Kategorijos

Archyvas

Ar esame naujo hibridinio karo liudininkai?

Tai, kas įvyko Paryžiuje ir sukrėtė ne vien Prancūziją, bet ir visą Europą bei pasaulį, galima būtų vadinti tiesiog baisiais teroro aktais, pražudžiusiais per 130 taikių žmonių. Vis dėlto ir Prancūzijos prezidentas, ir Romos popiežius pavadino juos karu. Matyt, tikrai laikas kalbėti apie hibridinį islamistų karą prieš Vakarus.
Iki šiol apie hibridinį karą daugiausia šnekėta po agresyvių Vladimiro Putino veiksmų Ukrainoje. Kremlius nesiryžo surengti atviros karinės agresijos, nes suvokė galimas tokio žingsnio pasekmes.

Šarm aš Šeicho oro uostas – ne vienintelis, kuriame kyla grėsmė

Vis mažiau abejonių lieka, kad Rusijos kompanijos „Kogalymavia“ lėktuvas „Airbus A321“ , skridęs iš Šarm aš Šeicho kurorto Egipte į Sankt Peterburgą, buvo susprogdintas virš Sinajaus, o nepatyrė katastrofos dėl prastos techninės būklės.

Tai pirmoji pripažino Didžioji Britanija, o vėliau ir kitos Vakarų šalys, tvirtindamos, kad remiasi ne tik ekspertų išvadomis, bet ir perimtais islamistų tarpusavio pokalbiais. O suvokę šį faktą, nurodė nedelsiant savo šalies avialinijoms nutraukti skrydžius į šį regioną ir rekomendavo tai padaryti savo šalių turizmo kompanijoms.

Skaityti toliau apie Šarm aš Šeicho oro uostas – ne vienintelis, kuriame kyla grėsmė

Be dialogo bus sunku išspręsti prokuroro problemą

Praėjusią savaitę įvyko prezidentės Dalios Grybauskaitės ir Seimo valdybos susitikimas, kuriuo buvo siekiama išeiti iš aklavietės sprendžiant Generalinio prokuroro paskyrimo problemą. Tačiau po šio susitikimo išgirdus politikų pareiškimus lieka klausimas, kas tai buvo: dialogo paieška ar tik jo imitacija.
Po susitikimo su Seimo vadovybe prezidentūra pareiškė, kad generalinį prokurorą reikia paskirti dar šiemet. Esą situacija, kai prokuratūrai vadovauja laikinasis vadovas, negali trukti taip ilgai. Tačiau jokių konkrečių kandidatų į generalinius prokurorus prezidentė D. Grybauskaitė nepateikė, tik pasakė, kad su kai kuriais jų vyksta pokalbiai. Dar prezidentūra priminė, kad, pagal Konstituciją ,atsakomybė už generalinį prokurorą tenka ir Seimui, kuris pritaria pateiktai kandidatūrai. Skaityti toliau apie Be dialogo bus sunku išspręsti prokuroro problemą

Sostinėje J. Basanavičių galime pagerbti tik kapinėse

Visų Šventųjų ir Vėlinių dienomis daug žmonių traukė ne tik prie savo artimųjų kapų, bet ir pagerbti mūsų valstybei nusipelniusių asmenybių atminimo. Ir vėl daugybė žvakučių liepsnojo prie Jono Basanavičiaus kapo. Žmonės supranta, kas yra Lietuvos valstybės kūrėjas ir tautos patriarchas. Valdžia – vis dar ne.
Daugiau kaip 25 metus gyvuojančios atkurtos nepriklausomos Lietuvos sostinėje iki šiol nėra paminklo žmogui, kuriam visų pirma turime būti dėkingi už nepriklausomybę.

Moderni pagarba mirusiajam ar kelias į robotų visuomenę?

Šį savaitgalį daugybė Lietuvos žmonių vyksta aplankyti artimųjų žmonių kapų, padėti gėlių, uždegti atminties žvakę. Mirusiųjų pagerbimas, Vėlinės turi gilią tradiciją mūsų tautos sąmonėje, todėl neatsitiktinai krikščionybė perėmė tai, kas buvo paplitę iki to. Ar informacinių technologijų amžiuje visa tai dabar gali pakeisti virtualios kapinės?

Ar norėtumėte vietoj to, kad vyktume prie artimų žmonių kapų, visa šią tradiciją perkeltume į interneto erdvę, paspaudus tiesiog kompiuterio pelę? Virtualioje erdvėje sukurti ir antkapį, parašyti epitafiją, o pasivaikščiojus po tokias virtualias kapines, vietoj to, kad uždegti atminimo žvakutę, nuspausti savotišką „like“, kas virtualių kapinių steigėjų yra vadinama Pagerbimo ženklų. Galbūt padėti ant kapo ir virtualių gėlių. O tada jau ne tik pats žmogus jausis atlikęs savo pareigą artimiems, bet ir kiti matys.

Skaityti toliau apie Moderni pagarba mirusiajam ar kelias į robotų visuomenę?

Kodėl militaristinė dvasia stumiama į viešąjį gyvenimą?

Prieš keletą savaičių būnant Maskvoje teko matyti reginį, kuris dar kartą įrodo, kaip visais frontais šių dienų Rusijoje yra stumiama militaristinė dvasia į viešąjį gyvenimą per kultūrą. Kyla tik klausimas, kam viso to reikia valstybei, kurios niekas nepuola.

Maskva minėjo rudens šventę. Kaip teigė Rusijos sostinės gyventojai tai yra tradicinė šventė, kurios metu veikia rudens mugės, palydimos folklorinių kolektyvų koncertų. Panašių švenčių yra ir pas mus. Bet Maskvoje šiais metais šventė pasipildė ir naujais akcentais: milžiniškomis vaizdo instaliacijomis ant pastatų sienų. Vienoje jų, ant Didžiojo teatro sienos, skambėjo operos ir baleto spektaklių muzika. Tik kažkodėl retkarčiais šiuos vaizdus pertraukė į skeveldras pavirstančios Didžiojo teatro kolonos.

Skaityti toliau apie Kodėl militaristinė dvasia stumiama į viešąjį gyvenimą?

Kodėl žlunga Aleksandro Aleksandrovo ansamblio gastrolės

Prieš keletą dienų pasklido žinia, kad žiniasklaidoje plačiai komentuotos Aleksandro Aleksandrovo vardo ansamblio choro gastrolės Lietuvoje greičiausiai neįvyks. Koncertui surengti neatsirado salės. Ar tai reiškia, kad Lietuvoje stambiausių salių vadovai jau sugeba atskirti kultūrą nuo vadinamosios militaristinės kultūros, kai kultūra tėra vien priedanga?
Dar nuo sovietinių laikų Aleksandro Aleksandrovo ansamblis buvo naudojamas kaip instrumentas kultūros priedangoje rodyti žmonėms Raudonosios armijos, vėliau Sovietų armijos galią (ir patrauklumą). Tai buvo daroma tiek pačioje bolševikinėje Rusijoje, paskui Sovietų Sąjungoje, tiek ir užsienyje. Todėl ir šis ansamblis užsienio šalyse dažniausiai buvo pristatomas kaip Raudonosios armijos choras.

Slovjansko tragedijos šaknys

Dabar, kai Kremliaus inicijuoti kariniai veiksmai persikėlė iš Rytų Ukrainos į Siriją, svarbu suvokti vidines priežastis, šaknis, leidžiančias išorės jėgoms netikėtai sukelti karą miestuose ir gyvenvietėse, kur žmonės iki kraujo praliejimo gyveno taikiai.
Ant Rytų Ukrainos Slovjansko miesto geležinkelio stoties pastato iki šiol kabo du dideli užrašai: Slovjanskas ir Slavianskas. Šio miesto gyventojai vartoja abu pavadinimus, nepriklausomai nuo to, kas kokią konflikto šalį palaikė per karą. Vieni neslepia džiaugsmo, kad juos išvadavo Ukraina, kiti kritikuoja Kijevo politiką dėl šilumos ir elektros tarifų kėlimo, bet visi pripažįsta, jog Slovjanskas – Ukraina.

Eksperimentai siekiant tapti didžia valstybe

Tarptautinėje politikoje vertinami ne staigūs judesiai, o tęstinumas, nuosekli politika pagal tarptautinės teisės normas. Tačiau kartais atsiranda žaidėjų, kurie, pasirinkę įvykius jiems palankiame regione, kerta staigų smūgį remdamiesi galios principu.
Kas galėjo pamanyti, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimas įsitraukti į karinį konfliktą Sirijoje viską apvers aukštyn kojomis tarptautinėje politikoje? Skaityti toliau apie Eksperimentai siekiant tapti didžia valstybe

Patyčių kultūra keičia ir karo vaizdą

Praėjusią savaitę, minint Jungtinių Tautų 70-metį, įvairių valstybių vadovai daug kalbėjo ir apie karą. Visų pirma, apie karą Sirijoje, šiek tiek ir apie Rytų Ukrainoje. Kalbų apie karą pastaruoju metu netrūksta, tiek reiškiant susirūpinimą, tiek ir palydimų didelio patoso: mums jokie priešai nebaisūs. O ar žinome, kas tas karas?
Apie karą skaitome ir girdime iš žiniasklaidos. Jis tapo įprastiniu reiškiniu. Tarsi kompiuterinis žaidimas ekrane. Darome įvairias geopolitines, politologines analizes. Mažiau kalbame apie tamsiąją karo pusę, kurią ne mažiau svarbu suvokti. Ją žino tik tie, kas tai patyrė. Vis dėlto, pasirodo, apie tai gali prabilti ir teatras.

O kuris prokuroras sakė būsiantis kišeninis?

Praėjusią savaitę prisistatydama Seime prezidentės siūloma kandidatė į generalinius prokurorus Edita Dambrauskienė pareiškė, kad niekada netaps kišenine prokurore. Ar bent vienas asmuo, pretendavęs į šį labai svarbų valstybėje postą, kalbėjo kitaip?
O rezultatą visi žinome ir matome. Pagal Konstitucijos 118 straipsnį prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. Lietuvos Respublikos prokuratūra yra Generalinė prokuratūra ir teritorinės prokuratūros.

Krepšinis, kaip lietuviško patriotizmo išraiška

Kiekviena šalis kartą per metus, kai švenčia nacionalinę dieną, pasipuošia savo vėliavomis. Lietuvoje į šį vardą pretenduoja net trys datos, bet žmonės su vėliavomis ir šūkiais „Lietuva“ į gatves išeina, kai galvose yra krepšinis.
Krepšinis vadinamas ir nacionaliniu sportu, ir religija, bet pažvelgus į tai, kas dedasi tomis dienomis, kai žaidžia Lietuvos rinktinė Europos, pasaulio čempionatuose ar olimpinėse žaidynėse, krepšinį matome kaip lietuviško patriotizmo išraišką. Ypač tada, kai komanda, negailėdama savęs, skina sunkias pergales. Kaip šį kartą.

Valstybė, kuri yra jau tik žemėlapyje

Tarptautinė bendruomenė suvokia: jeigu ji nori tvarkytis su pabėgėlių krize ne Europos viduje, o ten, iš kur jie dabar masiškai plūsta, reikia kažkaip spręsti Sirijos problemą. Tik kyla klausimas, ar ne per vėlu. Juk Sirija jau yra valstybė tik popieriuje.
Šiandien Siriją valdo keturios pagrindinės karinės grupuotės ir dar visa grupė smulkių. Skaityti toliau apie Valstybė, kuri yra jau tik žemėlapyje

Pabėgėliai, Lietuva jūsų laukia. Ką reiškia tokios kalbos?

Kilus milžiniško masto pabėgėlių krizei, galinčiai stipriai pakeisti Europos žemyno ir konkrečių jos šalių veidą, Lietuvoje, sekant pavyzdžiu, atėjusiu iš Vakarų pusės, atsirado politikų, kitų viešosios erdvės dalyvių, nusifotografavusių su plakatais, reiškiančių šiltus jausmus pabėgėliams ir kviečiančius juos į mūsų šalį. Kaip atskirti šiame viešosios erdvės turinyje žmogiškumą, pragmatinius interesus ir populizmą?

Pradėsiu nuo to, kas yra labai žmogiška. Matyt, nė vienas žmogus negalėjo būti nesukrėstas vaizdo, kai jūra išnešė į krantą kelių metų pabėgėlio berniuko jau negyvą kūną. Ir nors žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad dėl šio berniuko mirties galėjo būti kaltas ir tėvas, kuris nėra visai pabėgėlis tikrąja žodžio prasme, o ir ekonominis migrantas, du metus jau gyvenęs, dirbęs Turkijoje bei norėjęs emigruoti į Kanadą, ši žinia negali užgožti paties svarbiausio: žuvo mažas vaikas, kuris dar nežinojo apie žmonių pasaulio pragmatines subtilybes.

Skaityti toliau apie Pabėgėliai, Lietuva jūsų laukia. Ką reiškia tokios kalbos?

Chaoso ir įtampos kupinas pasaulis

Pasaulis po šios vasaros tapo dar nesaugesnis. Ši įtampa jau įžengė į Europą, regioną, kuris dešimtmečius gyveno be karo ir didesnių sukrėtimų, o po šaltojo karo kilęs karinis konfliktas buvusioje Jugoslavijoje atrodė tarsi šiurpi išimtis iš taisyklės. Nurimus karo židiniui buvusioje Jugoslavijoje, įtampa Europoje persikėlė į rytinę jos pusę.
Nuo 2014 metų nerimsta karinis konfliktas Rytų Ukrainoje. Doneckas yra tik 1145 kilometrai nuo Vilniaus. O šią vasarą naujas iššūkis atėjo į Europą iš pietų.

Ką byloja paradai Pekine ir Sachaline?

Minint Antrojo pasaulinio karo pabaigos 70-asias metines Pekine įvyko grandiozinis karinis paradas, kurį stebėjo būrys Azijos šalių vadovų, įskaitant Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną . Dieną prieš tai Rusija surengė karinį paradą Sachaline. Abu jie tapo signalu Japonijai bei Vakarams ir naujos didelės įtampos ženklu regione.

Kinija surengė šį paradą, norėdama pabrėžti, kad yra viena iš nugalėtojų Antrajame pasauliniame kare prieš Japoniją. Maskvai to nereikia net aiškinti, bet tenka vėl ir vėl akcentuoti, kad Kurilų salos, įeinančios į Sachalino sritį, po 1945 m., teisiškai jai priklauso. Todėl Rusijai, ne mažiau, nei Kinijai buvo svarbus ir savo karinis paradas.

Skaityti toliau apie Ką byloja paradai Pekine ir Sachaline?

Politinės įtampos priežastys šių dienų Ukrainoje

Šią savaitę balsavimas dėl Konstitucijos pataisų Ukrainoje sukėlė milžinišką įtampą šalies viduje. Kokios jos pagrindinės priežastys? Kaip tai gali atsiliepti Ukrainai?

Paskutinę vasaros dieną, rugpjūčio 31 d. Ukrainos parlamentui ( Verhovnaja Rada) svarstant klausimą dėl konstitucinių pataisų priėmimo, įvyko susidūrimas tarp protestuotojų, pakviestų radikalių organizacijų, ir Nacionalinės gvardijos, saugojusios rimtį ir tvarką prie parlamento rūmų. Į pareigūnus mesta granata trims iš jų atnešė mirtį. Daugiau nei šimtas žmonių sužeista, įskaitant ir žurnalistus, stebėjusius šį įvykį.

Skaityti toliau apie Politinės įtampos priežastys šių dienų Ukrainoje

Kijevietė: automatas Kijeve kainuoja degtinės dėžę

Ukrainoje nuotaikos radikalėja, pastebi ekspertai. Anot politologo Alvydo Medalinsko, dabar vis dažniau gali nutikti taip, kad į protestus žmonės atsineš ginklų. Scenaristas, televizijos režisierius Aleksas Matvejevas tikina, kad Kijeve ginklų jau dabar yra ne mažiau nei fronte, nors iš karo zonos ginklų išsivežti ir negalima.

„Kai pamačiau reportažą apie granatą, prisiminiau vienos Ukrainos televizijos vadovės pasakojimą: Kijeve į jos butą po Debalcevės grįžo vyro bendrakursis, kuris dalyvavo mūšiuose. Jis pasakė, kad neturi jokių dovanų ir ant stalo padėjo tikrą karinę granatą. Tas žmogus iki buto važiavo traukiniu, metro ir, kadangi nieko neturėjo, padovanojo granatą iš karo. Faktas, kad ginklų pačiame Kijeve jau turbūt yra ne mažiau nei fronte. Tai turėjo kada nors įvykti“, – LRT RADIJUI sako A. Matvejevas.

Skaityti toliau apie Kijevietė: automatas Kijeve kainuoja degtinės dėžę

Tautinė mokykla ir svetima armija

Rugsėjo 1-oji Lietuvoje tradiciškai minima kaip naujųjų mokslo metų pradžia, todėl yra vadinama Mokslo ir žinių diena. O Laisvės diena buvo mėtoma kaip karšta bulvė iš rugpjūčio 31-osios į rugsėjo 1-ąją, ir dabar ne vienas, pažvelgęs į kalendorių, gali painiotis, kada ji švenčiama.
Painiavą dėl Laisvės dienos vietos mūsų kalendoriuje lėmė dvi priežastys. Laisvės diena pavadintas istorinis įvykis, kai Lietuvą paliko Rusijos armija. Gana vieningai sutariama, kad Kovo 11-oji, kaip Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena, reiškė tautos išrinktų atstovų deklaraciją, jog vėl esame laisvi, tačiau kol mūsų krašte buvo svetima, okupaciją atnešusi kariuomenė, negalėjome tokie jaustis iki galo. Skaityti toliau apie Tautinė mokykla ir svetima armija

Užmiršta stalinizmo ir nacizmo aukų diena

Praėjusį savaitgalį, rugpjūčio 23-iąją, Lietuvoje minėjome Juodojo kaspino dieną. Prisiminėme ir Baltijos kelio 26-ąsias metines, bet užmiršome, kad mūsų pastangomis rugpjūčio 23-ioji minima kaip Europos diena stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti. Jeigu tai pamirštame mes, ar keista, kad jos nemini kiti?
Molotovo-Ribentropo paktas, kurį Stalino ir Hitlerio nurodymu 1939 metų rugpjūčio 23 dieną pasirašė dviejų šalių užsienio reikalų ministrai, yra baisus, bet tai tik vienas iš daugelio stalinizmo ir nacizmo nusikaltimų, pasidalijant Lenkiją, o vėliau užgrobiant Baltijos šalis.

Ar vėl galimas karas Donbase?

Tai, kas vyko Rytų Ukrainoje šį pusmetį po „Minsko-2“ susitarimo, pasirašyto šių metų vasarį, buvo nei karas, nei taika. Nors kartais nuo artilerijos smūgių žuvo žmonės, buvo sužeistų, vis dėlto ne tiek kaip tada, kai Donbase vyko realus karas. Dabar situacija sparčiai keičiasi. Ar neišvengiama nauja karo banga?
Praėjusią savaitę per vieną parą Kijevo kontroliuojama teritorija apšaudyta net 175 kartus. Tai rekordinis karinių smūgių skaičius po „Minsko-2“ susitarimų. Separatistai tvirtina, kad tai Ukraina apšaudo jų pozicijas ir gyvenamus miestus, o jie tik atsako.

Kaip socialiniai tinklai pakeičia realią politiką

Vasarą, o ypač įsibėgėjus tokiems karščiams kaip per šias savaites, politikos gyvenimas nurimsta. Politikai, aukšto lygio valstybės tarnautojai juk irgi yra žmonės ir nori pasidžiaugti vasaros malonumais. Nevyksta ne tik Seimo, savivaldybių posėdžiai. Apmiršta ir Vyriausybės darbas, tačiau politinių naujienų vis dar atsiranda. Kaip?
Daugiausia politinių įvykių Lietuvą vasarą pasiekia iš užsienio, todėl neatsitiktinai ir didžioji dalis komentarų tokiu metu skirta įvykiams už mūsų šalies ribų. Užsienyje nesnaudžiama, o kai kurie įvykiai pasiekia ir Lietuvą. Štai praėjusią savaitę netikėtai atėjo žinia, kad NATO nusprendė per pusę sumažinti oro policijos misiją Baltijos valstybėse. Dabar vietoj šešiolikos naikintuvų bus aštuoni.

Kodėl Kremlius išsigando olandiškų tulpių

Praėjusią savaitę Rusija vetavo Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos bandymą įsteigti Tarptautinį tribunolą virš Donbaso numušto lėktuvo katastrofos aplinkybėms ištirti. O prieš keletą savaičių Maskva staiga pastebėjo, kad iš Olandijos atvežamos tulpės, taip mėgstamos Rusijoje, gali būti užnuodytos. Kas bendra tarp šitų dviejų įvykių ir kodėl Kremlius, taip ilgai demonstravęs ramybę, dabar išsigando?
JT Tarptautinio tribunolo iniciatorėss yra Olandija ir keletas kitų šalių, kurių piliečiai žuvo lėktuve. Katastrofos priežastis Vakarai ir Rusija nurodo skirtingai, bet vienu klausimu sutaria: lėktuvas buvo pašautas, o ne krito dėl gedimo, todėl yra logiškos tarptautinės bendruomenės pastangos išsiaiškinti jo numušimo priežastis. Skaityti toliau apie Kodėl Kremlius išsigando olandiškų tulpių

Ar sovietų „balvonų“ nekeičia savi „balvonai“?

„Lietuvos žinias“ ir žmones, palaikiusius redakcijos poziciją nukelti ,,balvonus“ – sovietų okupaciją primenančias skulptūras nuo Vilniaus Žaliojo tilto, sostinės naujoji valdžia išgirdo. Praėjusią savaitę šis darbas baigtas. Lieka klausimas: o kas toliau?
Kaip rodo prieš 25 metus nepriklausomybę atkūrusios mūsų valstybės patirtis, pašalinus sovietinius paminklus, bent sostinėje dažnai nieko neįvyksta. Nors yra viena išimtis. Išvežus iš aikštės, esančios prie Vyriausybės rūmų, generolo Ivano Černiachovskio paminklą, po ilgų vargų čia buvo įamžintas vienas mūsų tautinio atgimimo pradininkų, „Tautiškos giesmės“ kūrėjas Vincas Kudirka. Bet tai padaryta tik tautiškai susipratusios visuomenės iniciatyva. Žinoma, gerai, kad valdžia netrukdė. Skaityti toliau apie Ar sovietų „balvonų“ nekeičia savi „balvonai“?

Kaip diskredituojama referendumo idėja

Praėjusią savaitę Graikijos parlamentas pritarė dar griežtesniam taupymo priemonių planui, nei reikalavo tas, kurį šalies piliečiai savo balsais atmetė. Kas diskredituoja referendumo idėją: premjeras Alexis Tsipras ar Europos Sąjunga (ES)? Ir ko iš šios situacijos galime pasimokyti mes?
Remiantis Konstitucija, referendumas yra galutinis instrumentas, kurį pasitelkiant turėtų būti sprendžiami svarbiausi valstybės gyvenimo klausimai. Graikijos likimas euro zonoje ar net ES, santykiai su Vakarais, tarptautiniais kreditoriais, tolesnė valstybės ekonominė padėtis, paliesianti kiekvieną gyventoją, – šiuos klausimus reikėtų spręsti išklausant visų šalies piliečių valią. Kodėl A. Tsipro sumanymas rengti šį referendumą buvo vadinamas elementariu populizmu?

Akmenys į Vakarų pozicijas pasaulyje

Kai euro zonos valstybių finansų ministrai skausmingai ieškojo išeities spręsdami Graikijos problemą, Rusijoje, Ufoje, rutuliojosi įvykiai, kurie gali pakirsti Vakarų pasaulio tvirtybę. Daugiau kaip 500 metų Vakarų pasaulis plėtė savo įtaką planetoje, kol ėmė joje dominuoti.
XX amžiuje įtakingiausia Vakarų valstybe tapo JAV, jos pratęsė žygį pasaulyje skleisdamos anksčiau Europos šalių skelbtas vakarietiškas vertybes. Atlaikęs šaltojo karo iššūkius pasaulis dabar susiduria net su keletu rimtų grėsmių.

Kas mūsų laukia po referendumo Graikijoje

Tuo metu, kai Lietuvos žmonės džiaugėsi karšta vasaros saule ir ilguoju šventiniu savaitgaliu, visos Europos akys krypo į Graikiją. Ten vyko referendumas ir buvo sprendžiama ne tik Graikijos, bet ir euro zonos, o gal net Europos Sąjungos (ES), kartu ir Lietuvos, ateitis. Referendumas Graikijoje – rimtas antausis ES ir Tarptautinio valiutos fondo ( TVF) politikai.
Žmonės, kuriuos Vyriausybė, vadovaujama premjero Alexio Tsipro, pakvietė pareikšti savo požiūrį į svarbiausią šaliai klausimą, atsakė „ne“ į tarptautinių skolintojų siūlymą vykdyti griežto taupymo politiką už naują finansinės pagalbos paketą. Atsakė įtikima 61,31 proc. persvara, nors apklausos prieš keletą dienų rodė, kad graikai šiuo klausimu pasidaliję beveik perpus.

Ar gali Seimas ignoruoti Konstituciją?

Baigiantis šiai sesijai tapo akivaizdu, kad Seimas neturi jokių varžtų norėdamas priimti antikonstitucines įstatymų pataisas. Už Konstitucijos pažeidimą aukščiausio rango politikų turėtų laukti apkalta, bet jeigu paaiškėja, kad priimtas įstatymas kertasi su Konstitucija, Seimo nariai gali aiškinti taip negalvoję.
Pagal demokratinių valstybių teisę bet kuris parlamento priimamas įstatymas, pataisos turi neprieštarauti pagrindiniam šalies įstatymui. O Vyriausybės sprendimai turi nesikirsti su įstatymais ir Konstitucija. Valstybėje privalo būti gerai veikiantis mechanizmas, įspėjantis politikus apie galimą neteisinį veiksmą.

Kodėl lengvai apšaukiame Kremliaus tarnu

Aplink Lietuvą nerimstant įtampai, susijusiai su galimomis grėsmėmis iš Rytų, Kremliaus tarnu vis dažniau įvardijamas kam nors nepatinkantis asmuo, institucija. Praėjusią savaitę taip buvo pavadinta ir kalbininkų grupė, siekianti išlaikyti Konstitucijoje įtvirtintą lietuvių kalbos statusą, o kiek anksčiau – režisierius Rimas Tuminas.
Lietuvių kalbos ekspertų, išrinktų į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, tarnystę Kremliui pastebėjo vienas apžvalgininkas ir pridūrė, kad turi tam pakankamai įrodymų. Apgailestauju, kai taip be jokio pagrindo apšaukiami žmonės, kurių tikslas, kaip, beje, ir mūsų visų, turėtų būti vienas: saugoti tai, kas surašyta Konstitucijoje.

Ar Seimas ryšis taisyti jau ir abėcėlę?

Šį antradienį socialdemokratų iniciatyva, pritarus Teisės ir teisėtvarkos komitetui, Seimas gali tapti naujos redakcijos lietuviškos abėcėlės kūrėjais. Viskas yra pateikiama tarsi tai būtų tik vardų ir pavardžių rašymo klausimas, bet iš tikrųjų, klausimas yra daug gilesnis. Ar esame pasirengę keisti lietuvišką abėcėlę.

Dabartinės redakcijos lietuviškosios abėcėlės kūrėju Lietuvoje yra laikomas Jonas Jablonskis, kuris pateikė ją „Lietuviškos kalbos gramatikoje“ 1901 m. Šioje abėcėlėje dar nuo mokyklos suolo žinome yra 32 raidės.

Skaityti toliau apie Ar Seimas ryšis taisyti jau ir abėcėlę?

Už ką norėčiau padėkoti kandidatui į generalinius prokurorus

Kandidato į generalinius prokurorus Nerijaus Meilučio, pasiūlyto prezidentės, parlamentas nepatvirtino.

Viešojoje erdvėje netrūksta samprotavimų, kas galėjo nulemti tokį Seimo žingsnį, bet svarbu ir kita: teiginiai, kuriuos N. Meilutis išsakė, vertindamas prokurorų darbą. To joks teisėtvarkos pareigūnas iki šiol nekalbėjo. Nesinorėtų, kad dabar, nepatvirtinus N. Meilučio, visa tai liktų užmarštyje.

Skaityti toliau apie Už ką norėčiau padėkoti kandidatui į generalinius prokurorus

Kodėl spaudžiama Lietuvių kalbos komisija?

Praėjusią savaitę Seimo nariai, suinteresuoti priimti įstatymo pataisas, kurios įteisintų asmenvardžių rašybą ne valstybine kalba, dar savaitei turėjo atidėti planus. Nutarta vėl kreiptis į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją (VLKK). Gerai, kad politikai nori išgirsti ekspertų vertinimą, tačiau yra viena nemaloni aplinkybė: aiškiai rodoma, kokia išvada turi būti.
Teisinėje demokratinėje valstybėje politikai, įskaitant aukščiausią valdžią, kokia yra Seimas, neturėtų diktuoti savo valios ekspertinei institucijai, jei nori gauti tikrai nepriklausomą ekspertų nuomonę, o ne pridengti ja savo siekius. Stebint politines diskusijas dėl Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo pataisų, kuriomis labai norima įteisinti asmenvardžių rašymą ne valstybine kalba, atrodo, kad viskas yra kitaip. Tik nežinau, ar kuris VLKK narys išdrįs viešai tai pripažinti. Juk tai padaręs gali netekti ir pareigų, tolesnės karjeros galimybių, o tai yra rimta. Skaityti toliau apie Kodėl spaudžiama Lietuvių kalbos komisija?

Ar pasiseks išklibinti V. Tomaševskio monopolį?

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ( LLRA) vadovas Valdemaras Tomaševskis yra vienas nepalankiausiai vertinamų šalies politikų, tačiau jis per kiekvienus rinkimus sugeba mobilizuoti ir išlaikyti Lietuvos lenkų bei rusų paramą ne tik Šalčininkų bei Vilniaus rajone, bet iš dalies ir Lietuvos sostinėje Vilniuje. Ar įmanoma išklibinti šį monopolį?

V. Tomaševskio ir LLRA monopolį Vilniaus ir Šalčininkų rajone bei Vilniaus mieste yra labai svarbu išklibinti ne tik dėl rinkimų. Šios partijos lyderių politinė filosofija bando įteigti Lietuvos lenkams ir rusams, kad Lietuva yra tarsi ne jų valstybė, kad ši valstybė tik skriaudžia juos ir nieko nedaro jų labui. Tam išnaudojamos ir klaidos, daromos ne tik politikų, bet ir kitų viešosios erdvės dalyvių, kai kiekvienas kitos tautybės žmogus, jeigu tik nepalaiko aukščiausios politikos žingsnių, yra vadinamas vatniku, koloradu.

Skaityti toliau apie Ar pasiseks išklibinti V. Tomaševskio monopolį?

Kaip pasitikėti tokiais teisėjais, prokurorais?

Praėjusios savaitės pabaigoje metinio pranešimo metu prezidentė Dalia Grybauskaitė paskelbė gražią naujieną: pasitikėjimas Lietuvoje teisėjais, prokurorais auga ir jau keičia anksčiau vyravusį stipriai neigiamą požiūrį. O tą pačią dieną išgirdome Vilniaus apygardos teismo žinią, nuo kurios pašiurpo Lietuva. Ar tai tik išimtis tendencijai gerėjant ar ignoruojama rimta problema?
Žingsnis, nuo kurio pašiurpo Lietuva, buvo trijų Vilniaus apygardos teismo teisėjų Audriaus Cinino, Stasio Lemežio ir Jurgitos Mačionytės sprendimas išteisinti du buvusius sovietų Specialios paskirties būrio (OMON) Vilniuje vadovus Boleslovą Makutynovičių ir Vladimirą Razvodovą. Byloje, trunkančioje jau daug metų, jie kaltinami dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui. Valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras Alvydas Valiukevičius siūlė už tai skirti 12 metų nelaisvės.

Kodėl Gruzijos buvęs prezidentas tapo Odesos gubernatoriumi?

Prieš savaitę svarbaus Ukrainos regiono ir uosto, Odesos, gubernatoriumi paskirtas buvęs Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis, o pasaulio žiniasklaida, politologai nesiliauja svarstę, kodėl Ukrainos prezidentas Petro Porošenka ryžosi tokiam žingsniui.

Jis užtemdė ir paties P.Porošenkos pirmųjų metinių darbų analizę. Net ir atsinaujinusių karinių veiksmų Donbase, prie Marjinkos, fone ši žinia yra svarbi.

Skaityti toliau apie Kodėl Gruzijos buvęs prezidentas tapo Odesos gubernatoriumi?

Šaunuoliai estai: pažiūrėkite filmą „1944“

Šį savaitgalį Lietuvoje išdalinti svarbiausi kino apdovanojimai „Sidabrinė gervė“. Mūsų politikai, aktoriai, režisieriai džiaugėsi stiprėjančio Lietuvos kino pasiekimais, o mano mintys buvo apie filmą „1944“, pastatytą Estijos. Jis šiuo metu rodomas mūsų kino ekranuose.

Labai siūlau šį estų kūrinį pažiūrėti, galvodamas, o kada mes, patys Lietuvoje sugebėsime pastatyti kažką panašaus. Kada suvoksime, kad tai yra svarbu.

Skaityti toliau apie Šaunuoliai estai: pažiūrėkite filmą „1944“

Ar laisvė – Lietuva už ES ir NATO ribų?

Kuri Lietuva labiau nepriklausoma ir saugesnė? Ta, kuri buvo iki 2004 metų, kai dar tik siekė narystės Europos Sąjungoje (ES) ir NATO, ar ta, kurioje dabar gyvename? Ar galime teigti, jog Sąjūdis, kurio gimimo diena minima birželio 3-iąją, pasisakė už Lietuvą, nepriklausančią ES ir NATO? Kažkuo panašią, pavyzdžiui, į Šveicariją.
Kai Lietuva mini nepriklausomybės atkūrimo 25-metį ir daugiau nei 10 metų yra ES ir NATO narė, vis dar netrūksta žmonių, manančių, jog valstybė yra laisva tik tada, kai nedalyvauja sąjungose ar aljansuose su kitomis šalimis, ir teigiančių, kad ne tokia buvo nepriklausomybės vizija.
Skaityti toliau apie Ar laisvė – Lietuva už ES ir NATO ribų?

„Eurovizija“ ir politinės nuotaikos

Praėjusią savaitę įvyko jubiliejinis, 60-asis, „Eurovizijos“ muzikinis konkursas. Nors skelbdami balsavimo rezultatus renginio vedėjai įspėjo, kad jų neturėtų lemti politinės nuotaikos, vis dėlto to neišvengta. Ypač Rusijoje ir Lietuvoje.
Ir Rusija, ir Lietuva parengė ryškius pasirodymus, buvo prognozuota, kad jų atlikėjai gali užimti aukštas, tiesa, ne pačias aukščiausias, vietas. Muzikos ekspertams palikę kalbas apie jų lygį, pažvelkime į tai, kaip žmonių balsus nulėmė politinės aplinkybės.

Ar svarbios dar Europos Sąjungai Rytų partnerės?

Dvi dienas Rygoje vyks Europos Sąjungos ( ES) ir šešių jos rytinių partnerių Ukrainos, Gruzijos, Moldovos, Baltarusijos, Armėnijos ir Azerbaidžano viršūnių susitikimas pagal 2009 m. suformuotą ES Rytinės partnerystės politikos viziją.

Skirtingai nei 2013 m., kai rengtas analogiškas viršūnių susitikimas Vilniuje, šį kartą Lietuvos, o ir susitikimo šeimininkės Latvijos politikai tvirtina, kad gerų žinių sulaukti nesitiki.

Skaityti toliau apie Ar svarbios dar Europos Sąjungai Rytų partnerės?

Ar svarbi kandidatų į ministrus kompetencija

Praėjusią savaitę premjeras Algirdas Butkevičius pareiškė, kad iki kito savaitgalio Lietuva, nepaisant pauzės, kurią bando laikyti prezidentūra, turės naują švietimo ir mokslo ministrą. Šio ministro skyrimas tapo savotišku politiniu trileriu, kurio tąsa nenaudinga nei premjerui, nei prezidentei, nei Lietuvai.
Lietuvos valstybė pati atrodo nevykusi, kai, esant gana įtemptai išorinei padėčiai, nesusitariama, kas turėtų užimti ministro kėdę. Ką tokiu atveju galima pasakyti apie visą Vyriausybę, valdančiąją koaliciją, jos santykius su prezidento institucija ir apskritai apie valstybės valdymą? Turime pripažinti, kad ši istorija atskleidė daug Lietuvos politikos ydų.