Kategorijos

Archyvas

Gelbėjimosi ratas skęstantiems pareigūnams

Prasižengusieji aukšto rango pareigūnai ir politikai moka didelius pinigus savo advokatams ir tariasi su jais, kaip užvilkinti bylą iki senaties termino, kad paskui vėl būtų nepriekaištingos reputacijos asmenys.

Žmonės piktinasi tokia situacija, tvirtindami, kad dėl iškreipto senaties termino taikymo Lietuvoje įsiviešpatavo aukštųjų pareigūnų   nebaudžiamumas. Ar galima pakeisti situaciją ir padaryti, kad senaties terminas daugiau nebegelbėtų nusikaltėlių?

Apie senaties termino problemas ir galimus jų sprendimus prie “Respublikos” apskritojo stalo kalbėjosi Teisėjų tarybos pirmininkė Laima Garnelienė, generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis, Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos viršininkas Vytautas Rimkus ir teisininkas Kęstutis Čilinskas.

Kelias į “švarią” reputaciją

- Kokia yra senaties proceso svarba baudžiamajame procese? Jeigu pareigūnas padarė nusikaltimą – iššvaistė ar pagrobė valstybės lėšas, bet jo bylai suėjo senaties terminas, ar toks žmogus laikomas esąs nepriekaištingos reputacijos?

G.Jasaitis: Senaties termino taikymas yra susijęs su baudžiamųjų įstatymų sankcijomis. Jeigu valstybė – prokuratūra ar teismai – nesugeba per tam tikrą laiką, numatytą įstatyme, išnagrinėti bylos, ištirti įvykį ir paskirti bausmę, tai asmuo, šiam laikui praėjus, nebegali būti toliau persekiojamas. Tačiau kai buvo sumažintos sankcijos už tam tikrus prasižengimus naujajame Baudžiamajame kodekse, sumažėjo ir patraukimo baudžiamojon atsakomybėn terminai.

L.Garnelienė: Esant senačiai, baudžiamasis procesas yra iš viso negalimas. Jeigu tik prasidėjo teisminis tyrimas ir suėjo senatis, tai pagal susiformavusią teismų praktiką net negali būti svarstomas kaltumo ar nekaltumo klausimas. Tada procesas turi būti nutrauktas.

- Ir potencialaus įstatymo pažeidėjo reputacija lieka švari?

L.Garnelienė: Pagal įstatymus švari, nes toje byloje jau nebesvarstoma, kaltas asmuo ar nekaltas.

Pagal senąjį Baudžiamojo proceso kodeksą, net ir suėjus senaties terminui, vis tiek būdavo nustatoma, kaltas ar nekaltas asmuo. Žinoma, jeigu suėjus senaties terminui ir būdavo nustatoma kaltė, toks asmuo būdavo atleidžiamas nuo bausmės. Tokių situacijų pasitaikė.

Dabar turime situaciją, kad suėjus senačiai apskritai baudžiamasis procesas yra negalimas. Tai reiškia, kad esant bet kokiai teismo stadijai, kai sueina senatis, išskyrus po kaltinamojo nuosprendžio paskelbimo, procesas turi būti nutrauktas.

Prokurorams yra lengviau, nes jie gali įvairiai skaičiuoti bylos pradžią, bet teismas yra tokioje situacijoje, kurią suformavo įstatymas.

V.Rimkus: Senaties terminas baudžiamojoje byloje automatiškai eliminuoja ir drausminę atsakomybę, todėl žmogus lieka absoliučiai nepriekaištingos reputacijos pagal šį teismo tyrimą. Daugiausia, ką dar galima padaryti, tai iškelti ieškinį ir išieškoti padarytą žalą.

K.Čilinskas: Būtent. Tačiau kai sakome, kad tie asmenys bus be jokios dėmelės dėl senaties termino, tai civiliniame procese jie gali tapti trečiaisiais asmenimis, kurie yra pripažinti kaltais dėl žalos padarymo ir iš kurių regreso tvarka galima išieškoti tą žalą. Vėliau paskui tokius asmenis vilktųsi negeros reputacijos šleifas ir civilinė atsakomybė. Kaip jie to ir nusipelnė.

Kaip užvilkinti bylą?

- Kokiais metodais paprastai yra naudojamasi vilkinant bylas, norint sulaukti senaties termino?

G.Jasaitis: Kokia yra finansinių, ūkinių bylų specifika? Ikiteisminės tyrimo įstaigos – Specialiųjų tyrimų tarnybos ar prokuratūros – pareigūnas, gavęs reikiamą informaciją arba medžiagą, gali vertinti tik teisinius dalykus. Norint įvertinti finansines rizikas ar galimus pažeidimus, reikia gauti specialistų išvadas. Ir kuo daugiau finansinių įvykių arba veiksmų yra tyrinėjama, tuo ilgiau revizoriai tas specialistų išvadas pateikia prokuratūrai. Taip procesas gali tęstis metus ir daug ilgiau, o mes tampame šios situacijos įkaitais.

L.Garnelienė: Revizijos ir specialistų išvadų gavimas iš tikrųjų užima labai ilgą laiko tarpą. Tačiau kai byla atkeliauja į teismą, prasideda ypatingas šokis. Pavyzdžiui, paaiškėja, kad kuris nors specialistas davė blogą išvadą.

Tada prašome skirti ekspertizę, kurią galbūt reikėjo atlikti dar ikiteisminiame tyrime, bet kartu ją atlikti buvo labai sudėtinga. Kai paskiriame ekspertizę, ir vėl praeina laiko, o senaties termino laikrodis tiksi.

Apskritai reikėtų supaprastinti ekspertizių skyrimą esant ikiteisminio tyrimo stadijai, nes ekspertizei atlikti reikia ir prokuroro leidimo, ir ikiteisminio tyrimo vykdytojo kreipimosi, paskui dar sulaukti teisėjo sprendimo, skirti tą ekspertizę ar neskirti. Taip viskas ir užvilkinama. O paskui prasideda analogiška situacija dėl ekspertizės skyrimų teisme.

- Matyti, kad vilkinti teismo procesus galima ne tik šiais būdais, bet ir pasinaudojant nesąžiningais ikiteisminių įstaigų pareigūnais. Pavyzdžiui, slepiant informaciją. Ar įstatymuose yra numatyta atsakomybėtokiems pareigūnams ir, jei yra numatyta, ar buvo nubaustų?

G.Jasaitis: Tokių atvejų yra labai daug, ir dažniausiai apsiribojama tarnybinių nuobaudų skyrimu arba atleidimu iš tarnybos. Aišku, kad kas nors už tokius veiksmus būtų nubaustas baudžiamąja atsakomybe, aš neatsimenu.

K.Čilinskas: Manau, kad šioje vietoje gana didelė problema yra ta, kad baudžiamųjų bylų skaičius milžiniškas ir nesugebama pasirinkti prioritetų tarp tų bylų. Remiantis oficialia statistika, tokių nebaigtų bylų yra apie 100 tūkst., o tas skaičius vis auga ir didėja.

Dažnai matyti, kad byloje nepakanka ekspertų, tyrimas daromas ilgai, o daugiausia problemų kyla dėl prioritetų skirtingo kalibro bylose. Plika akimi matyti, kad visos lėšos ir daug dėmesio skiriama smulkioms detalėms. Ir net ne visiškai teisėtoms baudžiamosioms byloms.

Pavyzdžiui, ne kartą buvo viešinta, kad Kauno pareigūnai iš Ekonominių tyrimų tarnybos buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad jie veikė kaip užsakymų stalas. Kišosi į civilines bylas, sprendė civilinius ginčus tarp šalių ir eikvojo daugelio ekspertų darbą bei laiką. Kai ateina bylų, kuriose figūruoja stambus valstybės lėšų iššvaistymas, tai per tas kitas bylas dar labiau užstringa jų nagrinėjimas.

- Kaip čia atsitinka, kad byla iš baudžiamosios perkvalifikuojama į administracinę, kur mažesnė atsakomybė ir, svarbiausia, trumpesni senaties terminai?

G.Jasaitis: Taip ir atsitinka. Jeigu nebuvo realizuota baudžiamoji atsakomybė, jeigu nepakako duomenų viešajam interesui ginti, tai liko mokesčių administravimo byla. Bet ir jai baigti pritrūko termino.

- Pritrūko laiko ar noro baigti tą bylą?

V.Rimkus: Administracinei bylai senaties terminas yra tik metai, ir tas terminas baigiasi taip greitai, kad byla net nespėja įsibėgėti.

Ar galima stabdyti bylas?

- Ar yra atvejų Lietuvos teisinėje praktikoje, kai senaties terminas netaikomas arba sustabdomas?

G.Jasaitis: Vienintelis atvejis, kai senaties terminai sustoja, yra tada, jeigu asmuo padaro naują nusikalstamą veiką ir ima slapstytis nuo teisėsaugos.

- O prailginti?

G.Jasaitis: Prokuratūra buvo pateikusi Seimui keletą projektų, kuriuose mes siūlėme neskaičiuoti arba sustabdyti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn terminus nuo to momento, kai byla patenka į teismą. Bet praėjusios kadencijos Seime tie projektai taip ir liko be atsako.

Mūsų pozicija yra tokia, kad jeigu bylą pavyko ištirti ikiteisminėje įstaigoje ir perduoti ją teismui, tai tada bylos laikas, žvelgiant per senaties proceso prizmę, turėtų sustoti, kol byla yra teisme. Gynybos pusė paprastai jeigu mato, kad už padarytą veiką yra nedidelė sankcija, iš karto pradeda skaičiuoti ir žiūrėti, ką galima padaryti per bylos eigą, kad būtų įveikti tie baudžiamosios atsakomybės terminai. Ir tiek ikiteisminiu lygmeniu, tiek vėliau teismuose stengiasi vilkinti procesą teikdami įvairius skundus. Tokia pat situacija galima esant apeliacinei ir kasacinei stadijai, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

L.Garnelienė: Pagal senąjį Baudžiamąjį kodeksą mes galėjome skaičiuoti senatį iki kaltinimo pareiškimo. Pateikus prokurorams ar kitoms ikiteisminio tyrimo institucijoms kaltinimą, buvo sakoma, kad kaltinimas asmeniui yra pateiktas, ir viskas. Nepaisant to, kada ta senatis sueis, tokio asmens byla turi būti tiriama iki galo, nagrinėjama teisme ir turi būti paskirta bausmė.

Tačiau Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, kad kaltinimo pateikimas nėra patraukimas baudžiamojon atsakomybėn. Patraukimas baudžiamojon atsakomybėn yra apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo data. Todėl vienintelė galimybė ką nors pakeisti šitoje situacijoje yra priimti prokurorų siūlymą dėl to termino sustabdymo. Bet dėl to turi apsipręsti įstatymų leidėjai.

G.Jasaitis: Senaties skaičiavimas prasideda nuo nusikalstamos veikos padarymo momento. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, jeigu valdininkas prieš kokį dešimt metų švaistė ar pasisavino turtą, tačiau mes šią informaciją iš kontrolės institucijų gausime jau praėjus senaties terminui, jo persekioti tiesiog negalėsime.

O jeigu atsisakytume senaties termino?

- Yra politikų ir pareigūnų, tvirtinančių, kad jeigu senaties termino būtų atsisakyta, tai prieštarautų europinei teisei. Bet ar tai nėra tik baimė, kad vieną dieną aukšto rango valstybės turto grobstytojai šio gelbėjimosi rato gali netekti?

V.Rimkus: Pavyzdžiui, anglosaksų praktikoje nėra senaties termino. Ypač kalbant apie korupcinius nusikaltimus.

G.Jasaitis: Vokietijoje taip pat.

L.Garnelienė: Visiškas senaties termino panaikinimas galbūt ir prieštarautų tam tikroms Europos Sąjungos normoms. Bet jo prailginimas ar atsisakymas kai kurioms nusikaltimų rūšims tikrai neprieštarautų.

Turime prisiminti ir tai, kad yra momentų, kai visame pasaulyje taikomas senaties terminas. Tai yra susiję su genocidu, nusikaltimais žmonijai. Įstatymų leidėjai yra laisvi nustatyti ilgesnius terminus ir toms byloms, kurios yra labai svarbios kiekvienai valstybei, pavyzdžiui toms, apie kurias mes čia kalbame.

G.Jasaitis: Visiškai atsisakius senaties termino gali kilti tik viena problema – jeigu tyrimas ir procesas užsitęstų pernelyg ilgai. Bet tai vienintelis aspektas, kuris galėtų būti siejamas su terminais.

Ką reikėtų daryti?

- Kokie čia įstatymai turėtų būti keičiami, kad to gelbėjimosi rato politikams ir kitiems aukštiems valstybės pareigūnams neliktų už padarytus nusikaltimus ir žalą valstybei bei jos piliečiams?

G.Jasaitis: Tai Baudžiamasis kodeksas ir Baudžiamojo proceso kodeksas, kur turėtų būti numatytos procedūros, kaip pratęsiamas bylos nagrinėjimo terminas, ar jis gali būti sustabdytas, kad byla teismuose nesulauktų senaties. Atitinkamai turėtų būti padaarytos pataisos dėl terminų skaičiavimo tvarkos.

K.Čilinskas: Manyčiau, reikia kalbėti ir apie civilinę atsakomybę. Nežinia, ar Seimas ryšis padaryti tas pataisas, apie kurias čia kalbėta dėl senaties termino baudžiamosiose bylose, bet kol to nėra, galima pasinaudoti kai kuriais civilinių bylų teikiamais pranašumais. Juk jeigu drausminei ir baudžiamajai atsakomybei sueina terminai, lieka dar civilinė atsakomybė.

Pagal Civilinį kodeksą irgi yra senaties terminai, bet ten parašyta, kad esant svarbiai priežasčiai tas terminas yra atnaujinamas. O tokių priežasčių tikrai galima rasti, ir tada prasikaltusieji neišvengs atsakomybės.

O dabar pakliūvame į situaciją, kad baudžiamajai bylai sueina senaties terminas, o civilinė atsakomybė neliečiama. Tad išlieka dviguba problema: pažeidžiami valstybės interesai, nes neatlyginama padaryta žala, ir atsakomybės jokios nebėra. O visi žmonės mato, kad prasikaltusiems aukštiems valstybės pareigūnams nėra jokios atsakomybės: ką nori, tą jie ir daro.

Alvydas MEDALINSKAS

Dalinkis socialiniuose tinkluose!

    26 comments iki Gelbėjimosi ratas skęstantiems pareigūnams

    Atsakyti