Kategorijos

Archyvas

Lietuvą gali išjudinti visuomeninis parlamentas

Likus šiek tiek daugiau kaip metams iki Seimo rinkimų ima ryškėti pirmieji partijų bandymai pagerinti savo veidą, stengiantis prisivilioti populiarių visuomenėje žmonių. Ir šie prabyla apie ketinimus sukti į politiką. Ar tai reiškia, kad valstybės pertvarkymo kelias visuomenės rankomis bus paliktas ir vėl nuošalėje? Bet juk net pati geriausia valdžia be visuomenės kontrolės išsigimsta.

Puikiai

Skaityti tolia apie Lietuvą gali išjudinti visuomeninis parlamentas

Giria nėra bulvių laukas

Vasaros pabaiga vėl ėmė lepinti mus gražiu oru, dar galime pasidžiaugti poilsiu gamtoje, bet ar Lietuvos žmonės geba tai daryti pačios gamtos nežalodami. Ar gebame nenaikinti medžių, augalų, gyvūnų, nešiukšlinti ir imti iš gamtos tiek, kiek mums reikia?

Miškas, medžiai, augalai, žolelės turėjo didžiulę svarbą lietuvių gyvenime ir tikėjime. Ar ir dabar šią svarbą jaučiame,

Skaityti tolia apie Giria nėra bulvių laukas

Kuo dar galime didžiuotis be krepšinio?

Dažniausiai kartą per metus vienam mėnesiui Lietuva pasikeičia. Dingsta nusivylimas savo jėgomis, automobiliai gatvėse pasipuošia trispalvėmis, komercinėse televizijose pasirodo laidos apie meilę mūsų kraštui (kartais ir primityvios, nes nėra įpročio tautiškumą skatinančių laidų rengti), žmonės gatvėje ima šypsotis, veiduose spindi tikėjimas Lietuva.

Skaityti tolia apie Kuo dar galime didžiuotis be krepšinio?

Kraujas ir verslas, vėžys ir politika

Ar Lietuvoje sveikatos apsaugos sistema tarnauja žmogui ir jo sveikatai, o gal ir neaiškiems interesams, kai pasiklystama tarp skirtingų žinybų, kartais net balansuojama ties kriminalo riba? Šią vasarą kilo du skandalai: dėl Nacionalinio vėžio instituto ir Kraujo centro.

Kodėl šioje srityje yra tokia netvarka? Kodėl, praėjus daugiau kaip 20 metų, Lietuvos mastu neturime nei vėžio,

Skaityti tolia apie Kraujas ir verslas, vėžys ir politika

Ar lietuviams rūpi savo valstybės likimas?

Savo valstybės laisvę iškovojome sunkiai. Bet paskui atsirado nusivylimas valdžia, savo jėgomis. Sakytum, pasyviai stebime, kai šią valstybę kiti atima iš mūsų.

Prieš dvidešimt metų, Maskvos rugpjūčio pučo dienomis, kaip ir Sausio 13-ąją, Lietuvos žmonės susitelkė ir susirinko į aikštę prie Seimo, kad apgintų savo valstybę. Ar toks susitelkimas buvo paskutinis? Ar šiandien dar esama

Skaityti tolia apie Ar lietuviams rūpi savo valstybės likimas?

Vėl norima Lietuvoje kovoti su nacionalizmu?

Sovietiniais metais už tautos teisę būti šeimininkais savo krašte, už savo valstybę pakilusieji Lietuvos žmonės vadinti nacionalistais. Ar dabar ir Lietuvos valdžia, praėjus daugiau nei dvidešimt metų nuo Sąjūdžio gimimo, tautiškai susipratusius asmenis taip vadins?

Ar išsigąsta tik žodžio „nacionalizmas“, keliančio nemalonias istorines asociacijas, ar paties tautiškumo? O gal ir nacionalinę idėją keliantieji šiandien turėtų

Skaityti tolia apie Vėl norima Lietuvoje kovoti su nacionalizmu?