Kategorijos

Archyvas

Išbandymų metas Lietuvos mokslų akademijai

Valdžia atsisako įrašyti Mokslų akademiją į Mokslo ir studijų įstatymą kaip vieną svarbiausių šalies mokslo institucijų, atliekančių ekspertinį vaidmenį. 56 proc. sumažintas šios institucijos biudžetas. Kodėl? Ar žinant tokius faktus galima kalbėti apie Lietuvos mokslų akademijos išlikimą?

Apie tai prie „Respublikos“ apskritojo stalo susitiko padiskutuoti švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, Mokslų akademijos prezidentas akademikas Zenonas Rudzikas, Vilniaus universiteto rektorius akademikas Benediktas Juodka ir Jaunųjų mokslininkų asociacijos viceprezidentas Tomas Žalandauskas.

Požiūris į Mokslo akademiją

Alvydas Medalinskas (toliau – A.M.): – Ministre, kodėl naujoji valdžia Mokslų akademiją atsisako paminėti įstatyme kaip vieną svarbiausių mokslinių ekspertinių organizacijų Lietuvoje?

Gintaras Steponavičius (toliau – G.S.): – Tai ne mūsų iniciatyva. Jau ankstesnės Vyriausybės parengtame įstatymo projekte Mokslų akademija nebuvo paminėta.

Aš vadovaujuosi nuostata, kad nebūtina įstatyme minėti instituciją. Ne tai nulemia jos statusą. Mokslų akademija turi savo statutą, kuris yra tvirtinamas Seimo, ir tai yra pagrindinė šios institucijos garantija, pabrėžianti jos išskirtinumą šalia kitų ekspertinių mokslo institucijų. Ji yra ir savarankiškas asignavimų valdytojas, turintis atskirą eilutę.

Vertinu akademijoje susibūrusius iškilius mokslo žmones kaip stiprų potencialą. Bet ši viena svarbiausių ekspertinių institucijų Lietuvoje galėtų būti labiau aktyvesnė ir įnešti didesnį indėlį nei iki šiol.

Nėra išankstinių nusistatymų dėl akademijos perspektyvos. Ji turi ir gali gyvuoti, tačiau nemažai priklauso nuo to, kiek ir kokie pokyčiai palies mokslo finansavimą. Norėtume matyti akademiją, kuriai ir toliau bus skiriamas biudžetinis finansavimas, aktyviai dalyvaujančią įvairiuose ekspertiniuose projektuose, kur bus skirtos papildomos lėšos.

Zenonas Rudzikas (toliau – Z.R.): – Tačiau dabar galiojančiame įstatyme mes esame paminėti. Be to, paskutiniame praėjusios kadencijos Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdyje buvo pritarta akademijos įtraukimui ir į naująją įstatymo redakciją. Todėl dabartinį įstatymo projektą, kur akademija yra net nepaminėta, mūsų žmonės traktuoja kaip tam tikrą akademijos, institucijos ir jos statuso, pažeminimą.

Nesuprantu, kodėl Mokslo ir studijų įstatyme negalima paminėti Mokslų akademijos? Estijoje analogiškame įstatyme yra ne tik punktas apie Mokslų akademiją, bet ir atskiras įstatymas. Galbūt ir Lietuvoje reikėtų analogiško įstatymo?

Juk mes, kaip ekspertinė organizacija, dalyvaujame ne tik formuojant Europos mokslo tarybą, bet ir kuriant visos Europos Sąjungos mokslo politiką. Todėl būtų visiškai natūralu įtraukti Mokslų akademiją ir Lietuvoje į įstatymą atlikti panašias funkcijas. Tai nuramintų akademinę bendruomenę.

A.M.: – Gerbiamas rektoriau, jums teko ne vienus metus vadovauti Mokslų akademijai. Ar ši institucija turėtų nusipelnyti ypatingą vietą Lietuvos teisinėje sistemoje?

Benediktas Juodka (toliau – B.J.): – Man teko vadovauti akademijai Lietuvos nepriklausomybės pradžioje, kai įvyko lūžis Lietuvos mokslo sistemoje ir tada teko tiesiog gelbėti akademiją. 10 metų buvau Mokslų akademijos prezidentu. Ši patirtis leidžia teigti, kad buvo padarytos kai kurios klaidos.

Vienas pirmųjų mūsų Nepriklausomybės įstatymų buvo Mokslų ir studijų įstatymas, kuriuo valstybė parodė, kad mokslo srityje norėjo įvykdyti reformas. Jos tęsiasi iki šiol. Tačiau viena iš tos reformos klaidų buvo ta, kad to meto Mokslo ir studijų įstatyme Lietuvos mokslų akademija su visais institutais suvokta kaip sovietinis reliktas, kurį reikia sunaikinti.

Siekiant to, institutai buvo atskirti nuo Mokslų akademijos, tačiau teigiamų dalykų ta reforma nedavė – atskirti institutai nepasidarė stipresni. Priešingai, jie pradėjo skaldytis. Kūrėsi naujos aukštosios mokyklos. Dabar turime gremėzdišką sistemą su 50 aukštųjų mokyklų ir 35 valstybiniais institutais.

Bet reikia suvokti, kad akademija su institutais jokiu būdu nėra sovietinis reliktas. Taip, Tarybų Sąjungoje buvo tokia sistema. Kinijoje taip pat, bet ji buvo ir Taivanyje, kuris nėra komunistinio palikimo dalis. Tokia pat sistema ir Austrijoje bei Olandijoje. Visiems žinoma Vokietijos Makso Planko akademija, kuriai priklauso apie 80 institutų.

Aš esu už tai, kad, darant reformas, reikia galvoti apie pasekmes. Jokios koordinacijos tarp tų valstybinių institutų nebėra, kaip buvo anksčiau, kai jie buvo Mokslų akademijos dalimi.

Daugelyje pasaulio valstybių vyrauja personalinis akademijų modelis, kur akademijos panašios į klubus. Lietuvos mokslų akademijos statusas šiandien yra kažkur tarp Mokslų akademijos su institutais ir Mokslų akademijos, kaip klubo. Bet buvo savo niša. Kaip ekspertinės institucijos. Tad būtų neetiška, jeigu Mokslo ir studijų įstatyme neliktų paminėta Mokslų akademija. Net 1991 m. įstatyme, davusiame pradžią šiai reformai, Mokslų akademija buvo priskirta prie mokslo ir studijų institucijų sistemos. 2000 m. įstatymo redakcijoje Mokslų akademija išimta iš šitos sistemos, tačiau jai palikta ekspertinė funkcija. O dabar negi norima ir šią funkciją panaikinti?

Tomas Žalandauskas (toliau – T.Ž.): – Viena iš pagrindinių problemų yra tai, kad mes pradedame kažką daryti ir nebaigiame. Tas pats padaryta ir su institutų bei akademijos sistema. Buvo pradėta demontuoti ir nebaigta. Nebuvo sukurta nauja mokslo institucijų sistema.

Aišku, kad tokia elitinė mokslininkų organizacija, kaip akademija, yra reikalinga Lietuvoje, bet jos buvimas išskirtine biudžetine įstaiga yra nesusipratimas. Juk iš esmės dabar ji yra klubinė organizacija. Tu gali tapti jos nariu, jeigu tave pripažįsta kiti nariai. Yra daugybė panašių klubų. „Rotary“ klubas. Fizikų draugija. Biochemikų draugija.

Tokiai elitinei organizacijai ir valstybė galbūt galėtų teikti paramą, tačiau reikia surasti būdą ir tuos institutus kontroliuoti, koordinuoti.

Tačiau akademijos buvimas biudžetine įstaiga su tiesioginiais asignavimais yra nei šis, nei tas, palyginti su visomis kitomis organizacijomis, kurios irgi, matyt, vertos pagarbos. Negi dabar visas organizacijas surašysime į įstatymą? Mokslų akademija – tai tik viena iš kitų organizacijų, nors turinti ir specifinę istoriją. Bet istoriją turi ir skautai.

Valdžios žvilgsnis krypsta į Mokslo tarybą

A.M.: – Ministre, sakykite, ar tie 51 proc., nurėžti nuo Mokslų Akademijos biudžeto, iš viso dingsta iš mokslo finansavimo sferos, ar yra perduodami pagal naują viziją kitai institucijai?

G.S.: – Šalia Mokslų akademijos yra Mokslo taryba, kur yra įtvirtintas platus mokslininkų atstovavimo principas. Po reformos Mokslo tarybos funkcijos plėsis. Mes necentralizuojame sistemos ir netelkiame galios ministerijos ar valdžios rankose, bet suteikiame daugiau galių mokslininkų savivaldai ir autonomijai stiprinti. Dažnai iki šiol buvo remiama ne veikla, o institucijos. Dabar siekiame, kad didėtų konkursinio finansavimo dalis ir mažėtų institucinis rėmimas. Sumažintas finansavimas Mokslų akademijai ir yra su tuo susijęs. Tai nėra vien taupymo dalykai. Šios lėšos yra perkeltos į konkursinį arba programinį finansavimą. Per Mokslo tarybą. Mes norime remti veikiančius ir turinčius iniciatyvas mokslininkus, taip pat išlaikome ir akademijos statusą kaip pagarbos ženklą nusipelniusiems akademijos nariams, ir finansavimas lieka nemažas.

Vyraujanti Europos praktika tokia, kad arba akademijų formavimo principai yra kitokie, arba tai yra garbės reikalas, ir daug kur yra net susimokama, kad būtų galima tapti garbės nariu. Tie patys suomiai negauna iš biudžeto negauna nieko, bet jų vaidmuo ir įtaka mokslo politikos srityje yra labai didelė. Svarbu, kad pati Mokslų akademija rodytų iniciatyvą, patvirtindama, kad yra viena iš stipriausių ekspertinių institucijų Lietuvoje.

A.M.: – Jūs minėjote išaugsiantį Mokslo tarybos vaidmenį. Kodėl jis išauga? Ar jūs negalėtumėte numatyti funkcijų pasiskirstymo tarp šių dviejų institucijų, kaip yra kitose Europos valstybėse?

G.S.: – Mokslo tarybos vaidmuo iš tikrųjų didėja. Didesnės lėšos bus programinio finansavimo keliu perskirstomos per Mokslo tarybą. Dalis tokių lėšų bus perduodama ir iš ministerijos. Be to, reformoje numatyta, kad, pertvarkius dabartinį Valstybinį studijų ir mokslo fondą, atsiras Mokslo tarybai pavaldus Mokslo fondas. Tai pasaulinės praktikos perėmimas, orientuotas į rezultatus, o ne į institucijų išlaikymą.

Z.R.: – Bet Mokslo taryba tampa labiau pinigus mokslui skirstančia institucija. Ir galbūt vienoje toje pačioje institucijoje sutelkti ir pinigų paskirstymą, ir kontrolę, ir ekspertinę funkciją būtų nelogiška.

Mokslo taryba labai gerai organizuoja konkursus, bet projektų ekspertizė galėtų būti patikėta Mokslų akademijai. Juk ji kasmet nemokamai atlieka apie 700 įvairių ekspertizių, jos narių mokslinė produkcija gerokai viršija Lietuvos mokslininkų vidurkį.

G.S.: – Projektų ekspertizę paprastai pasaulyje atlieka nepriklausomi ekspertai. Natūralu, kad tarp jų bus ir akademikų, nes jų įdirbis atskirose srityse yra neabejotinas.

Z.R.: – Bet ekspertus kas nors juk turi parinkti. Galima iš anksto žinoti, kad tas ekspertas padarys neigiamą išvadą, o tas – teigiamą. Ir taip galima iš anksto gauti sau norimą rezultatą, nors iš paviršiaus viskas atrodys gerai. Juk vis tiek ekspertai vertina.

G.S.: – Mes matome rimtos ekspertinės institucijos potencialą Mokslų akademijoje. Tačiau vis tiek, jei kalbama apie ekspertinės funkcijos suteikimą Mokslų akademijai, tai turėtų būti keičiami tokios institucijos su formavimo principai, nes

Mokslo tarybos formavimo principas yra atstovaujamasis ir ši institucija tvirtinama Seimo sprendimu. Atsižvelgiant į įvairių mokslinių bendruomenių, draugijų pasiūlymus. Šie žmonės toliau patys be valdžios tarpininkavimo ar įsikišimo sprendžia visus dalykus. Mano supratimu, tai yra labai skaidri sistema.

T.Ž.: – Klubinio pobūdžio organizacijoms yra nebūdingos valstybinės funkcijos. Tokiais principais pagrįsta Mokslų akademija tik nedemokratiškose valstybėse gali turėti tokį svarbų vaidmenį. Galiu atsiprašyti akademikų, jeigu tas mano požiūris į Mokslų akademiją užgauna juos ar jų kolegas, tačiau vis tiek turiu pasakyti, kad Mokslų akademija, kaip klubinė organizacija, atlieka panašų vaidmenį, kaip ir kitos organizacijos.

B.J.: – Kas gali pasakyti, kad Paryžiaus akademija yra eilinė klubinė institucija? Arba Švedijos karališkoji akademija, kuri skirsto Nobelio premijas? Tai yra elitinės institucijos.

Z.R.: – Vokietijos vyriausybė paskyrė Mokslų akademiją pagrindine savo ekspertine institucija. Bet Mokslo taryba – tai įsakymu skiriami žmonės, parenkami į tas pareigas iš pasiūlytų, ir Seimas tvirtina.

G.S.: – Tai yra tik sklandus atstovavimo užtikrinimas.

Z.R.: – Aš, kaip mokslininkas, galiu atstovauti tik sau. Ir jeigu aš pasirašau ties kokiu nors ekspertiniu vertinimu, tai aš atsakau savo garbe, autoritetu, savo žiniomis. Kiti akademijos nariai, jeigu jie atlieka ekspertizę, jie irgi savo geru vardu atsako.

Dabar vyks rinkimai į akademijos narius. Po tris kandidatus į vieną vietą. Galėtų būti ir daugiau, bet reikalavimai labai dideli. Esame maža šalis ir turime rasti būdą, kaip efektyviausiai panaudoti savo mokslinį potencialą.

B.J.: – Pritariu reformai dėl Mokslo tarybos, kuri perėmė ne tik ekspertinę funkciją, bet ir konkursinį finansavimą. Europoje paprastai pagrindinė Mokslo tarybos funkcija yra finansų paskirstymas. Pritariu naujai Mokslo tarybos misijai, bet su jos formavimu negaliu sutikti.

Jeigu sakote, kad akademijoje patys akademikai susirenka ir save išrenka, tai irgi nėra tiesa. Institucijos atrenka geriausius.

Dabar, kai paskelbtos trys vietos, universiteto senatas prašo fakultetų tarybų apsvarstyti, kuris mokslininkas yra geriausias toje srityje, ir mes universiteto viduje svarstome kandidatūras. Tik paskui teikiame rinkimams.

Mokslų akademijoje išlaikomas atstovavimo principas. Mokslo taryba turi puikią nišą, kaip ir daugelio Europos valstybių Mokslo tarybos, bet tai ne ekspertinė funkcija. Kiekviena civilizuota valstybė turi savo nacionalinę akademiją ir tai yra tos valstybės civilizuotumo požymis.

Mokslų akademijos perspektyvos

A.M.: – Ką manote apie tolesnes Mokslų akademijos perspektyvas? Vis dėlto ar ne laikas skambinti pavojaus varpais ir kelti klausimą: būti ar nebūti Mokslų akademijai Lietuvoje?

B.J.: – Man neramu, kad dėl to, jog Mokslų akademija būtų įrašyta prie ekspertinių institucijų Mokslo ir studijų įstatyme, kyla tiek daug problemų. Aš įžiūriu galimas blogas pasekmes ir nesu tikras, ar po penkerių metų dar bus finansavimas šiai institucijai. O jeigu taip atsitiks, tada nebeliks nieko.

G.S.: – Laisvos visuomenės konstitucinius pamatus atitinkanti tikrovė yra tokia, kad mes norime paskatinti tik pačius geriausius mokslininkus būti ekspertais.

Starto pozicijas tokiai išskirtinei funkcijai išlaikyti Mokslų akademija turi daug geresnes nei bet kuri kita mokslininkus vienijanti organizacija. Ši institucija ir toliau gaus valstybės finansavimą, tik tas finansavimas bus mažesnis.

Tai yra kompromisinis siūlymas tarp tų požiūrių, kuriuos mes girdime iš daugelio mokslo institucijų.

B.J.: – Akademija negali niekur dingti, nes tai yra vienas iš civilizuotos valstybės rodiklių. Tai supranta net Afrikoje. Kitas dalykas – funkcijos ir statusas. Esant ekonomikos sunkmečio sąlygomis, finansavimas gali būti sumažintas.

Z.R.: – Bet mums nubraukti 56 proc. Tenka atleisti dalį darbuotojų. Didelė gaunamo finansavimo dalis buvo skiriama kūrybingiausiems Lietuvos mokslininkams skatinti. Dabar esame priversti stabdyti ar bent siaurinti tas programas. Ir tai vyksta tada, kai tiek Europos Sąjungos, tiek ir Lietuvos valdžia skelbia prioritetu mokslo žiniomis paremtos ekonomikos ir visuomenes kūrimą…

G.S.: – Tos lėšos niekur nedingo. Jos tik perkeltos į kitas mokslo finansavimo eilutes.

B.J.: – Ministre, mes gerbiame jūsų požiūrį į čia išdėstytus dalykus. Jūs teigėte, kad jaučiate pagarbą Mokslų akademijai, jos mokslininkams, bet nenorite visko surašyti įstatymuose. Tačiau šiandien yra viena politinė valdžia, ryt kita, o poryt – trečia. Jeigu įstatyme neliks paminėtos Mokslų akademijos, nėra garantijos, kad vėliau neliks ir supratimo apie Mokslų akademijos svarbą. Įstatymas tam ir yra įstatymas, kad juo vadovautųsi pilietinė visuomenė, nepriklausomai nuo valdžios kaitos. Tad kviečiame jus įtraukti Mokslų akademiją į Mokslų ir studijų įstatymo naująją redakciją.

Z.R.: – Taip būtų parodyta pagarba akademinei bendruomenei.

Alvydas Medalinskas

Dalinkis socialiniuose tinkluose!

    16 comments iki Išbandymų metas Lietuvos mokslų akademijai

    Atsakyti