Kategorijos

Archyvas

Apgaulingas „Gazprom” meilinimasis

Kai prieš kelias savaites Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius Sankt Peterburge susitiko su Rusijos premjeru Dmitrijumi Medvedevu, jis nustebo išgirdęs, kad Maskva nebemato problemos, jeigu Lietuva įgyvendins ES trečiąjį energetikos paketą.

Be to, Rusija neatsisako svarstyti mažinti dujų kainos Lietuvai. Kas lėmė Rusijos vadovybės ir kompanijos „Gazprom” pozicijos pasikeitimą?

Norint tai suprasti, svarbu įvertinti kitus pastarųjų savaičių ir mėnesių įvykius. Pagrindinis visų jų veikėjas buvo tas pats: Rusijos dujų kompanija „Gazprom”.

Staigmena Lenkijos premjerui

Balandžio 5-ąją „Gazprom” paskelbė naujieną ir Lenkijai: pasirašytas susitarimas dėl antrosios dujotiekio atšakos iš Sibiro nutiesimo per Lenkiją: „Jamal–Europa 2”.

Šis pranešimas buvo netikėtas Lenkijos premjerui Donaldui Tuskui. Anot britų dienraščio „Financial Times”, D. Tuskas nežinojo, kad dujų kompanija „EuRoPolGaz”, kurioje buvusi Lenkijos valstybinė dujų kompanija „PGNiG” turi 48 proc. akcijų, pasirašė tokį susitarimą.

48 proc. akcijų šioje jungtinėje kompanijoje turi „Gazprom”, o likusias 4 proc. akcijų – kompanija „Dujų sistema”, kurią kontroliuoja ta pati „PGNiG”. Bet viską žinojo Rusijos vadovybė.

Pagrindinis šio žingsnio iniciatorius buvo jau ne Rusijos premjeras D. Medvedevas, o prezidentas Vladimiras Putinas. Būtent jis esą davė nurodymą „Gazprom” pasirašyti tokį susitarimą, siekiant dujų tiekimo patikimumo į Lenkiją, Slovakiją ir Vengriją.

Rusija šoka viliotinį

Rusijos taktiniai žaidimai tęsėsi toliau. Balandžio 8-ąją Amsterdame Rusijos prezidentas V. Putinas ir Nyderlandų premjeras Markas Rutte pasirašė susitarimą dėl dujotiekio „Nord Stream”, kontroliuojamo kompanijos „Gazprom”, papildomos atšakos nutiesimo į Nyderlandus.

Bet, kaip paaiškėjo, pagrindinis šio susitarimo tikslas ne Nyderlandai, o daug didesnė Jungtinė Karalystė.

Mat pasirašytame susitarime yra ir punktas apie galimybę pratęsti šią atšaką iki Britų salų per Šiaurės jūrą einantį dujotiekį.

O „Gazprom” vadovas Aleksejus Mileris dar pareiškė, kad yra svarstoma ir galimybė pasiekti britų rinką per Belgiją, kur „Gazprom” valdo vienos energetinės kompanijos akcijas.

„Tokiais veiksmais „Gazprom” stengiasi supriešinti Belgiją su kita ES nare – Nyderlandais.

Jungtinei Karalystei, kaip ir kitoms valstybėms, kur planuojama tiesti dujotiekius, taip pat bus siūloma pasirašyti ilgalaikius kontraktus su „Gazprom”, kad neapsimokėtų ieškoti bet kokios kitos alternatyvos gauti dujų ar jų žvalgytis savo teritorijoje”, – teigė „Jamestown” fondo analitikas Vladimiras Socoras.

Alternatyvos skatina veikti

Šiuos „Gazprom” kompanijos ir Rusijos vadovybės žingsnius vienija tai, kad jie adresuoti šalims, kurios kaip tik nusprendė imtis žingsnių sumažinti savo priklausomybę nuo Rusijos dujų milžino.

„Gazprom” dujų tiekimo sąlygos daugeliui šalių atspindi ne ekonominę realybę, o diktatą. Ypač jeigu šios valstybės neturi kito pasirinkimo. Dabar tas pasirinkimas yra.

Visos minėtos šalys ėmė statyti suskystintųjų dujų terminalus arba planuoti jų statybą. Arba susidomėjo galimybe išgauti dujas iš skalūnų.

Kai kurios, pavyzdžiui, Vengrija, atliko pirmuosius žvalgybos darbus ir suprato, kad dujų išteklių jų teritorijoje, nepaisant visų prognozių, nėra.

Nemažai šalių ruošiasi dujas iš skalūnų išgauti ar žvalgyti, bet susiduria su didele visuomenės priešprieša, kuri Rusiją paskatino veikti. Todėl matome daug patrauklesnį „Gazprom” veidą.

Kremlius – už ekologiją?

Atvykėlius iš Vakarų stebina dūmuose paskendę Rusijos miestai, užteršti vandens telkiniai, juodas ar kokios kitos spalvos sniegas dėl pramoninių atliekų.

Bet dabar Rusijos politikai ir „Gazprom” vadovai lyg tyčia ėmė vis garsiau kalbėti apie pavojų aplinkosaugai Vakarų Europos valstybėse, kurį gali kelti skalūninių dujų išgavimas.

Jungtinių Valstijų dienraščio „The Wall Street Journal” paklaustas, ar jaučia, jog skalūnų dujos jau suduoda smūgį Rusijos dominavimui Europos energetikos rinkoje, Rusijos prezidentas V.Putinas atsakė, kad esą daug svarbiau už viską yra sveikata žmonių, gyvenančių teritorijoje, kurioje išgaunamos šios dujos.

„Gazprom” vadovas A.Mileris neabejoja, kad dėl skalūnų vanduo bus užterštas. Jis tvirtina, kad prancūzai tik dėl to nesutiko imtis šio dujų išgavimo būdo, nes nenori tokio vandens, kokį turėtų gerti šalia vyno taurės.

Jokia britų namų šeimininkė, jei žinotų, kokią grėsmę toks vanduo kelia jos sveikatai, jo manymu, taip pat nepritartų skalūnų dujų išgavimui. Tokia oficiali versija pastaruoju metu įkyriai brukama ir Lietuvoje.

Dideli „Gazprom” nuostoliai

Tačiau skeptikų, kurie abejoja Kremliaus nuoširdžiu susirūpinimu aplinkosauga, netrūksta.

Abejoti skatina ir pati Rusija. Praėjusią savaitę Maskvoje pristatytas pranešimas, kurį parengė analitinis centras prie Rusijos vyriausybės ir Rusijos mokslų akademijos Energetinių tyrimų institutas.

Jo išvada: jei skalūninių ir suskystintųjų dujų suvartojimas pasieks 15 proc., „Gazprom” kils grėsmė. Kaip ir Rusijos biudžetui, kuris iš prekybos dujomis gauna apie pusę visų pajamų.

„Gazprom” vertė jau per keletą metų nukrito nuo 350 mlrd. iki 100 mlrd. JAV dolerių.

Tad nenuostabu, kad Rusijos vadovai paragino „Gazprom” vadovus ką nors daryti, nes jų problemos turi įtakos valstybės biudžetui.

JAV jau aplenkė Rusiją pagal gaunamų dujų apimtį ir jas eksportuoja.

O kas bus, jei tuo pačiu keliu pasuks ir Europa? Jau dabar Rusija priversta mažinti dujų kainas Europos šalims, kurios gali jų gauti iš JAV ar kitų kraštų.

Be to, Rusija praranda vis didesnę šios rinkos dalį, savo sąlygas galėdama diktuoti tik toms šalims kaip Lietuva, kurios kol kas neturi alternatyvių galimybių įsivežti dujų.

Pasigirdus kalboms, kad bus statomas suskystintųjų dujų terminalas Lenkijoje, rusų dujų kainos sausį jai jau sumažintos. Kadangi Lietuva irgi svarsto statyti panašų terminalą, prieš keletą savaičių prabilta ir apie galimą kainų sumažinimą Lietuvai.

Lietuvių kančios atsipirko?

Papildomų problemų Rusijai kelia ir ES sprendimas įgyvendinti trečiąjį energetikos paketą, t.y. atskirti dujų tiekimą nuo transportavimo ir laikymo ir taip apsaugoti vartotojus nuo monopolininkų diktato.

Dar neseniai politologai pripažino, kad Rusija dominuoja Europos energetikos rinkoje, nes joje buvo nedaug nuo Rusijos dujų tiekimo nepriklausomų žaidėjų.

Londone įsikūrusio Europos reformų centro direktoriaus pavaduotoja Katynka Barys sako, kad Rusijai iki šiol pavykdavo suskaldyti ES valstybes dėl energetikos politikos, nes viršų ėmė kai kurių įtakingų ES šalių dvišaliai susitarimai su Rusija.

Bet netikėtai ES rado jėgų imtis bendros politikos Rusijos atžvilgiu, atkreipdama dėmesį į neteisingą jos politiką taikant dujų kainas.

Prancūzų dienraštis „L’Express” pripažįsta, kad pretekstą tam praėjusiais metais suteikė būtent Lietuva. Todėl, matyt, laikydama aukštas dujų kainas mūsų valstybei, kompanija „Gazprom” ir Rusija nusprendė ją pamokyti. Bet mūsų vargai pagelbėjo kitoms regiono valstybėms.

ES ėmė tirti neteisingą Rusijos dujų kainų politiką visų regiono šalių atžvilgiu. Šiandien ši politika jau nebėra tiktai Lietuvos reikalas.

Tad nenuostabu ir tai, kad „Gazprom” dabar labiau nei Lietuva rūpi, kaip įtikinti kitas ES valstybes, pavyzdžiui, Vokietiją, netaikyti ES trečiojo paketo bendriems jų dujotiekiams.

Maskva ašaromis netiki

Prieš keletą metų Maskva manė, kad visos Europos valstybės bus priverstos vienaip ar kitaip įtikti jai, kad gautų dujų „Nord Stream” ar „South Stream” dujotiekiais.

„Šiandien jau aišku, kad jeigu Rusija įgyvendintų visus šių dujotiekių tiesimo planus, galima jų dujų pasiūla daugiau nei 2,5 karto viršytų paklausą Europoje. Todėl „Gazprom” ir skuba užsitikrinti, kad potencialūs jų klientai pasirašytų ilgalaikius kontraktus dėl rusiškų dujų tiekimo.

Bet skalūnai ir suskystintųjų dujų terminalai tam kliudo. Rusija nori įtikinti Europos valstybes, kad tieks joms dujas už daug mažesnę kainą, nei darė anksčiau, kad tik šios nebeieškotų jokių alternatyvų”, – teigė Lenkijos Rytų studijų centro bendradarbis Szymonas Kardas.

Lenkų politologai svarbiausia dujų kainos sumažinimo garantija regione laiko suskystintųjų dujų terminalų statybą arba kitą galimybę gauti ne rusiškų dujų. Esą jei Kremlius matys, kad vieni ar kiti energetiniai projektai stringa, šalims, kurios neturės alternatyvų, dujų kaina vėl galės būti pakelta. O, kaip žinoma, Maskva ašaromis netiki.

Rusijos viltis – stabdžiai

Vienintelė Rusijos viltis šiandien, apie ką kalbėta ir praėjusią savaitę šios šalies energetikų pasitarime Maskvoje, tai skalūnų projekto žlugimas Europoje.

Vienas žinomiausių Rusijos energetikos ekspertų Viačeslavas Kulaginas šiame pasitarime įvardijo priežastis, kurios, jo manymu, gali tai sąlygoti.

Tai šio dujų išgavimo pabrangimas ir technologiniai trūkumai, nepasiteisinusios viltys dėl jų atsargų buvimo kai kuriose Europos valstybėse. Taip pat griežtos ES aplinkosaugos normos ir vis didesnis žmonių susirūpinimas, kad tai pakenks jų sveikatai.

Jeigu būtų nuspręsta visiškai uždrausti skalūnų dujų gavimą ES šalyse, Europai per artimiausius dvidešimt metų reikėtų beveik 100 proc. padidinti gamtinių dujų importą.

O tai tik padidintų šio žemyno valstybių priklausomybę nuo Rusijos dominavimo energetikoje ir politikoje.

Bet dabar „Gazprom” reikia laimėti laiko ir pelnyti Europos žmonių palankumą. Sunku nepastebėti, kad „Gazprom” kampanija prieš skalūnų dujas Europoje veikia visu pajėgumu. Ne išimtis ir Lietuva.

Dalinkis socialiniuose tinkluose!

    7 comments iki Apgaulingas „Gazprom” meilinimasis

    Atsakyti