Kategorijos

Archyvas

Kodėl žmonės išsirinko A.Zuoką?

Bandau suvokti, kas atsitiko. Jeigu Lietuvoje vis labiau, kaip galvojau iki šiol, yra pastebimas žmonių nepakantumas politikų korupcijai ir valdžios savivalei, kodėl Vilniuje tiek daug balsų gavo Artūras Zuokas ir jo koalicija? Už ją, matyt, balsavo ne tik valdžios nuskurdinti asmenys, patikėję visai nerealiais pažadais, kad meras gali padidinti algas iki 6,5 tūkst. litų, bet ir jauni, išsilavinę žmonės. Ką šis fenomenas sako apie Lietuvą ir jos ateitį?

Jau po tokio šoko politiniame gyvenime, kai į Seimą pateko Arūnas Valinskas ir kiti pramogų pasaulio atstovai, reikėjo atlikti išsamesnę šio reiškinio analizę apie motyvus, nulėmusius tokį Lietuvos žmonių pasirinkimą. Tai leistų spręsti apie mūsų visuomenę ir jos būklę.

Galbūt tai bus padaryta į valdžią Vilniuje išrinkus asmenį, su kuriuo susijusi savivaldos, kaip valdžios, turėjusios būti arčiausiai žmonių, kriminalizavimo istorija. Į šį reiškinį negalima žvelgti per simpatijų ar antipatijų prizmę A. Zuokui, bet reikia suvokti balsavusiųjų motyvus, nes tai, matyt, liudija apie gilią dvasinę krizę mūsų valstybėje, kai bet kokias vertybes pakeičia pinigai.

Dažnai šią nuodėmę peršame Vakarų pasauliui, ir tame deja, yra daug tiesos. Ir ten daugelis žmonių suvokia, kad politika nėra labai švarus užsiėmimas, bet vis dėlto, Vakarų valstybėse kyšius organizavęs ar davęs žmogus tuoj pat atsidurtų politikos nuošalėje. Kokia charizmatinė asmenybė jis bebūtų ar kiek daug jis nebūtų pasiekęs praeityje.

Britų aktorius Jeremy Ironsas kalba, kad jam patinka A. Zuokas. Tada pagalvojau: ar šis žmogus buvo įspėtas, kad remia asmenį, teistą už kyšininkavimo organizavimą.

Žinoma, visi supranta, kad klysti yra žmogiška ir jeigu žmogus padarė nusikaltimą praeityje bei tokį savo veiksmą pats pripažįsta, kaip netinkamą, jam gali būti ir atleista. Atleista ne politikų ar teismo institucijų, taikant įvairius draudimus dalyvauti rinkimuose, bet ir pačių žmonių. Todėl ir asmenims, kurie buvo teisti, paliekama teisė po tam tikros pertraukos vėl pretenduoti į valdžią, suvokiant, kad pačius žmones bus nelengva įtikinti dar kartą tokį žmogų išrinkti.

Šia prasme teisinėje demokratinėje valstybėje sutampa ir konkuruojančių vienas su kitu politikų, ir valstybės piliečių požiūris. Jeigu nori gyventi teisingesnėje valstybėje, negali kyšininkų ir korumpuotų politikų rinkti į valdžią, žinoma, jeigu turi platų pasirinkimą, už ką atiduoti savo balsą. Pačių politikų bendruomenėje asmuo, padaręs tokį nusikaltimą, yra laikomas nepageidaujamu ir, jeigu tik yra kokia nors galimybė, su juo yra stengiamasi nesudaryti jokių susitarimų, koalicijų ar vykdyti bendrų darbų.

Niekada neužmiršiu, kaip kardinaliai pasikeitė požiūris į Krašto apsaugos ministrą Audrių Butkevičių ūkanotose Albiono salose, kai paaiškėjo, kad šis žmogus įsivėlė į kyšininkavimo skandalą. Iki to laiko visi sutikti politikai ir diplomatai su gilia pagarba kalbėjo apie jį, prisimindami nuopelnus, kuriant Nepriklausomos valstybės krašto apsaugos sistemą, jo energiją, entuziazmą, todėl iš pradžių su nepasitikėjimu klausė, ar tikrai galėjo būti, kad šis asmuo padarė tokį nusikaltimą. Bet kai šį faktą patvirtino teismas, visos palankios kalbos pasibaigė. Žinoma, laikas gydo ir jeigu po šių įvykių būtų sekę kiti veiksmai, siekiant atstatyti žmonių pasitikėjimą, gal ir būtų atleista.

A. Zuoko komanda prieš rinkimus paleido video medžiagą, kurioje įžymus ir Lietuvoje, britų aktorius Jeremy Ironsas kalba, kad jam patinka A. Zuokas. Tada pagalvojau: ar šis žmogus buvo įspėtas, kad remia asmenį, teistą už kyšininkavimo organizavimą. Jeigu to nesakė, o, matyt, kad ne, nes kitu atveju neįsivaizduoju, kaip britų aktorius būtų parėmęs šį stipriai susitepusį politiką, vadinasi A. Zuokas apgavo ne tik Lietuvos žmones, bet ir J. Ironsą.

Jei kas nors Anglijoje sužinotų, kad britų aktorius parėmė korumpuotą politiką, tai šis aktorius ir pats atsidurtų labai nepalankioje situacijoje. Teisinėje valstybėje, kur gyvena J. Ironsas, yra labai aiškūs ne tik politiko, bet ir žmogaus elgesio standartai. Ir požiūrį į Lietuvą, kurios sostinės meru taptų už kyšių organizavimą nuteistas politikas, ten nesunku prognozuoti.

Bet ar Lietuvoje šie standartai skiriasi nuo Vakarų pasaulio teisinių demokratinių valstybių? Šį kartą jau kalbu ne apie valdžią, bet apie pačius mus. Lietuvos žmones. Juk niekas neįsakė A. Zuoko rinkti į valdžią. Tie, kurie balsavo už šį politiką, tai darė laisva valia. Savo valia.

A. Zuokas turi sugebėjimą pagauti pačias populiariausias kitų žmonių idėjas, jas apvilkti gražiais žodžiais ir pateikti visuomenei jau kaip savas.

Tad kokiais argumentai rėmėsi žmonės, į valdžią rinkdami asmenį, kurio valdymas Vilniuje tapo korupcijos ir prichvatizacijos simboliu. Panašiai, kaip visos Lietuvos mastu premjero Algirdo Brazausko ir jo aplinkos valdymas. Beje, neatsitiktinai šie du politikai daugumą savo tamsių darbų prasukinėjo kartu ir abu kartu įkūnijo įvaizdį, kad valdžia tai yra ir pinigai. Tik anksčiau buvo manoma, kad tai yra tik senosios nomenklatūros palikimas. Dabar aišku, kad, kad jį perėmė ir vis daugiau jaunosios kartos politikų, kuriems simbolis tapo A. Zuokas.

Yra keli paaiškinimai, kiek man teko girdėti, kodėl būtent jauni žmonės rinko A. Zuoką. Šis politikas, be jokios abejonės, daug geriau atrodo savo įpėdinių Viliaus Navicko ir Juozo Imbraso fone, kai kalbama apie energiją ir entuziazmą, novatoriškas idėjas. A. Zuokas turi sugebėjimą pagauti pačias populiariausias kitų žmonių idėjas, jas apvilkti gražiais žodžiais ir pateikti visuomenei jau kaip savas.

Verslo žmonių tarpe jis garsėjo kaip žmogus (panašiai kaip A. Brazauskas), kuris priėmęs sprendimą jį įgyvendins be jokių kliūčių. Visi kiti kartu su juo valdžioje esantys asmenys yra šios aukštesnės valios vykdytojai, su kuriais, žinoma, pasidalinama ir bendrais vaisiais. Neatsitiktinai pažvelgus į A. Zuoko koalicijos sąrašą ten galėjai surasti labai daug žmonių iš tarpo tų, kuriems A. Zuokas kažką davė. Net ir iš meno bei kultūros pasaulio.

Tačiau kyla klausimas, kas geriau valstybės gyvenime: kad ir ne toks ryškus politikas, bet ir ne toks sukčius ar atvirkščiai. Žinoma, A. Zuokui pasiekti tokių gerų rezultatų per šiuos rinkimus labai pagelbėjo ir tai, kad jo paties įpėdiniai ar jų aplinkos žmonės Vilniaus savivaldybėje taip pat įsivėlė į visokias neaiškias istorijas. Ypač liūdna buvo „Tvarkos ir teisingumo“ partijos patirtis valdant Vilnių. Norėjau tikėti, kad jiems žodis , „teisingumas“ bus svarbesnis, nei žodis „tvarka“, kas gali reikšti ir tai, kad triukšmas nekeliamas, kai iš valdžios pelnosi savi. Ir vis dėlto, A. Zuoko „nuopelnai“ korupcijai ir valdžios savivalei Vilniuje yra daug didesni, nei kitų partijų ar politikų kartu sudėjus. Jo valdymą apibūdina ir frazė, kurią sako net A. Zuoką palaikantys: „nesvarbu, kad vogė, bet ir Vilniui gera darė“.

Kai Vilnių pasiekė europiniai pinigai, o užsienio bankai be problemų teikė paskolas statyboms, visų Vidurio ir Rytų Europos valstybių sostinės, net ir kaimyninės – Ryga, Talinas bei Varšuva – taip pat pagražėjo, nors ten A. Zuoko nebuvo.

Ši frazė reiškia dar ir mitą apie tai, kad Vilnius pagražėjo tik A. Zuoko dėka. Bet, kai Vilnių pasiekė europiniai pinigai, o užsienio bankai be problemų teikė paskolas statyboms, visų Vidurio ir Rytų Europos valstybių sostinės, net ir kaimyninės – Ryga, Talinas bei Varšuva – taip pat pagražėjo, nors ten A. Zuoko nebuvo. Negi šis nesugebėjimas palyginti Vilniaus plėtros su kitų kaimyninių valstybių sostinėmis sukūrė tokį stiprų A. Zuoko mitą, privedusį prie to, kad Lietuvos sostinei gali vadovauti už kyšininkavimo organizavimą teistas asmuo, ką sunku įsivaizduoti teisinėje valstybėje.

Juo labiau, aiškiai suvokiant, kad A. Zuoko nusikalstamos veiklos mastai gali būti ir daug didesni, nei šis mažas epizodas. Bet negi kiekvieną apsivogusį ar į kyšių istoriją įsivėlusį politiką, valdininką reikia sodinti, kad visi patikėtų jo kalte? Paprastą žmogų ir už mažesnius nusikaltimus pasodina. Gal ir A. Butkevičiaus kaltę Lietuvoje žmonės įsisąmonino tik jam atsidūrus už grotų.

O jeigu visuomenė pareikalautų teisėsaugos ištirti visas numarintas politikų bylas? Galbūt tai ir reikėtų pareikalauti padaryti? Ne tik A. Zuoko atžvilgiu. Pareikalauti, kad teisėsauga nupūstų dulkes nuo užmestų bylų ir duotų atsakymą, kodėl jos buvo numarintos ar yra vilkinamos iki šiol. Ir kas iš prokurorų, kokiais motyvais remiantis tai darė ir daro. Kodėl teismas priėmė vieną ar kitą sprendimą.

Visuomenė turi žinoti tuos, kurie pagimdo nepasitikėjimą savo valstybe, tuos, dėl kurių veiksmų net ir sukčius gali atsidurti valdžioje. Gal tai ir yra lemiama priežastis, kodėl jauni žmonės balsavo už A. Zuoką? Gal ne vienas iš jų įsitikinęs, jog A. Zuokas nekaltas arba mažiau kaltas už kitus valdžioje, kurioje, kaip jie galvoja, visi vagia?

Jeigu vis dėlto tai yra jų lemiamas apsisprendimo motyvas, tada valstybė tiesiog privalo ne tik priimti įstatymus, kaip atskirti sąžiningus politikus ir valdininkus nuo sukčių, bet ir pasiekti, kad tie įstatymai būtų įgyvendinti. Būdamas politikoje, atsidūręs susikertančių interesų smaigalyje ne vienas gali sulaukti kaltinimų neskaidria veikla iš politinių oponentų ir nepatenkintų verslo grupių, bet tam ir yra teismas, kad neteisingai apkaltintas žmogus įrodytų savo nekaltumą. O tie, kaltieji, išsiaiškinus teisingumą, net jeigu byloms ir suėjo senatis, turėtų pasitraukti iš valdžios. Kitaip nereikia stebėtis, kad iš pačios Lietuvos traukiasi žmonės, o likusieji viskuo nusivylę renka ne tik šoumenus į Seimą, bet ir korumpuotus asmenis į savivaldybes, o po to nusivilia ir vienais, ir kitais, ir gyvenimu savo valstybėje taip pat.

Bet problema gali būti ir daug gilesnė. Gali būti, kad jauni žmonės, augdami valstybėje, kur tiek neteisingumo, jau gyvena mintimi noru patiems patekti į į valdžią ar priartėti prie jos, kad gyventų kaip A. Zuokas ar, pavyzdžiui, Kristina Brazauskienė. Neturte gyvenantiems žmonėms A. Zuokas taip pat imponuoja savo pavyzdžiu, juk iš neturtingos šeimos kilęs jaunuolis galėjo susikurti tokią karjerą ir užsidirbti tokius pinigus. Ir nekyla jiems noro aiškintis, kokiais keliais visas šis turtas įgytas. Galbūt tais keliais vėliau teks eiti ir jiems patiems.

Todėl A. Zuoko išrinkimo Vilniuje fenomenas turėtų būti aliarmo skambutis visai Lietuvai, rodantis, kaip giliai valstybė serga. Bet kuriuo atveju, visa tai toli perauga požiūrį vien tik į šį asmenį. Tai klausimas, ar Lietuvos žmonės nori gyventi teisinėje ir demokratinėje valstybėje, ar patys, jei prieitų prie galios ir pinigų srautų, nepasinaudotų jais.

Dalinkis socialiniuose tinkluose!

    10 comments iki Kodėl žmonės išsirinko A.Zuoką?

    Atsakyti