­nin­ka­vi­mo me­tu pa­ty­rė ir ne­sėk­mę. Tu­rė­ta ome­ny­je ta pa­ti Ukrai­na, kad ir kaip bū­tų keis­ta, už­mirš­ta dar ir Ar­mė­ni­ja, ku­ri jau rug­sė­jo pra­džio­je po Ru­si­jos spau­di­mo pa­si­rin­ko ke­lią į Mui­tų są­jun­gą, nors no­rė­tų lai­ky­ti at­vi­ras du­ris ir į ES. Ko­dėl to lai­ku ne­pas­te­bė­jo aukš­čiau­sie­ji Lie­tu­vos po­li­ti­kai, jų par­tne­riai ki­to­se ES ša­ly­se ar Briu­se­ly­je? At­si­pei­kė­ta tik ta­da, kai Ru­si­ja ėmė gra­sin­ti ir Mol­do­vai.

Be­je, bū­tent Mol­do­vą bū­čiau lin­kęs lai­ky­ti di­džiau­sia Lie­tu­vos pir­mi­nin­ka­vi­mo ES Ta­ry­bai sėk­me. Ši vals­ty­bė, o ir Gru­zi­ja, par­afa­vo aso­cia­ci­jos su­si­ta­ri­mą su ES. Ta­čiau su Mol­do­va nuo sau­sio mė­ne­sio ES nu­spren­dė įves­ti ir be­vi­zį re­ži­mą. Tai pri­si­dės prie šios ša­lies in­teg­ra­lu­mo. Da­bar, ma­tyt, ir Pa­dnies­trė­je dau­ge­lis no­rės tap­ti Mol­do­vos pi­lie­čiais. Be to, šis Mol­do­vos su­si­ta­ri­mas su ES yra sti­mu­las dirb­ti ir ki­toms Ry­tų par­tne­rėms.

Vis dėl­to Ukrai­nos at­žvil­giu ne­sėk­mė bu­vo di­de­lė. To­dėl tu­ri­me įvar­dy­ti ir svar­biau­sią prie­žas­tį, kad Lie­tu­vos dip­lo­ma­tai ky­lan­čius klau­si­mus bu­vo pa­lik­ti spręs­ti vie­ni, ne­tu­rė­da­mi už nu­ga­ros su­nkio­sios ar­ti­le­ri­jos, ku­ri pa­gel­bė­tų ki­lus ne­nu­ma­ty­tų prob­le­mų. Ma­ty­da­mi, kad ES Ta­ry­bai pir­mi­nin­kau­jan­ti ša­lis lin­ku­si vi­sus Ry­tų par­tne­rys­tės klau­si­mus spręs­ti už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­tro ly­giu, mū­sų par­tne­riai ES pa­da­rė tą pa­tį. Ru­si­ja tam prieš­prie­šiais kė­lė pre­zi­den­to Vla­di­mi­ro Pu­ti­no po­li­ti­ką ir aukš­čiau­sio­jo ran­go su­si­ti­ki­mus.

Tik Len­ki­ja šį pus­me­tį vyk­dė dip­lo­ma­ti­ją ir aukš­čiau­siuo­ju ly­giu. Ga­lė­jo su­si­da­ry­ti net įspū­dis, kad tai ji, o ne Lie­tu­va pir­mi­nin­kau­ja ES Ta­ry­bai. Li­kus ke­lioms sa­vai­tėms iki Ry­tų par­tne­rys­tės su­si­ti­ki­mo Vil­niu­je, į Kro­ku­vą, o ne į Vil­nių vy­ko Ukrai­nos pre­zi­den­tas Vik­to­ras Ja­nu­ko­vy­čius. Lie­tu­vo­je per šį pus­me­tį jis taip ir ne­ap­si­lan­kė. Len­ki­jos po­li­ti­kų par­eiš­ki­mai do­mi­na­vo Ukrai­nos ži­niask­lai­do­je. Pa­gal juos šio­je ša­ly­je spręs­ta apie Ukrai­nos pers­pek­ty­vas Vil­niu­je. Lie­tu­va šį pus­me­tį bent vie­nu žmo­gu­mi ne­pa­si­rū­pi­no su­stip­rin­ti ir taip ne­gau­sių dip­lo­ma­tų pa­jė­gų Ry­tų par­tne­rys­tės ša­ly­se.

Be to, dar Lie­tu­vos pre­zi­den­tė D.Gry­baus­kai­tė pir­mi­nin­ka­vi­mo me­tu pa­skel­bė gar­sią fra­zę, kad san­ty­kiais su Ry­tais te­gu rū­pi­na­si Vy­riau­sy­bė, o ji dirbs tik su Va­ka­rų ša­li­mis. Ta­čiau Vy­riau­sy­bės va­do­vas Lie­tu­vo­je yra da­bar nu­ša­lin­tas nuo ES po­li­ti­kos, o to, kad pre­zi­den­tė in­ten­sy­viai dirb­tų su ki­tų ES ša­lių va­do­vais, vi­sų pir­ma su Vo­kie­ti­jos kanc­le­re An­ge­la Mer­kel, dėl Ry­tų par­tne­rys­tės, re­zul­ta­tai ne­ro­dė. Ar­ba jos po­vei­kis ko­le­goms ES ša­ly­se ir Briu­se­ly­je daug ma­žes­nis, nei Lie­tu­vo­je tei­gia­ma.

Žvel­giant per ES san­ty­kių su Ukrai­na ir Ar­mė­ni­ja pri­zmę, Ry­tų par­tne­rys­tės su­si­ti­ki­mo Vil­niu­je lai­mė­to­ju, de­ja, ta­po V.Pu­ti­nas, o ne Lie­tu­va ir ne ES. Svar­biau­sia, ką ga­lė­jo Lie­tu­va pa­da­ry­ti pir­mi­nin­kau­da­ma ES Ta­ry­bai, – ge­ri su­si­ti­ki­mo Vil­niu­je re­zul­ta­tai. Ta­čiau ar juos tu­ri­me? Ver­ti­nant šį at­sa­kin­gą mū­sų ša­liai lai­ko­tar­pį, ne­rei­kia už­siim­ti nei sa­vip­la­ka, nei sa­vi­gy­ra. Ne pro ša­lį bū­tų pa­si­mo­ky­ti ir iš ki­tų ša­lių, su­vo­kiant, aiš­ku, sa­vo ga­li­my­bes bei re­sur­sus. Bū­ti­na įver­tin­ti ne tik pa­sie­ki­mus, jų au­to­rius, bet ir spra­gas. Sa­vi­gy­ra, su­skam­bė­ju­si šven­čių die­no­mis, ro­do ne­no­rą mo­ky­tis iš klai­dų.

 

Dalinkis socialiniuose tinkluose!

    25 comments iki Kaip patys įvertinsime Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai

    Atsakyti